Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Darbų parke nestabdo net prokurorų dėmesys

2023/09/18


Plungė („Žemaitis“). Kurį laiką brandinta idėja Plungėje įamžinti daugiau nei prieš dešimtmetį amžinojo poilsio atgulusio plungiškio Bronislovo Lubio atminimą pamažu virsta kūnu – šią savaitę pradėta ruošti vieta, kurioje turėtų iškilti žinomo kraštiečio paminklinė skulptūra. Kad derėtų pagerbti daug dėl gimtojo miesto ir visos Lietuvos nuveikusią asmenybę, sutinka dažnas, tačiau ar tikrai Plungės dvaro sodybos parkas tam – pati tinkamiausia vieta?

Valstybinė kultūros paveldo komisija šiuo klausimu kategoriška – teigia, kad ši skulptūra pažeis dvaro sodybos autentiškumą, ir siūlo skulptūrą statyti ne kultūros paveldo teritorijoje. Tačiau nei Kultūros paveldo departamentas, nei Plungės rajono savivaldybės administracija į šį įspėjimą bei pasiūlymą neatsižvelgė – suderino projektą ir išdavė statybos leidimą. Ir nors Paveldo komisija dėl to kreipėsi į Prokuratūrą, parke jau burzgia technika ir sukiojasi darbininkai.

Idėja skaičiuoja ne vienerius metus

Pirmosios kalbos, jog derėtų kažkokiu būdu pagerbti anapilin iškeliavusio garbaus kraštiečio atminimą, pasigirdo praėjus nedaug laiko po jo laidotuvių. Būta įvairių pasvarstymų, kaip išreikšti pagarbą bei padėką nusipelniusiam plungiškiui.

Įamžinti B. Lubio atminimą ypač ragino Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus ir viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, primindami pramonininko nuveiktus darbus ir vis priekaištaudami dėl delsimo.

Vilties žiburys stipriai buvo sužibęs į duris beldžiantis 10-osioms B. Lubio mirties metinėms, bet ir iki tada nieko nenuveikta.

Šiemet laukia kita reikšminga sukaktis – buvusiam Plungiškių draugijos prezidentui spalį būtų suėję 85-eri. Panašu, kad būtent šiais – jubiliejiniais – metais iniciatyva įamžinti kraštiečio atminimą bus įgyvendinta.

Parke – daugiau kaip dviejų metrų skulptūra

Per sausio mėnesį Plungės rajono savivaldybėje vykusį Kultūros ir meno tarybos posėdį architektas Algirdas Žebrauskas pristatė pasiūlymą B. Lubio atminimą įamžinti skulptūra, vaizduojančia realistinę žmogaus figūrą. Iš bronzos nulietas kūrinys bus daugiau nei dviejų metrų aukščio ir stovės Plungės parke.

Skulptūra atgimęs B. Lubys visus, žengiančius į parką, pasitiks iš aikštelės, suformuotos prie akmeninės tilto per Babrungo upę ir kranto sienelės, visai šalia Babrungo slėnio.

Tokia vizija A. Žebrauskui, kaip tada jis aiškino, gimė norint sujungti vienus svarbiausių Plungės identiteto simbolių – parką ir upę, kuri yra tarsi ryšys tarp miesto ir parko, tarp praeities ir dabarties. „Būtent todėl pasirinkau tą vietą“, – kalbėjo architektas, tikinęs, jog gerai apsvarstė kiekvieną galimybę ir ši jam pasirodė tinkamiausia.

Jei Prokuratūra nesustabdys darbų, šioje vietoje jau netrukus bus įkurdinta bronzinė daugiau nei dviejų metrų aukščio B. Lubio skulptūra.

Pažėrė kritikos

Tokią idėją palaikė Kultūros paveldo departamento atstovai, aiškinę, kad nei aikštelė, nei pati skulptūra neprasilenkia su paveldosaugos reikalavimais. Tačiau visai priešingos nuomonės tada buvo kai kurie Kultūros ir meno tarybos nariai, nesupratę, ką bendro B. Lubys turi su parku.

Išgirdę žinią, jog parke išdygs masyvus B. Lubio paminklas, sukilo ir nemaža dalis plungiškių, teigę, kad kunigaikščiai Oginskiai, buvę rūmų ir parko šeimininkai, o ne B. Lubys turėtų pasitikti ateinančius į parką.

Nepatenkinti tokiu sumanymu plungiškiai kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją. Pavasarį susirinkusi į posėdį ši sukritikavo ne tik signataro paminklui pasirinktą vietą, bet ir pačią įamžinimo formą.

Posėdžio metu įspėta, jog Plungei neatsisakius šio savo sumanymo, bus kreipiamasi į Prokuratūrą.

Ir šį savo pažadą komisija tesėjo. Tiesa, prieš kreipdamasi į Prokuratūrą komisija įspėjo Kultūros paveldo departamentą ir Plungės rajono savivaldybės administraciją, kad parke planuojama nauja statyba prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms, paneigia specialiuoju planu nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pažeidžia visuomenės interesą kuo maksimaliau išsaugoti dvaro sodybos autentiškumą. Dar kartą siūlyta skulptūrą įkurdinti ne kultūros paveldo objekto teritorijoje.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas bei Plungės rajono savivaldybės administracija ir toliau laikėsi savo – suderino projektą ir išdavė statybos leidimą. Tad Prokuratūros prašyta teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti jį.

Sprendimo nėra, o darbininkai jau dirba

Šios savaitės pradžioje išvydę parke, prie tilto per Babrungo upę, kur numatyta įrengti aikštelę ir joje pastatyti paminklą, plušančius darbininkus, suskubome domėtis Prokuratūros sprendimu. Ar prasidėję darbai rodo, kad Prokuratūros pozicija Valstybinei kultūros paveldo komisijai buvo nepalanki?

Tačiau Kultūros paveldo apsaugos analizės grupės vadovė Viktorija Gadeikienė „Žemaitį“ informavo, jog iš Prokuratūros kol kas nesulaukta jokių žinių.

„Mūsų žiniomis, Prokuratūra kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą, kad jie pasisakytų. Kol kas Prokuratūra dar nepriėmė sprendimo dėl viešojo intereso gynimo, nors terminas atsakyti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui jau suėjo“, – aiškino vedėja.

Bet ar tokiu atveju, kai tebevyksta šie procesai, galimos statybos? Vedėja patikino, jog darbai gali vykti, nes liepos 25-ąją išduotas statybą leidžiantis dokumentas nėra panaikintas.

„Mes – optimistai“

Situacija – mažų mažiausiai keistoka. Statyba nedraudžiama, nes bent jau kol kas galioja tai leidžiantis raštas, tačiau kaip bus, jei, įsikišus teisėsaugai, tas leidimas bus panaikintas?

Šito „Žemaitis“ teiravosi Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio. „Mes esam optimistai. Iš tikrųjų, kai pasižiūri, kiek vyksta tarp kultūrininkų ginčų, pykčių ir kas baisiausia – asmeniškumų, tai baisu. Pažiūrėkit kaip pavyzdį Basanavičiaus paminklą Vilniuje – tragedija, niekaip negali nuspręsti. Po to – Lukiškių aikštė Vilniuje: konkursas ant konkurso, pykčiai, apskundimai, dėl to, kad ne tas laimėjo, ne tokia koncepcija ir visa kita“, – žvelgti plačiau ragino A. Klišonis.

Meras tikino, jog jį šokiravo Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvados, neva surašytos su emocijomis, ambicijomis.

„Kai man teko komentuoti šitą situacija, pasakiau – gal leiskit mums patiems, plungiškiams, kurie čia vietoje gyvena, kurie tą patį Bronislovą pažinojo, priimti sprendimus. Kai Bronislovas buvo gyvas, kai jis labai labai daug ką rėmė ir padėjo, tą patį Oginskio festivalį, „Saulės“ gimnaziją, kitus projektus, tada jis buvo reikalingas. Dabar, kai žmogaus nebėra, pradeda landžioti vieni ar kiti sliekai.“

Pasak A. Klišonio, B. Lubiui įamžinti skirta bronzinė skulptūra turėtų būti pastatyta iki šviesaus atminimo signataro gimtadienio – spalio 8-osios. Tad tikėtina, kad reikšminga sukaktis bus minima naujai sutvarkytoje erdvėje, kurią puoš daugiau nei dviejų metrų aukščio paminklas.

Prie šios idėjos įgyvendinimo prisideda ir Plungės rajono savivaldybė, iš savo biudžeto skirianti apie 120 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus bus atlikti infrastruktūros įrengimo darbai prie paminklo.

O kiek kainuos meninė šios idėjos dalis? Meras to pasakyti negalėjo, tik patikino, jog už tai mokės B. Lubio dukra ir žentas Jūratė ir Romualdas Žadeikos. Pasidomėjus, ar daugiau nei 100 tūkst. eurų prisidedančios Savivaldybės indėlis nebus didžiausiais, meras patikino, jog tikrai ne, nes meno kūrinys kainuoja „didelius pinigus“, tad Žadeikų prisidėjimas esą bus didžiausias.

Skulptūros autorius nuliejo ir Klumpes

Kokią sumą A. Klišonis vadino dideliais pinigais, išsiaiškinti nepavyko. Po devyniais užraktais slepiamas ir paminklinės skulptūros autorius. Jo įvardinti negalėjo nei meras, nei B. Lubio įamžinimo iniciatorė Plungės pramonininkų sąjunga, nei parką, kuriame atsiras skulptūra, prižiūrinčio Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas.

Autorių „Žemaitis“ išgirdo tik iš telšiškio architekto A. Žebrausko lūpų. Profesorius nusistebėjo, kodėl plungiškiams neprieinama tokia informacija, ir įvardino, kad paminklo autorius – Martynas Gaubas, žinomas ir vertinamas lietuvių dailininkas, skulptorius bei grafikas, anot A. Žebrausko, padaręs daug darbų saugomose teritorijose, senamiesčiuose. Beje, Plungėje jau turime vieną jo darbą – bronzines klumpes Senamiesčio aikštėje, skirtas pagerbti liaudies šokių kolektyvą „Suvartukas“.

„Tai artimas Kvintui kūrėjas. Plungei jo darbas tikrai nepadarys gėdos. Skulptūra jau yra nulieta“, – tikino architektas ir sakė esantis tikras, jog tada, kai viskas bus iki galo sutvarkyta, naujoji erdvė plungiškiams ir miesto svečiams tikrai patiks.

„Kai viskas atsistos į savo vietas, prieštaravusiųjų nuomonė pasikeis. Man yra ne kartą buvę, kad iš pradžių visuomenė labai priešinasi, tačiau pamačiusi rezultatą, supranta, kad baimės akys buvo per didelės“, – tikino A. Žebrauskas.

O kalbėdamas apie finansinę šio reikalo pusę jis svarstė, jog Savivaldybės, besirūpinančios paminklo vietos infrastruktūra, ir B. Lubio artimųjų, atsakingų už meninės sumanymo dalies išpildymą, finansinis indėlis turėtų būti panašus.

Prie nusipelniusio kraštiečio atminimo įamžinimo projekto prisideda ir šio sumanymo iniciatorė – Plungės pramonininkų sąjunga. Mūsų žiniomis, ji dengia projektavimo išlaidos, tačiau kiek šios atsiėjo, sužinoti taip pat nepavyko.

 

Gintarė KARMONIENĖ/ŽEMAITIS

Autorės nuotr.

Titulinėje nuotr. – Kol Valstybinė kultūros paveldo komisija siekia panaikinti statybų leidimą, parke jau triūsia UAB „Plungės lagūna“ darbininkai, ruošiantys vietą paminklinei B. Lubio skulptūrai.

Dalintis