Daržo slapukas dygmoliūgis

Nuo senų laikų Pietų Amerikoje ilga­kotis dygmoliūgis (Cyclanthera pedata, Achocha, Caihua, Caygua, Cayua, Korila, Wild Cucumber) augo Andų kalnuose, Centrinės ir Pietų Amerikos neotropinio regiono miškuose, netgi 3 km aukštyje. Ši laukinė forma vėliau sukultūrinta ir paplito plačiau po pasaulį, pasiekė mūsų kraštą.

Šis Lietuvos sąlygomis negalintis žiemoti moliūginių šeimos augalas su­brandina žalius paprikos formos vaisius, pasižyminčius švelniu agurko poskoniu. Kol jauni, valgomi netgi stiebai ir lapai (panašūs į agurko lapus, tik karpytais pakraščiais). Ilgakočio dygmoliūgo spygliukai, ypač matomi augimo pra­džioje, iš tiesų visai neduria. Žiedai smulkūs, balsvi.

Amerikos mokslininkų studijose tei­giama, kad ilgakočių dygmoliūgių sul­tyse randama įvairių žmogui naudingų medžiagų – kalcio, vario, kalio, geležies, fosforo, magnio ir kitų. Dygmoliūgiai padeda mažinti cholesterolio kiekį krau­jyje, rekomenduojami hipertonikams, aterosklerozės profilaktikai, virškinimo sistemai reguliuoti, lengvai laisvinti vi­durius, o piene išvirtų ankščių nuoviras Pietų Amerikoje tradiciškai naudojamas tonzilitams malšinti.

Ilgakočiai dygmoliūgiai „Žolynų na­muose“ auginami trečius metus. Kad subrandintų derlių, reikia bent trijų mė­nesių pakankamai šiltų sąlygų. „Žolynų namuose“ jie daiginami puodeliuose kaip ir arbūzai, o paskui persodinami į nuolatinę vietą. Naudojamos sėklos iš pernykščio derliaus, išgliaudenus padžiovintas ankšteles. Ypač tam tinka anksčiausiai užmegzti vaisiai.

Tiesiai į dirvą sėjami tik žaliajai masei skirti dygmoliūgiai, nes neužtenka laiko vaisiams prinokti.

Dygmoliūgius pravartu mulčiuoti, tarkim, nupjauta žole, šienu, pjuvenomis, ir, žinoma, prireikus palaistyti.

Vaisiai subręsta rugpjūčio pabaigo­je–rugsėjo pradžioje. O jeigu šalnos vėlyvos, dar dygmoliūgių galima rasti ir spalio pirmoje pusėje. Lapams nukritus, pasimato ir anksčiau nepastebėtų vaisių.

„Naršant po vijoklinį dygmoliūgį tenka apsiginkluoti kantrybe, nes jo vaisiai auga taip pasislėpę, kad užmetus akį gali atrodyti, jog jų beveik nėra, o iš tikrųjų jų slypi daugybė, – perspėjo R. Buslavičienė. – Iš tiesų dygmoliūgis – derlingas augalas.“

Jauni dygmoliūgiai kaip agurkėliai gali būti naudojami užkandžiams. Kol maži, dygmoliūgiai būna su minkšta mase viduje, vėliau baltos sėklelės bręsta ir pajuosta, o pats vaisius tampa tuščiaviduris. Sumaltos sėklos vartoja­mos kaip vaistinis preparatas. Išskobus sėklas, dygmoliūgius galima troškinti, įdaryti ir kt.

Rasos BUSLAVIČIENĖS ir 123rf nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.