Dėl ko susitarė kinai su amerikiečiais žemės ūkyje?

Amerikiečių žvilgsnis

Kinija ateinančiais metais ženkliai padidins sojų pupelių, jautienos ir kitų žemės ūkio produktų importą iš JAV. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia gavęs tokį patikinimą iš Kinijos prezidento Xi Jinpingo per jų susitikimą Pekine praėjusią savaitę, rašo „Politico“.

Baltuosiuose rūmuose paskelbtame pranešime teigiama, kad 2027 ir 2028 m. Kinija kasmet pirks JAV žemės ūkio produktų už mažiausiai 17 mlrd. JAV dolerių. Konkretus kiekis tonomis ar suskirstymas pagal žemės ūkio produktus nebuvo nurodytas.

Be to, Kinija esą vėl leis JAV jautienai patekti į rinką. Baltieji rūmai pareiškė, kad daugiau nei 400 JAV jautienos perdirbimo įmonių licencijos bus pratęstos, o taip pat bus išduotos naujos licencijos.

Taip pat pranešama, jog Kinija atnaujino paukštienos importą iš JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) pripažino neužkrėstomis labai patogenišku paukščių gripu.

Kinų pranešimai

Nors D. Trumpas po susitikimo žurnalistams sakė, kad muitų tarifai nebuvo aptarti, Kinijos prekybos ministerija skelbia kitokią informaciją – kad abi šalys pasiekė preliminarų susitarimą sumažinti kai kuriuos tarifus.

Vis dėlto, kinai taip pat patvirtino žemės ūkio ir orlaivių sandorius, nors konkrečių detalių nepateikta.

Kinijos ministerijos teigimu, aukščiausiojo lygio susitikimo metu abi šalys „susitarė skatinti dvipusę prekybą, įskaitant žemės ūkio produktų prekybą, susitardamos dėl tokių susitarimų kaip abipusis įvairių produktų tarifų mažinimas“.

„Abiejų šalių ekonomikos ir prekybos komandos dirbs siekdamos kuo greičiau pasiekti rezultatus ir kartu užtikrinti abiejų valstybių vadovų pasiektų sutarimų įgyvendinimą, siekdamos suteikti daugiau tikrumo ir stabilumo Kinijos-JAV ekonominiame ir prekybiniame bendradarbiavime bei pasaulio ekonomikoje“, teigė ministerijos atstovas spaudai.

Prekybos apimtys

Tačiau sutarta prekybos apimtis, lyginant su Kinijos istoriniu JAV žemės ūkio produktų importu, geriausiu atveju reiškia grįžimą prie normalių santykių, mano „Agrarheute“ žemės ūkio analitikas Norbertas Lehmannas.

2025 m., kai D. Trumpas pradėjo antrąją kadenciją, JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją smuko iki vos 8 mlrd. JAV dolerių. Tuo metu dvi didžiausios pasaulio ekonomikos tarpusavyje kovojo tikrame prekybos kare, o žemės ūkio produktų eksportas sumažėjo gerokai labiau nei bendras JAV eksportas. Metais anksčiau jis siekė 27,5 mlrd. JAV dolerių, o rekordiniais 2022 m. metais net viršijo 40 mlrd. JAV dolerių.

Tradiciškai maždaug pusę prekybos apimties sudaro sojų pupelės. Tačiau kilus prekybos ginčams su D. Trumpu, Kinija palaipsniui pakeitė JAV sojų pupelių siuntas Pietų Amerikos produktais.

Kieno sąskaita?

Tuo tarpu agentūra „Reuters“ praneša, jog 17 mlrd. dolerių įsipareigojimas, be jau esamų įsipareigojimų dėl sojų pupelių, padidintų bendrą Kinijos žemės ūkio produktų importą iš JAV iki beveik 28–30 mlrd. dolerių per metus, o tai yra mažiau nei 2022 m. pasiektas 38 mlrd. dolerių pikas, tačiau gerokai daugiau nei praėjusių metų 8 mlrd. dolerių ir 2024 m. – 24 mlrd. dolerių.

Norint pasiekti šį tikslą, Pekinas turėtų smarkiai padidinti kviečių, pašarinių grūdų, mėsos ir ne maisto žemės ūkio prekių, tokių kaip medvilnė ir mediena, pirkimus, teigia prekybininkai ir analitikai.

„Didesni JAV žemės ūkio produktų pirkimai greičiausiai bus vykdomi konkuruojančių tiekėjų, tokių kaip Brazilija, Australija ir Kanada, eksporto sąskaita“, – praneša „Reuters“.

„Norint pasiekti 17 mlrd. JAV dolerių per metus, neįskaitant sojų pupelių, Kinijai greičiausiai reikėtų sąmoningai nukreipti pirkimus iš esamų tiekėjų į Jungtines Valstijas dėl politinių ir strateginių, o ne grynai komercinių priežasčių“, – teigė Cheang Kang Wei, „StoneX“ viceprezidentas Singapūre. Jo manymu, kitų pagrindinių tiekėjų, įskaitant Kanadą ir Prancūziją kviečių tiekimai, o taip pat Argentinos sorgų tiekimai bei paklausa taip pat gali sumažėti.

Rinkų reakcija

Prekybos nesutarimai tarp JAV ir Kinijos teoriškai baigėsi, kai 2025 m. spalio mėn. buvo pasirašytas vadinamasis Busano susitarimas, kuriuo Kinija sutiko pirkti daugiau sojų pupelių iš JAV.

Tačiau sojų pupelių ateities sandoriai kol kas labai vangiai reaguoja į skelbiamus susitarimus ir po šio D. Trumpo bei Xi Jinpingo susitikimo. Pavyzdžiui, Čikagos prekybos biržoje (CBOT) siūlomi sojų pupelių ateities sandoriai netgi patyrė didelį spaudimą, nes prekiautojai sandoryje neįžvelgė jokių griežtų, papildomų Kinijos pirkimo įsipareigojimų.

Rinkos iš aukščiausiojo lygio susitikimo aiškiai tikėjosi daugiau – ypač tikslių kiekių, privalomų terminų ir aiškių tarifų sumažinimų. Dėl to kai kurie iš numatytų lūkesčių buvo atmesti.

Kukurūzų ir kviečių kainos CBOT šios savaitės pradžioje taip pat krenta.

Naujos institucijos

Kaip minėta, Kinija įsipareigojo atnaujinti paukštienos importą iš tų JAV valstijų, kurias JAV Žemės ūkio departamentas priskyrė prie tų, kuriose nėra labai patogeniško paukščių gripo.

Siekdamos sustiprinti prekybinius santykius, JAV ir Kinija susitarė įsteigti dvi dvišales institucijas: JAV ir Kinijos prekybos tarybą ir JAV ir Kinijos investicijų tarybą.

Prekybos tarybos tikslas – reguliuoti dvišalę prekybą nejautriomis prekėmis. Investicijų tarybos tikslas – suteikti vyriausybinio lygmens forumą su investicijomis susijusiems klausimams aptarti.

Parengė Ričardas Čekutis