Delsimas gali kirsti per kišenę

Dėl nepalankių orų ne visi ūkininkai galėjo spėti įvykdyti žalinimo reikalavimus – ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse (EASV) iki rugpjūčio 15 dienos pasėti posėlį. Dėl to susirūpino ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), išplatinusi paaiškinimą, ką turėtų ar jau turėjo padaryti ūkininkai, nespėję pasėti posėlio, nes kitaip jiems gresia finansinės NMA sankcijos.

Reikalavimas – iki rugpjūčio 15 d.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nurodo, kad daugiau kaip 15 ha ariamos žemės deklaravę pareiškėjai turi deklaruoti ne mažiau nei 5 proc. EASV. Tai reiškia, šiame plote nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 15 d. turi būti pasėtas posėlis.

„Posėlis sėjamas nuėmus ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derlių. Sėjamas posėlis, kurį sudaro bent dviejų augalų rūšių sėklų mišinys, jis turi būti sudygęs ir matomas lauke nuėmus pagrindinės rūšies augalų derlių nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d.“ – nurodo NMA.

Pareiškėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas, privalo laikytis šio žalinimo reikalavimo. Kaip jo laikomasi, tikrinama nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Jei per patikrą randama pažeidimų, ūkininkui gali būti pritaikomos sankcijos – jis nukentės finansiškai.

Po sausros – gausūs lietūs

Tačiau žemdirbiai teigia, kad šie metai buvo labai nepalankūs posėliui sėti. Nors javapjūtė prasidėjo kaip niekada anksti ir, atrodytų, nuėmus derlių buvo puikiausios sąlygos pasėti posėlį, dėl sausų ir karštų orų žemė buvo tokia kieta, kad ją vargu ar galėjo įkirsti koks nors padargas. Nežinia, ar tokiu metu pasėta sėkla ir sudygtų.

„Dėl dirvų paruošimo sėjai tebėra kritiška padėtis. Šiomis dienomis pašlakstęs menkas lietutis žemės neišmirkė, jokie noragai į ją nelenda“, – pačioje rugpjūčio pradžioje „Ūkininko patarėjui“ sakė Skuodo r. Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininko pavaduotojas Edvardas Karečka. Tuo metu bendrovėje buvo nuimta 80 proc. javų derliaus, vietos posėliui buvo iki valiai.

O vos po kelių dienų, prasidėjus intensyviems lietums, jau atsirado kita problema: dirvos pažliugo. Telšių r. ūkininkaujantis Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas Antanas Mažeika tikino, kad sėja nemėgsta šlapios dirvos, tačiau aplinkybės vertė tos taisyklės nesilaikyti.

„Darbai dubliuojasi, reikia išradingumo, kad viską suspėtum. Vieną dieną išskubėjau sėti garstyčių, tačiau pradėjus ėmė lyti. Teko po kaimyno ražieną su traktoriumi pasivažinėti, nes purvinais ratais ant asfalto važiuoti gėda. Sėja nori sausos, galbūt drėgnos, bet ne šlapios žemės“, – UP teigė  A. Mažeika, po E. Karečkos žodžių praėjus vos savaitei.

Neatmestina, kad dėl taip susiklosčiusių aplinkybių dalis ūkininkų galėjo nespėti įvykdyti NMA reikalavimo.

Susirūpino LŪS

Šios savaitės pradžioje LŪS išplatino pranešimą, kuris turėtų padėti susigaudyti situacijoje ūkininkams, dėl nepalankių orų nespėjusiems pasėti posėlio ir laiku apie tai nepranešusiems NMA.

„Labai raginame tuos, kurie nespėjo iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlio ir apie tai nepranešė NMA, iki rugsėjo 1 d. informuoti NMA apie aplinkybes, dėl kurių neįvykdė šio reikalavimo. Rugpjūtį kontrastingi orai Lietuvos regionuose neleido laiku užbaigti javapjūtės, sulaukėme pavienių skambučių, kad dėl nepalankių meteorologinių sąlygų dalis ūkininkų nesuspėjo laiku pasėti posėlio. Kaip elgtis esant tokiai situacijai, telefonu konsultuotasi su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir NMA. Rugpjūčio 17 d. duomenimis, NMA gauti tik dviejų pareiškėjų raštai, susiję su posėliu ir blogomis oro sąlygomis“, – informuoja LŪS.

Laiku nepasėję posėlio ir norėdami išvengti NMA sankcijų žemdirbiai gali pasinaudoti force majeure aplinkybės galimybe, kuri yra numatyta tiek tiesioginių išmokų mokėjimą nustatančiame reglamente, tiek ir taisyklėse. Tereikia pranešti NMA apie tokias aplinkybes bei pateikti tai įrodančius dokumentus. Šiuo atveju tai galėtų būti meteorologinė pažyma ir / arba savivaldybės pažyma apie konkrečią situaciją lauke bei papildomai pateikiamos nuotraukos „NMA Agro“ programėle. Svarbu apie situaciją ūkyje pranešti iki patikros pradžios, tik tada galima tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta.

Tiesa, LŪS pastebėjimu, aplinkybė, kad valstybės mastu nėra paskelbta ekstremali situacija dėl nepalankių oro sąlygų, nesudaro prielaidų visiems pareiškėjams dėl jų neįvykdytų įsipareigojimų iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlį taikyti force majeure aplinkybės visos Lietuvos teritorijos mastu. Nebent situaciją keistų masinis kreipimasis į NMA su prašymais netaikyti sankcijų už laiku nepasėtą posėlį dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Tačiau kol kas tikėtis, kad ŽŪM imsis kokių nors veiksmų, negalima, nes NMA iki šiol gavusi tik du ūkininkų prašymus netaikyti sankcijų.

Ūkininkui tenka apsispręsti

LŪS vicepirmininkas Marijus Kaktys, pats ūkininkaujantis Plungės r., teigė puikiai suprantantis situacijas, į kurias ūkininkai patenka susiklosčius nepalankiems orams, kai neaišku, kokio darbo pirmiausia griebtis.

„Žmonėms viskas susiplaka į vieną: ir javapjūtė, ir žalinimas, ir dar rūpestis rinkti įrodymus. Nebeaišku, ar giedrą valandėlę panaudoti javams kulti, ar posėliui sėti, ar dokumentams rinkti. Jei darbai nenuoseklūs ir pagal orus negali jų išskirstyti bei viską padaryti laiku, ūkininkas patenka į savotišką aklavietę, pradeda strigti kiti darbai, kol pamato, kad jau pavėlavo“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė M. Kaktys.

Paklaustas, kaip vertinti tai, kad į NMA kreipėsi tik du pareiškėjai, vicepirmininkas sakė, kad priežastys gali būti įvairios. „Dalis viską padarė tvarkingai ir nesuka galvos. Tačiau kiti gal ir nespėjo. Jie nesurinko informacijos manydami, kad padarys tai vėliau. Bet vėliau bus per vėlu. Jei nebus pranešę, gali ir nukentėti. Arba reikės vėliau rašyti visokius pasiteisinimus ar dar ką nors“, – svarstė M. Kaktys.

Ką reiškia diena ar dvi?

Kretingos r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Antanas Stonkus mano, kad NMA tiesiog kabinėjasi dėl taisyklių raidės nesilaikymo. „Pradžioje reikia javus nuimti, o paskui sėti posėlį. Ne kiekvienoje vietovėje vienodai lijo ir ne kiekvieno ūkininko vienodi laukai, pas vienus dirvos sausesnės, pas kitus – drėgnesnės. Pastarieji gal vėliau javus kūlė, dirvos įmirko ir buvo praleistas terminas posėliui pasėti. Mums pasisekė, mes pasėjome. Manau, mūsų žemės ūkio biurokratams nereikėtų taip užsispyrusiai laikytis teisės aktų raidės, kai tokie klimato kaitos padariniai. Kas pasikeis, jei pasės dviem dienomis vėliau? Niekas. Svarbu, kad žmogus pasėtų, kad jaustų, jog yra taisyklės, ir jis tų taisyklių stengiasi laikytis“, – tikino A. Stonkus. Jo manymu, kvailystė būtų, jei ūkininkai deklaruotų, bet nevykdytų reikalavimų. Ir taip esą nėra – važinėdamas po rajoną mato, kad žemės sulėkščiuotos, skutikliais apdirbtos, ten, kur reikia, daugumos ir pasėta.

Redakcijos nuotrauka