Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024
Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024

Dėmesio centre – dirvožemio sveikata

2023/12/07


„Daug kalbame apie kosmoso tyrimus, bet per mažai dėmesio skiriame žemės – dirvožemio – tyrimams“, – pastebėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) bei LAMMC surengtoje konferencijoje „Dirvožemio sveikata: kokie prioritetai?“, skirtoje Pasaulinei dirvožemio dienai.

Reikalauja daugiau

Kaip pradėdamas konferenciją teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, šių metų Pasaulinės dirvožemio dienos tema – „Dirvožemis ir vanduo – gyvybės šaltinis“ – akcentuoja, jog dirvožemio sveikatos tema apima ne tik dirvožemį, bet ir vandenį – tvarų jų abiejų valdymą, tausų naudojimą ir tarpusavio sąryšius. Todėl dirvožemio tyrėjų – mokslininkų – indėlis auginant derlių yra labai svarbus. Tačiau, kaip pastebėjo LAMMC direktorius dr. G. Brazauskas, nors daugelis žemės ūkio srities Europos Sąjungos (ES) institutų atlieka dirvožemio tyrimus, bet jų metodikos nėra unifikuotos, todėl ir rezultatų palyginimas nėra toks paprastas. „Gal ateityje galėsime iš palydovų nustatyti ne tik augalų, bet ir dirvožemio būklę“, – vylėsi G. Brazauskas.

kestutis navickas

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Virginijus Feiza, apžvelgdamas šiandieninę situaciją atkreipė dėmesį, jog šiuo metu situacija Europoje nėra tenkinanti – 60–70 proc. Europos dirvožemių įvardijami kaip esantys „nesveiki“ ir tokių dirvožemių nuolat daugėja. Tokios tendencijos tęsiasi jau 10–15 metų. „Tačiau esamuose ES teisės aktuose nepakankamai gerai sprendžiami dirvožemio klausimai. Šiuo metu nėra įpareigojimo ES narėms stebėti atskirus dirvožemio būklės rodiklius“, – pastebėjo V. Feiza. O kol vis delsiama ES mastu imtis kokių nors radikalių priemonių situacijai stabilizuoti, daugelio ES šalių dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, naudojama per daug fosforo ir azoto trąšų, pavojų kelia dykumėjimas, druskėjimas, užterštumas.

Pasak mokslininko, šiuo metu ES valstybės narės derasi su Europos Komisija dėl naujosios Dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos projekto. Jame numatyta, jog visos ES valstybės narės, įgyvendindamos direktyvą, privalės turėti nacionalinius teisės aktus dirvožemio degradacijos rizikos vertinimui. Iš valstybių narių bus reikalaujama sudaryti sąrašą tvaraus dirvožemio valdymo principų praktinių reikalavimų, kuriais bus vadovaujamasi nacionaliniu lygmeniu, o bendrus principus paversti konkrečia praktika.

Direktyva siekiama, kad iki 2050 m. visi dirvožemiai būtų sveiki. Atsižvelgiant į tai, joje numatyti dirvožemio kriterijai ir jų žalingumo ribos, akcentuojamas „teršėjas moka“ principas, siūloma sukurti „gyvą“ praktinių veiklų duomenų bazę ir kt.

lammc konferencija

Pirmieji žingsniai žengti

Šiemet ŽŪM, įgyvendindama Vyriausybės programą, patvirtino Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą, kuriame numatytos konkrečios priemonės tvariam dirvožemio naudojimui ir jo apsaugai, kurias įgyvendinti numatoma iki 2030 metų. Jų iš viso yra 80.  Įgyvendinus šias priemones, nauda bus ir valstybei, ir ūkininkui. Valstybėje bus sistemiškai sprendžiami žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, jo tvaraus naudojimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio teikiamos naudos žmonėms ir aplinkai klausimai, plėtojama dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistema, įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus. Ūkininkui bus taip pat nauda – išaugs jo kompetencija, galimybė įvertinti diegiamų priemonių potencialų poveikį ūkio ekonominiams rezultatams. Be to, gerėjant dirvožemio kokybei, ūkis taps atsparesnis išoriniams poveikiams, mažės ūkio rizikos dėl gamtinių reiškinių, atsiras galimybė skaitmeninti dirvožemio tyrimų duomenis ir panaudoti duomenų bazių informaciją.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjos Rovenos Grikienės, Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų plane yra numatyta finansuoti dirvožemio rūgštėjimo, augalų tręšimo išteklių gamybos ūkiuose, augalų apsaugos produktų naudojimo ir necheminės kenkėjų kontrolės tyrimus, galimybė mažinti dirvožemio taršą. Taip pat analizuoti mokslinių tyrimų poreikį ieškant naujų dirvožemio sveikatos gerinimo priemonių ir metodų, stiprinti žemės ūkio mokslinių tyrimų bazę. Bus sukurta vieninga žemės ūkio paskirties dirvožemių būklės stebėsenos sistema, kuris bus nuolat papildoma papildomais rodikliais, leisiančiais imtis tikslinių priemonių dirvožemio būklei gerinti, o visi valstybinės stebėsenos dirvožemio tyrimų duomenys, jų stebėsenos apibendrinti rezultatai, pokyčių įvertinimas bus susisteminami, apibendrinami ir prieinami žemės ūkio veiklos subjektams bei visuomenei.

roventa grikiene

Pasigenda aktyvumo

Nors konferencijos dalyviai pripažino būtinybę plėsti dirvožemio mokslinius tyrimus, tačiau jų plėtrą stabdo finansavimo stygius – itin plataus masto tyrimams nėra lėšų. Tačiau Lietuvos mokslo tarybos programos „Europos horizontas“ atstovė Jolanta Revaitienė konferencijoje pristatydama šią programą tikino, kad ji gali tapti vienu iš finansinių įrankių. Mat viena iš šios programos sričių yra 2019 m. sukurta Dirvožemio misija, kurios tikslas – pereiti prie sveiko dirvožemio. Tą pasiekti galima mažinant dirvožemio dykumėjimą, jame išsaugant organinės anglies atsargas, stabdant dirvožemio padengimą ir didinant pakartotinį miesto dirvožemio panaudojimą, užkertant kelią dirvožemio erozijai bei kitomis priemonėmis.

Šiai misijai kasmet skiriamas vis didesnis finansavimas. J. Revaitienė ragino Lietuvos politikus ir mokslininkus aktyviau prisijungti prie Dirvožemio misijos manifesto bei dalyvauti misijoje ir rengti projektus, nes kol kas Lietuva dar vangiai naudojasi programos galimybėmis gauti finansavimą tyrimams. Be to, ir ne visi projektai atitinka keliamus reikalavimus. Tad pernai finansavimo sulaukė tik viena paraiška, kurioje dalyvavo Lietuvos pareiškėjai.

 

ŽŪM nuotraukos

 

Nr. 272/7

Dalintis
2024/02/22

Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko beveik 5 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Visuose sektoriuose išmetimai sumažėjo, tik vienintelio žemės ūkio išaugo 1,8 proc. Tokia Aplinkos ministerijos (AM) p...
2024/02/22

Svarbu: štai kokias išimtis taikyti ūkininkams pasiūlė EK

Vasario 22 d. Europos Komisija (EK) Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai nusiuntė dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, padėsiantys sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Dokumente, kuris vasario 26 d. b...
2024/02/22

To nebuvo dešimtmetį: dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės ...
2024/02/22

Svarstoma, kaip užtikrinti šunų, kačių gerovę ir atsekamumą visoje ES  

Europos Komisija (EK) siūlo keisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl šunų ir kačių gerovės bei atsekamumo. Pakeitimais siekiama užtikrinti minimalius, visoje Europos Sąjungoje bendrus, gyvūnų gerovės standartus - gyvūnus augintin...
2024/02/22

Estijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutin...
2024/02/22

Dar viena galimybė miškininkams

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
2024/02/22

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai suteikė riebalų rūgščių transizomerų (sukietintų aliejų, dar vadinamų transriebalais) eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių...
2024/02/22

Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventoj...
2024/02/22

Baltijos šalyse ukrainiečiams iššūkiai yra finansai, įsidarbinimas, kalba ir nuoma

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.