„Pažeidėjas paaiškinime teigė, kad suvokia darantis nusižengimą, tačiau nepanašu, jog suvokė, kokią grėsmę žmonių sveikatai kėlė jo veikla. Galime tik spėlioti, kiek žmonių patiria sveikatos sutrikimų – apsinuodija ar kitaip sunegaluoja, pasitikėdami atsitiktiniais maisto tiekėjais, kurie internetiniuose skelbimuose reklamuoja savo produkciją, tokią kaip „naminės dešros, lašiniai“, „ką tik iš rūkyklos“. Vartotojas turėtų būti atidesnis ir atkreipti dėmesį, ką ir iš ko perka. Niekas nežino, ar žaliava patikrinta nuo trichineliozės bei kitų ligų sukėlėjų, jau nekalbant apie antisanitarines sąlygas, kuriomis vyksta gamyba. Pastebime, kad atsiranda geroji praktika skelbti patikimus duomenis ne tik apie parduodamų maisto produktų kilmę, sudėtį, tinkamumo vartoti laiką, bet ir registruotis VMVT, kaip maisto gamintojui ar tiekėjui ir gauti numerį, kurį reikia nurodyti interneto skelbimų portaluose“, – perspėja VMVT Marijampolės departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.
Patikrinimo metu nustatyta, kad gamyba vyko namų virtuvėje, gaminiai buvo rūkomi lauko rūkykloje šalia lauko tualeto. Produkcija buvo platinama Aleksoto turguje ir per skelbimus internete. Šaldytuve rasta beveik 30 kg paruoštos žaliavos dešrų gamybai, kartu su pašaliniais daiktais, vaistais ir asmeniniu maistu. Taip pat rasta didelis kiekis paruoštų naudoti česnakų ir du indai vandenyje mirkomų kiaulių žarnų. Atsakingas asmuo teigė, kad žaliavos laikomos ir lauke esančiame nešvariame šaldytuve, kuriame buvo rasta pjaustytų šviežių lašinių, skirtų dešrų gamybai.
Pagamintos ir realizuotos produkcijos kiekis neregistruojamas, apskaita nevykdoma, produktai neženklinami. Pažeidėjo teigimu, žaliavos įsigyjamos pagal skelbimus iš kitų ūkių, tačiau jų neįvardijo.
Namų virtuvėje sąlygos antisanitarinės: lašinių sūdymui naudoti nešvarūs indai, jie laikomi gyvenamame kambaryje ant grindų.
Pagamintos dešros ir kita produkcija buvo laikoma gyvenamoje patalpoje, pirkėjams pagal užsakymus gabenama asmeniniu, tam nepritaikytu transportu.
Patikrinimo metu nebuvo pateikti gaminamų bei parduodamų maisto produktų atsekamumo – įsigijimo dokumentai, asmens sveikatos patikrinimą bei higienos įgūdžių mokymo kurso išklausymą patvirtinantys dokumentai.
Pasak VMVT Marijampolės departamento vadovo, neplaninis patikrinimas įvykdytas pagal interneto erdvės stebėseną, kurią VMVT vykdo nuo praėjusiųjų metų.
VMVT primena, kad už neregistruotą maisto gamybos veiklą taikomos baudos nuo 390 iki 1100 eurų pirmąjį kartą ir 2400 eurų už pakartotinį nusižengimą. Visais atvejais nesaugi žaliava ir maisto produktai utilizuojami. VMVT perspėja vartotojus nepasitikėti neregistruotais maisto tvarkovais ir prekeiviais.
VMVT fotoinformacija