Dėl „valdiškų“ pinigų galvos neskauda

Esmė – reputaciniai dalykai

Kaip „Ūkininko patarėjas“ jau skelbė, praėjusiais metais Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo kaltu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo pripažintas anksčiau teistas 58 m. raseiniškis. Pranešime spaudai buvo teigiama, kad būdamas vienos medienos ir žemės ūkio technikos įmonės vadovu, klastodamas dokumentus siekė išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nustatyta, kad 2017 m. sausio–birželio mėn. direktorius suklastojo 3 sąskaitas faktūras dėl prekių, kurias jo vadovaujama įmonė neva pirko iš kitų įmonių beveik už 124 tūkst. Eur. Realiai šios prekės nebuvo įsigytos ir nuteistojo bendrovė taip išvengė 21,5 tūkst. Eur PVM. Be to, nuo 2017 m. kovo iki 2019 m. rugsėjo nuteistojo įmonė laimėjo konkursą teikti žemės ūkio technikos nuomos paslaugas ūkiuose.

Teismas nustatė, kad įmonė neturėjo jai priklausančios technikos, tačiau pasirašė suklastotas sutartis su ŽŪR dėl įvairios žemės ūkio technikos nuomos. Paslauga įgyvendinta nebuvo, o apgaulės būdu bendrovė įgijo daugiau nei 57 tūkst. Eur Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Viešai pavardės skelbti nenorėjęs „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas, kurio pavardė redakcijai žinoma, teigė, jog bylos, kuri buvo iškelta tik sukčiautojui, o ŽŪR liko nuošalyje, tik kaip liudytojas, esmė yra ŽŪR reputacija. „Ne teismas, o Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turi atsakyti į klausimą, ar skirti finansavimą įstaigai, kurios atstovai, sprendžiant iš bylos medžiagos, nesuvokė, ką daro, – tvirtino ŪP pašnekovas. – Trumpiau tariant, buvo pasirašomi darbų priėmimo aktai ir padaromi pavedimai už neatliktus darbus. Logiškai mąstant, prieš pasirašant, reikėtų patikrinti, ar tikrai darbai atlikti. Žmonės daro nesuvokdami, ką daro. Vadinasi, kažkas negerai pačioje įstaigoje. Kadangi ŽŪM ir toliau dirba su šia organizacija, remia jos projektus, kyla klausimas, ar ŽŪM nekyla įtarimų dėl ŽŪR, nesuvokiančios savo veiksmų, reputacijos? Čia ne teismo klausimas. Teismas sprendė ir išsprendė sukčiavimo bylą. ŽŪM patikėjo ES pinigus organizacijai, kurios atsakinga atstovė, kaip užfiksuota bylos medžiagoje, nesuvokė dabar jau nuteisto verslininko nusikalstamų veiksmų pobūdžio“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Buterbrodinė“ veikla

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus tai, kad sukčiavimo byloje figūruoja ŽŪR, labai nenustebino. „Ne renginių kokybė, o pinigų „įsisavinimas“ visada buvo ŽŪR darbo prioritetas. Žemdirbių savivaldos organizacijos ne kartą kritikavo Rūmus dėl vadinamosios „buterbrodinės“ veiklos“, – pažymėjo LŪS pirmininkas.

Net ir detaliai ir nesusipažinusiam su Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėta byla ir joje pateikta medžiaga R. Juknevičiui kyla įtarimų, ar tik nebus ŽŪR galimai dalyvavę pinigų „įsisavinimo“ schemoje, o jų darbuotoja, Rūmų vardu pasirašiusi sutartis su fiktyviu paslaugų tiekėju, tapo atpirkimo ožiu šioje teisminėje byloje. Bet jai pavyko išlipti „sausai“, teismui konstatavus apie jos negalėjimą suvokti savo veiksmų, pasirašant sutartis su įrangos neturinčia ir paslaugų atlikti negalinčia įmone. ŽŪR šioje byloje atsakomybėn patraukti nebuvo, liko kaip liudininkai. Pasak R. Juknevičiaus, toks Rūmų veikimo būdas nėra labai atsakingas, jei yra pasirašomos sutartys, nevertinant konkurse dalyvavusios įmonės galimybių atlikti žadamas paslaugas.

„Tikrai neskaidri ir paini istorija. Kaip galėjo atsakovas apgaule įgyti ES ir Lietuvos biudžeto lėšų? Jos juk nesimėto kažkur pakelėje. Tas lėšas turėjo neatsakingai perduoti konkretus asmuo ir galimai su kitų atsakingų už šiuos valdiškus pinigus asmenų žinia. Įmonės vadovas, anksčiau jau teistas asmuo, pasirašė sutartį su ŽŪR, kurioje įsipareigojo nuomoti daugeliui ūkininkų žemės ūkio techniką, nors įmonė jos neturėjo. Technikos sąrašas įspūdingas: freza, kultivatorius, grūdų sėjamoji, volas, purkštuvas, braškių daigų sodinamoji, morkų sėjamoji, plūgas, diskinis skutiklis, javų kombainas, šiaudų rinktuvas. Susidaro įspūdis, kad ŽŪR, kaip paslaugų užsakovas, nepastebėjo fakto, jog technika nepasiekė ūkininkų ūkių, ir nieko netikrinę sumokėjo pinigus už nuomą, – stebėjosi ŪP pašnekovas. – Taip galėjo nutikti tik su valdiškais pinigais, nes daugiau nei pusšimčio tūkstančio eurų nuosavų lėšų taip lengva ranka niekas neatiduoda. Manau, kad kažkam toks lengvabūdiškas neapsižiūrėjimas galėjo būti labai naudingas. Bijau, kad šioje kriminalinėje istorijoje nukentėjusioji šalis yra ne tik ES ir Lietuva, bet dar ir ūkininkai, į kurių ūkius ta fiktyviai išnuomota technika neatvažiavo. Greičiausiai, kad ūkininkai už numatytus žemės ūkio technikos nuomai pinigus atliko darbų pagal ŽŪR koordinuojamą projektą. Vėlgi, nežinau tiksliai visų aplinkybių, bet galiu spėti, kad ŽŪR įgyvendino Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektą, kuriame Rūmai su partneriais ūkininkais užsakė mokslininkų ištirti kažkokią žemės ūkiui aktualią problemą ir rasti jos sprendimo būdą. Mokslininkams reikėjo atlikti eksperimentus skirtinguose ūkiuose ir tam reikėjo atitinkamos žemės ūkio technikos. Greičiausiai, kad bandyminiuose laukuose savo technika ir sąnaudomis darbus atliko patys ūkininkai ir jie net nežinojo, kad pagal ŽŪR vykdomą projektą žemės ūkio techniką buvo numatyta nuomoti.“

R. Juknevičius teigė tik spėti galintis, jog ūkininkai iš ŽŪR atlygio neprašė, nes nežinojo apie tokią galimybę, o Rūmai pagal fiktyvią žemės ūkio technikos nuomos sutartį projekte numatytas lėšas pervedė įmonei, kuri net piršto nepajudino. LŪS pirmininko nuomone, labai keista, kad ŽŪR atsakingi darbuotojai šios smulkmenos negalėjo pastebėti ir suprasti, jog pinigus sumokėjo ne tiems, kas faktiškai laužė savo techniką be atlygio. „Netvirtinu, kad būtent taip viskas ir buvo, bet toks scenarijus galėtų būti labai realus, nes ŽŪR buvo ir yra labai aktyvūs įgyvendinti EIP projektus. Dėl to, kad ūkininkai ieškinių neteikė, tai teismas patenkino tik prokurorų, ginančių viešąjį interesą, ieškinius ir toliau šio painaus siūlo kamuolio narplioti nesiėmė. O gal vertėjo?“ – svarstė R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas teigė, kad ŽŪR skelbia esantys patys didžiausi žemdirbių gynėjai. „Bet iš tikrųjų, kur tik gali, visur galimai plauna pinigus, prisidengdami neva kilnios misijos žemės ūkiui ir Lietuvos kaimui atlikimu. Žinoma, ŽŪR ir be šios teismo bylos yra sunkūs laikai“, – pridūrė ŪP pašnekovas.

Primena Šiaulių Murzą

ŽŪR vadovybė, pasak R. Juknevičiaus, pastaruoju metu ypač sutrikusi. Anksčiau jų veikimas buvo gana primityvus. Jie vaidino palankaus vykdomajai valdžiai socialinio partnerio vaidmenį ir už tai valdžios buvo globojami bei remiami valdiškais pinigais. Panašu, kad laikai pasikeitė. Dabar bando visais būdais vėl atgauti veidą visuomenėje, nori būti svarbūs teisėkūros proceso dalyviai, ieško būdų, kaip atkreipti į save dėmesį, bando būti matomi tarp žemdirbių, todėl nori patekti su savo žinutėmis į visas įmanomas žiniasklaidos priemones.

„O tos žinutės dažniausiai būna labai kontroversiškos ir radikalios. Ir tai mane labai stebina. Pavyzdžiui, šiuo metu ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkė Eglė Merkevičiūtė aktyviai dalyvauja mitinguose dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, nors šio mokesčio pakeitimai įtakos žemės ūkio sektoriui turės mažiausiai. ŽŪR vadovybės atstovai, beveik neturėdami savo sekėjų, šliejasi prie bet kokios garsiai rėkiančios minios, bando pritapti, keldami ūkininkams aktualias problemas, – pastebėjo LŪS pirmininkas. – Suprantu, kad 500 ha žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo vienam asmeniui ribojimas nėra išspręstas. Tiksliau – įstatymas yra, bet jis tinkamai neveikia. Bet visiškai neaišku, kaip ši tema gali derėti su mokestinių įstatymų pakeitimų svarstymais, NT apmokestinimu, apie ką dabar vyksta debatai Seime ir dėl to bruzdama prie Seimo sienų. Jei tikrai ŽŪR rūpėtų 500 ha ribojimai, tai šią problemą keltų atskirai, telktų bendraminčius, sekėjus, savo narius, o ne elgtųsi taip, kaip dabar. Manau, kad taip elgiasi tik populistai, kai visuomenei aktualias temas pasikinko savireklamai, bet visai nesiekdami spręsti tas problemas iš esmės. Tikrasis atstovavimas žemdirbiams ŽŪR vadovybei, manau, visuomet sekėsi sudėtingiau, nei pinigų „įsisavinimo schemos“, – savo nuomonę dėstė ŪP pašnekovas.

ŽŪR veiksmai LŪS pirmininkui primena laikus, kai Šiauliuose buvo aktyvus Mindaugas Murza. Jei bet kas ir bet kur, bet kokia tema išeidavo į gatves parėkti, tai M. Murza su savo kompanionais tuoj pat prišokdavo į pagalbą su būgnais, triūbomis ir vėliavomis. Taip murzininkai auginosi savo politinį svorį, bet jiems nelabai sekėsi. Šiuo metu ŽŪR, R. Juknevičiaus nuomone, elgiasi taip pat.

„Bet ar minėta murzininkų „sėkmės“ istorija nepasikartos? Šiandien M. Murza gyvena pasikeitęs pavardę. Ar neteks jos pasikeisti ir kai kuriems ŽŪR veikėjams?“ – svarstė LŪS pirmininkas R. Juknevičius.

„Dirba gerai ir teisingai“

Paprašytas ŪP pakomentuoti istoriją, kuomet ŽŪR sukčiautojui sumokėjo daugiau nei 57 tūkst. Eur už nesuteiktas žemės ūkio technikos nuomos paslaugas bei patvirtino jų suteikimą, dabartinis ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus teigė nesuprantantis, apie ką yra kalbama. „Aš pasirašiau? Kas pasirašė? Tuo laiku nebuvau pirmininkas. Ne mano „zonoje“ tie klausimai. Pagal statutą ir pareigas pirmininkas organizuoja susirinkimus, tarybos posėdžius, ir viskas. Visokios kitos veiklos yra kitų žmonių klausimas. Pirmą kartą apie tai girdžiu. Komentuoti negaliu“, – teigė pirmininkas ir pridūrė, kad dabar ŽŪR dirba „gerai ir teisingai“.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.