Dėl karščio šampanas taps „stipresnis“

Alkoholio koncentracija

Kaip skelbia BBC, Prancūzijos valdžios institucijos leido šampano gamintojams gaminti putojantį gėrimą, kurio alkoholio koncentracija siekia iki 15 proc. Toks sprendimas vadinamas istoriniu precedentu, nes iki šiol šampane alkoholio koncentracija paprastai neviršydavo 13 proc.

Antrojo fermentacijos proceso, kuris suteikia šampanui burbuliukus, metu „labai nedidelis skaičius šio derliaus vynų galėjo šiek tiek viršyti reglamentuojamą 13 proc. ribą ir pasiekti apie 13,1 proc. arba 13,2 proc.“.

„Todėl buvo priimtas sprendimas išimties tvarka ir laikinai padidinti reguliavimo ribą iki 15 proc. – tik šiais metais“, – BBC sakė šampano pramonės asociacijos „Comité Champagne“ atstovė spaudai.

Dėl didelio karščio ir sausros vynuogėse buvo išskirtinai daug cukraus. Mielės fermentacijos metu cukrų paverčia alkoholiu.

Pasak asociacijos pirmininko pavaduotojo Maxime'o Toubart'o, karštesnių orų tikimybė ateityje reiškia, jog „šis neįprastas derlius tikriausiai taps norma per 10–15 metų“.

Vienas iš minėtos asociacijos vadovų Davidas Chatillonas visgi pažymėjo, kad sušvelninti alkoholio koncentracijos reikalavimai bus aktualūs tik nedideliam skaičiui vynuogių augintojų. „Vidurkis po derliaus nuėmimo yra mažesnis nei 12 proc. Ne visi Šampanės vynuogių augintojai viršys šį lygį“, – sakė jis.

Paklausa neaugs

Didesnės alkoholio koncentracijos šampanas vargu ar bus akivaizdus pardavimo argumentas, perspėjo Jane Anson, vyno apžvalgininkė ir autorė, gyvenanti Bordo.

Ji žiniasklaidai sakė: „Šiandien žmonės vis dažniau renkasi mažiau alkoholio turinčius gėrimus. Kova tarp to, ko nori vartotojai, ir to, ką suteikia gamta, gamintojams turi būti labai įtempta.“

2026 metų derliaus vynas greičiausiai pasirodys lentynose iki 2028 metų, nes šampanas turi būti brandinamas mažiausiai 15 mėnesių.

Oro sąlygos

Prancūzijos Šampanės regione dėl oro sąlygų derlius buvo nuimtas anksčiausiai istorijoje, o dėl klimato kaitos tai gali tapti norma „jau per 10–15 metų“, teigia asociacija. Tačiau ji akcentuoja, jog „visi derliaus požymiai rodo, kad iš jo bus pagaminti puikūs, galbūt net išskirtiniai vynai“.

Prancūzija yra antra pagal dydį vyno gamintoja pasaulyje po Italijos, o šią vasarą fiksuotos karščio bangos ir sausra sustiprino daugelio vynuogių augintojų nuogąstavimus dėl to, kaip jie susidoros su klimato kaita.

Šiųmetis vynuogių derlius išties buvo anksčiausias, kada nors užregistruotas Šampanės regione: pirmosios vynuogės buvo nuskintos jau rugpjūčio 6 d., o derliaus nuėmimas pilnu tempu prasidėjo rugpjūčio 17 d. – dviem savaitėmis anksčiau nei 2025 metais, kai jis jau buvo laikomas ankstyvu.

Karščio rekordai

Europa šiuo metu yra sparčiausiai šylantis žemynas, šylantis dvigubai greičiau nei pasaulio vidurkis, rodo klimato tarnybos „Copernicus“ duomenys.

• Bent 95 proc. Europos teritorijos 2025 metais buvo užfiksuota aukštesnė nei vidutinė metinė temperatūra.
• Rekordinė trijų savaičių karščio banga paveikė Arktį, o temperatūra arti poliarinio rato ir už jo viršijo 30 °C.
• Visuose Europos regionuose sumažėjo ledynų masė, o Islandijoje užfiksuotas antras pagal dydį ledynų praradimas per visą istoriją; sniego danga buvo 31 proc. mažesnė už vidutinę; Grenlandijos ledo danga neteko 139 gigatonų (139 milijardų tonų) ledo.
• Metinė jūros paviršiaus temperatūra Europos regione buvo aukščiausia per visą istoriją, o 86 proc. regiono patyrė bent „stiprias“ jūrines karščio bangas.
• Miškų gaisrai išdegino apie 1 034 550 hektarų – tai didžiausias kada nors užregistruotas plotas.
• Upių debitai visoje Europoje 11 mėnesių per metus buvo mažesni už vidutinius, o 70 proc. upių metinis debitas buvo mažesnis už vidutinį.
• Audros ir potvyniai paveikė tūkstančius žmonių visoje Europoje, nors dideli krituliai ir potvyniai buvo retesni nei pastaraisiais metais.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 proc.) Europos elektros energijos, o saulės energija pasiekė naują 12,5 proc. įnašo rekordą.

Parengė Ričardas Čekutis