Dėl žmogaus žūties nuteista ūkininkė

Pilietė D. M. buvo kaltinama tuo, kad būdama ūkininke ir laikydama galvijus elgėsi neatsargiai, nes neužtikrino, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų ir nekeltų grėsmės žmonių bei kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. 2023 m. lapkričio 16 d., apie 13.00 val., per nutrauktą elektrinį piemenį iš ganyklos pabėgo jai jautis, atbėgo į svetimas namų valdas, užpuolė ir sužalojo A. N., kuris, vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad D. M. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą. Ji nežino, kas ištraukė elektrinį piemenį, gal avys, o gal žvėrys. Kuoliukai buvo išversti, bet elektrinis piemuo veikė. Elektrinis piemuo buvo įjungtas į dėžės rozetę, kuri yra nutolusi nuo fermos. Ji kiekvieną dieną elektrinio piemens neapžiūrėdavo, nors pati jį ir įrengė. Ferma jai esą nepriklauso, ji tik turi žemės. Buvo ištraukti 3 kuoliukai, kurie buvo arčiau žuvusiojo namo. Jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų. Ji teigė, jog elektrinis piemuo nebuvo nutrauktas, jis veikė.

Teismas konstatavo, kad kaltinamoji, būdama gyvulių laikytoja, turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai, šiuo atveju veršiukai, nekeltų grėsmės žmonių gyvybei ir kad jos laikomi veršiukai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi. Teismas šioje byloje įvertino kilusio įvykio situaciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki nagrinėjamo įvykio, administracine tvarka bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364 straipsnio 4 dalį, už tai, jog ji neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, – apgadino svetimą turtą, todėl nėra pagrindo spęsti, kad ji negalėjo numatyti galinčių kilti pavojingų padarinių. Teismas konstatavo, jog objektyviai kaltinamosios veika, o būtent, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo A. N. mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji įvykdė neatsargų baigtą nusikaltimą, anksčiau neteista, šioje byloje savo kaltės nepripažino, bausta administracine tvarka už analogišką nusižengimą, ūkininkauja. Taip pat teismas įvertino jos atsakomybę lengvinančią ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Taip pat nuosprendžiu nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei jų naudai priteisti 53 000 Eur neturtinės žalos ir 2 740 turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo informacija