Daugelyje mokyklų pabrango maistas. Bet dėl to galvas skauda tik tėvams

Pabrango 30–50 ct

„Logiška, kad, nuo 9 iki 21 proc. padidėjus PVM tarifui maitinimo sektoriui, brangsta ir patiekalai. Jie maitinimo teikėjų paslaugomis besinaudojančiose ugdymo įstaigose pabrango vidutiniškai 30–50 ct. Pavyzdžiui, karbonadas, pernai kainavęs 3,20 Eur, dabar kainuoja vidutiniškai 3,60 Eur. Pigesni patiekalai yra lietiniai su varške, plovas, blynai. Vidutinė pietų kaina – 4 Eur“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos ir maitinimo paslaugą teikiančios įmonės „Namų dvasia“ vadovė Eurika Turonienė.

Pasak jos, Lietuva 1993 m. pasirašė Tarptautinę vaiko teisių konvenciją. Joje įtvirtinta ir vaiko teisė į visavertę mitybą. Pabrangus maistui mokyklose, pažeidžiamos teisės vaikų, kurie neišgali įsigyti šilto, kokybiško maisto. Daugėja mokinių, kurie per pertraukas sotinasi iš namų dėžutėse atsineštu šaltu maistu – sumuštiniais, kotletais, makaronais arba bandelėmis, parsineštomis iš greta mokyklos esančios parduotuvės.

„Pabrangus maistui mokykloje, dažniausiai jo čia neišgali nusipirkti vyresnių klasių mokiniai. Žiūri į jį, bet valgyti negali. Išsitraukia bandeles, sumuštinius, kitą šaltą nevisavertį maistą, kai kiti sotinasi šiltu. Pusę ir daugiau dienos mokykloje praleidžiantiems vaikams reikia skaidulų, daržovių ir baltymų: mėsos, žuvies“, – tvirtino E. Turonienė. Taip pat priminė, kad bandelėse, kurias kaip pagrindinį sotinimosi šaltinį mokyklose vis dažniau renkasi mokiniai, yra margarino – kenksmingų hidrintų riebalų.

Pakriks sveikata

E. Turonienė teigė nesuprantanti, kodėl šalies valdžia, didindama PVM maitinimo paslaugos teikėjams mokyklose, nepagalvoja, kaip nevisavertė vaikų mityba mokykloje po 10–15 metų atsilieps jų sveikatai, visos visuomenės sveikatingumui.

Pasak pašnekovės, jau dabar dėl netikusios mitybos, per mažo fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių pernelyg daug jaunuolių pripažįstami netinkami privalomajai pradinei karinei tarnybai. Pabrangus maistui, vis daugiau tėvų įdeda vaikams maisto iš namų, nes neišgali duoti pinigų nusipirkti šilto, kokybiško maisto mokykloje.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys maitinimo paslaugos teikėjai privalo įsipareigoti, kad ne mažiau nei 30 proc. maisto, tiekiamo ugdymo įstaigoms, bus ekologiškas. „Tačiau Lietuvoje lengva įsigyti tik sertifikuotos ekologiškos jautienos. O sertifikuotų ekologiškų daržovių ir vištienos nerandame. Tokių daržovių dairomės Ispanijoje, o vištienos – Lenkijoje. Dabar, pabrangus maistui mokyklose, dar mažiau vaikų įpirks ekologiškus patiekalus. Pavyzdžiui, keptos ekologiškos žuvies porcija, pernai kainavusi 3,20 Eur, dabar yra 40–60 ct brangesnė. Porcija ekologiškos vištienos kainuoja 3,80 Eur“, – teigė E. Turonienė.

Kitur nebrango

Kai kurios ugdymo įstaigos nesinaudoja maitinimo paslaugų teikėjų paslaugomis. Jos pačios organizuoja mokinių maitinimą – pačios įsigyja produktų, iš kurių pačių samdyti darbuotojai gamina mokykloje maistą. Tokiose ugdymo įstaigose parduodami patiekalai, kitas maistas nebrango, nes maitinimui, kurį organizuoja pačios ugdymo įstaigos, netaikomas PVM.

„Maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų paslaugomis naudojasi visos Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklos, išskyrus dvi – Rožyno progimnaziją ir Mykolo Karkos pagrindinę mokyklą“, – ŪP teigė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.

„Mokyklos maistas turi būti kokybiškas ir nebrangus. Tai suvokdami, mokinių maitinimą organizuojame patys – maisto tiekėjų paslaugomis nesinaudojame. Kai kitos ugdymo įstaigos nustojo gaminti maistą, užleisdamos vietą maitinimo verslui, mes nenustojome, nors iš pradžių buvo sunku išgyventi. Dabar išgyvename, tačiau didelio pelno negauname. Dėl to, kad mūsų ugdymo įstaigą lankantys rajono ir miesto vaikai valgytų nebrangų šiltą, kokybišką maistą, tenkinamės mažu pelnu, – ŪP aiškino Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Alma Ramoškaitė. – Atsirenkame kokybiškų daržovių, paukštienos ir kitų produktų tiekėjus. Anksčiau bulvių, kitų produktų mums tiekė ūkininkai. Dabar jie nedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Mūsų samdomos virtuvės darbuotojos – atsakingos ir patyrusios, pažįsta vaikus.“

Prie šilto maisto – eilės

Pasak A. Ramoškaitės, Rožyno progimnazijoje šiltą maistą valgo daug vaikų, nes jis nebrangus. Kiaulienos karbonadas su bulvių koše kainuoja 1,80 Eur, kepta vištienos krūtinėlė su tokiu pačiu ar kitu garnyru – 2,20 Eur. Pietūs, susidedantys iš sriubos (trintos daržovių ar pieniškos), antrojo patiekalo ir salotų (burokėlių ar raugintų kopūstų, kitų daržovių) kainuoja iki 2,50 Eur. Kas nevalgo mėsos, gali pasisotinti už 1,40 Eur. Vietoje keptos mielinės tešlos bandelės su cinamonu, aguonomis kainuoja po 30 ct, su dešrele ar mėsa – po 60–70 ct.

Pagėgių savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė ŪP sakė, kad šios savivaldybės mokyklos pačios organizuoja maitinimą.

„Karbonadas –1,69 Eur, žuvies kepsnys – 1,27 Eur, sriuba – 0,24–0,42 Eur, blyneliai – 0,60–0,90 Eur“, – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Vytuvienė vardijo ŪP šioje ugdymo įstaigoje pagamintų patiekalų kainas. Pasak jos, prie mokykloje pagaminto karšto maisto driekiasi mokinių eilės. Vis dėlto kai kurie vaikai nubėga nusipirkti užkandžių į šalia mokyklos esančią parduotuvę.

Dauguma perka paslaugą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – Švediškas stalas: moksleiviai įsideda norimo maisto, kiek suvalgys.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.