Dėl šalto ir sauso pavasario kai kurie ūkiai praras dalį derliaus

Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus.

„Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos. Būdavo standartinė šalna – sodai žydi, šalna viena-dvi naktys ir baigiasi. Dabar 10 dienų šalnos (...) Ir sausra, gegužės mėnesį kai kuriuose rajonuose kritulių nebuvo. Dabar buvau pas vieną ūkininką užsukęs, tai sako, gegužės mėnesį pas mane neiškrito nė lašo“, – BNS teigė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas V. Liakas.

Anot jo, dėl tokių sąlygų sunkiausia ūkininkams, auginantiems kaulavaisius ir žolę gyvuliams. Jis pažymėjo, kad šiais metais Lietuvoje ypač nukentėjo rapsų ūkiai.

„Soduose kai kurių augalų rūšys tai nušalo kai kurie ir negrįžtamai, kaulavaisių, ypač tų egzotinių aplinkos. Šiaurės Lietuvoj ir ankstyvesnės obelys bus nušalusios, nes tokios šalnos retai kada pasitaiko. (...) Gyvulininkystės ūkiams po 10 dienų šienapjūtė turėtų prasidėti, o žolėj net varnėnas nepasislepia. Gyvulininkystę visapusiškai užpuolė tos bėdos“, – pasakojo V. Liakas.

„Dabar labiausiai nukenčia tokie rapsai, kurie žydi. Įsivaizduokim, tai pats aktyviausias jų laikotarpis ir tokia minusinė temperatūra ir drėgmės trūksta, tai jie labiausiai kenčia, nes jų vyksta aktyvus augimas“, – teigė V. Liakas.

Rapsus auginantis ir jų aliejų spaudžiantis Šventežerio kaime Lazdijų rajone įsikūrusio E. Jastramsko ekologinio ūkio savininkas Edmundas Jastramskas teigė pastebėjęs nušalusių rapsų, be to, nėra ir bičių.

„Rapsai išžiemojo neblogai ir prieš šalnas pradėjo žydėti, bet žiūriu, kad žiedynuko tai nėra, o žiedukai nukritę, matyt, šalna paveikė“, – BNS teigė ūkininkas.

„Nė jokia bitė neatskrido užtai, kad šaltas oras ir nektaro, matyt, nebuvo. Negyvi žiedai, nušalę. Bet aš tikiuosi, kad gal bus gerai“, – teigė E. Jastramskas.

„Dr. Algirdo Amšiejaus medelyno“ vadovas Rokas Amšiejus BNS taip pat teigė, kad pavasario šalnos pakenkė jo ūkiui, tačiau tikino, kad didesnę žalą padarė ne oro temperatūra, bet sausros.

„Aviečių sodinukus apšaldė, medelynų šakutės buvo išsprogę, tai apšaldė, bet tai čia ne pasaulio pabaiga. (...) Aišku, tokioms trešnėms, slyvoms, vyšnioms, abrikosams, kurie sužydėjo, tai greičiausiai vaisių bus nematyt“, – sakė R. Amšiejus.

Ūkininko teigimu, pavasario neišgyveno ir kai kurie senesni medeliai.

„Tikrai taip, (pavasaris – BNS) labai sudėtingas. (...) Aštuonių metų krūmai pradeda mirt, tai ką šnekėti, kas naujai pasodinę“, – teigė R. Amšiejus.

Ignalinos rajone daugiau nei 1,1 tūkst. avių auginanti ūkininkė Ligita Ralienė teigė, kad dėl nepalankių pavasario orų labiau kenčia mažesni ūkiai – didesnieji turi daugiau plotų ganymui, todėl žolės jiems užtenka.

„Viskas gerai, kadangi turime pakankamai ganyklų, kas turi mažai, tam problema. Mes turim pakankamai ganyklų, tai mes pervarinėjam avis kas dvi dienas, žolė, taip, jai trūksta vandens, teisingai“, – BNS pasakojo L. Ralienė.

Mokslininko V. Liako teigimu, panašios ūkininkų nuotaikos vyrauja ir visoje Europoje.

„Šitas (pavasaris – BNS) tai tikrai su labai dideliais iššūkiais, kadangi nesušyla oras niekaip, tai visoje Europoje tokia problema yra, ne tik pas mus. (...) Neseniai teko būti Balkanų šalyse, ten tokiu metu prasideda sausros ir šilta, dabar devyniais laipsniais temperatūra mažesnė nei įprasta ir kritulių yra. (...) Ir Bulgarijos ūkininkai skambino, temperatūra vidury dienos 13 laipsnių, kai paprastai 25 būdavo. Ispanai džiūsta, Ispanijoj drėgmės nėra, Vokietijoje šalta dabar, kai kurie augalai net nepasėti“, – teigė jis.

Anot V. Liako, kai kurie ūkiai šiais metais gali netekti net iki pusės planuoto derliaus.

Be to, nemažai ūkininkų šiemet nukentėjo ir dėl žiemos šalnų – daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinys Lietuvoje „VH Lietuva“, pernai apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvos pasėlių hektarą, ūkininkams išmokės per 2,5 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, dėl žiemą iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių, o 90 proc. visų pranešimų buvo dėl žieminių rapsų. Augalų iššalimas fiksuotas 25 tūkst. hektarų pasėlių plotuose.

Anot fondo, daugiausiai nukentėjo Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų žemdirbiai.

Goda VILEIKYTĖ/BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.