Demografinė duobė vis gilėja

Rodikliai nedžiugina

Lietuva ne vieną dešimtmetį susiduria su dideliais demografiniais iššūkiais – emigracija didėja, gimstamumo rodikliai ir tikėtina gyvenimo trukmė – mažėja. Ji, pagal 2021 metų duomenis, yra viena trumpiausių visoje ES. Moterys vidutiniškai gyvena beveik 80 metų, vyrai – 10 metų trumpiau. Ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra Lichtenšteine: moterų – 86, vyrų – 82 metai. Panaši tikėtina gyvenimo trukmė fiksuojama Šveicarijoje, Islandijoje, Norvegijoje.

Demografines mūsų šalies perspektyvas komentuojantis Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) vadovas prof. Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį, kad dėl natūralios gyventojų kaitos kasmet mūsų šalyje bus prarandama 12–15 tūkst. gyventojų. Kad 2050 m. mūsų šalis turėtų 3 mln. žmonių, per 26 metus reikėtų padidinti bendrą gyventojų skaičių 260 tūkst. žmonių. Emigracija turėtų sumažėti iki 5–10 tūkst. per metus.

Prof. B. Gruževskis pripažino, kad Lietuvos laimingas šansas yra Ukrainos pabėgėliai. Jei dar 3–4 metus būtų tokia intensyvi imigracija, Lietuva turėtų 3 mln. žmonių. Tačiau šis sprendimas nėra geriausias, nes 60 proc. ukrainiečių, pasibaigus karui, numato grįžti į savo šalį. Todėl šis procentas su laiku mažės. „Jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų, ateities nebus. Per 30 nepriklausomybės metų demografinės mūsų šalies ateities dar tebeieškoma, nėra sukurtas valstybės valdymą konsoliduojantis centras“, – teigė LSMC vadovas, apgailestaudamas, kad mūsų šalyje demografinių procesų valdymui neskiriama pakankamai dėmesio ir finansinių išteklių.

Jis minėjo, kad daugiau žmonių valstybėje reikia ne tam, kad jie mokėtų „Sodros“ įmokas ir gelbėtų socialinės apsaugos sistemą, o tam, kad laimingai gyventų. Teigiama, kad šiandien Lietuva dar turi galimybių tinkamai suvaldyti neigiamus demografinius procesus ir jų įtaką darbo rinkai bei šalies socialinei raidai. Tačiau jeigu bus trypčiojama vietoje, ateityje tokių galimybių bus vis mažiau.

Patiria nuostolių

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius argumentavo, kodėl būtina investuoti į demografijos sprendimus. Jis pažymėjo, kad įmonė, neturėdama darbuotojų ir negalėdama atlikti darbų, kiekvieną mėnesį praranda ne mažiau kaip 370 tūkst. Eur galimų pajamų ir patiria 20–100 tūkst. Eur nuostolį dėl darbų vėlavimo. Valstybė taip pat patiria nuostolį: negauna daugiau nei 57 tūkst. Eur per mėnesį: 18 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio, 19 tūkst. Eur – socialinio draudimo įmokų, 20 tūkst. Eur – pelno mokesčio, per metus tai sudaro daugiau nei 684 tūkst. Eur. „Nepriimdami verslui svarbių sprendimų visi kartu gyvename prasčiau, nei galėtume. Tam, kad demografijos realijos mažiau paveiktų mūsų visuomenę, turime rimtai mąstyti apie Lietuvos verslo konkurencingumą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė V. Janulevičius.

Siekiant gerinti ar bent stabilizuoti demografinę šalies situaciją, svarstoma, kas galėtų padėti išspręsti minėtas problemas. Manoma, kad tai būtų galima padaryti pritraukiant darbo jėgą iš užsienio. Kodėl užsieniečių Lietuvai reikia ir ar mūsų šalis būtų jiems patraukli? Lietuva yra atvira inovacijoms, visuomenė yra vis labiau skaitmenizuojama. Čia – daug įsikūrusių tarptautinių įmonių, veikia pasaulyje sparčiausias internetas, plačiai žinoma anglų kalba. Todėl yra galimybė Lietuvą padaryti įdomią užsieniečiams, kad daugelis imigruotų.

Labai svarbu ir tai, kad iš Lietuvos išvyktų kuo mažiau lietuvių. Neišvykti iš šalies juos paskatintų galimybė gauti būstą, saugi ir stabili aplinka, švietimas, puikus sveikatos ir socialinis draudimas, įsidarbinimo galimybės, tinkama mokesčių sistema ir kt.

Priėmė rezoliuciją

Kaip stabdyti depopuliaciją, forume sprendė ir rezoliuciją priėmė Seimo Ateities komitetas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, liberalių diskusijų klubas, Lietuvos verslo taryba (VT nariai: asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija).

Priimtoje rezoliucijoje jie akcentavo, kad įtampa darbo rinkoje auga. Privačiame ir viešajame sektoriuose trūksta tiek aukštos, tiek žemos kvalifikacijos darbuotojų. Ypač darbo jėgos trūkumas kelia įtampą regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl emigracijos, urbanizacijos ir senėjimo. Darbo jėgos trūkumas turi didelį poveikį ekonomikai – kiekviena laisva ir laiku neužimta darbo vieta reiškia daug didesnius praradimus įmonei ir ekonomikai negu vieno žmogaus nesukurtoji vertė. Jeigu Lietuvos demografinė politika, gerovės augimo, gimstamumo ir migracijos tendencijos išliks tokios pačios, vieno pensinio amžiaus asmens išlaikymo našta teks maždaug 1,8 šalies dirbančiojo. Pastebima, kad nepakankamos mokestinės pajamos ir didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos trukdys Vyriausybei padengti didėjantį socialinių ir sveikatos paslaugų bei pensijų poreikį.

Konstatuojama, kad mūsų valstybės ateitis, ekonomika ir galimybė užtikrinti gyventojų gerovę priklausys nuo to, kokie demografinės ir migracijos politikos sprendimai bus priimti. Forumo dalyviai siūlo parengti imigracijos politiką, sukurti teisinius ir administracinius mechanizmus, kurie užtikrintų iš kitų šalių atvykusių gyventojų socialinę, kalbinę ir kultūrinę integraciją į Lietuvos visuomenę, taip pat sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sudaryti šalių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės migracijos taisyklės, sąrašą. Siūloma iki rugsėjo parengti demografinės problemos (depopuliacijos) sprendimo strategiją ir konkretų jos įgyvendinimo priemonių planą, įsteigti pareigūno, atsakingo už imigracijos ir demografijos klausimus, pareigybę, tiesiogiai atskaitingą ministrui pirmininkui, sukurti nacionalinę darbo modernizavimo programą, suderintą su investicijų ir inovacijų strategijomis, apimančią darbo rinkos formavimą, darbo inovacijas, mokslo ir švietimo sistemos integravimą, taip pat naujus regioninės plėtros modelius ir kt.

Autorės nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.