Šiuo metu įregistravus ūkininko ūkį išduodamas atskiras jo įregistravimo pažymėjimas. Tokia tvarka išlieka ir naujoje Ūkininko ūkio įstatymo redakcijoje, kuri įsigalios 2027 metų sausio 1 dieną, nors joje aiškiai nustatyta, kad ūkininko statusas įgyjamas nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje.
Demokratų vertinimu, atskiro pažymėjimo išdavimas tokiomis aplinkybėmis yra perteklinė administracinė procedūra.
„Jeigu valstybė jau turi informaciją, kad žmogaus ūkis įregistruotas, kam dar reikia kurti papildomą dokumentą tam pačiam faktui patvirtinti? Ūkininkai turi rūpintis savo ūkiais, o ne rinkti pažymėjimus. Valstybės institucijos privalo gebėti tarpusavyje keistis duomenimis ir neapkrauti žmonių procedūromis, kurios nekuria jokios papildomos vertės“, – sako demokratas K. Mažeika.
Siūlomomis pataisomis būtų atsisakyta tiek popierinių, tiek elektroninių ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimų išdavimo.
Pati ūkio įregistravimo tvarka iš esmės nesikeistų. Asmeniui pateikus reikalingus dokumentus ir nustačius, kad jis atitinka įstatyme numatytas sąlygas, ūkis būtų įregistruojamas Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje.
Būtent šioje sistemoje esantys duomenys patvirtintų ūkio įregistravimo faktą ir ūkininko statusą. Valstybės bei savivaldybių institucijos reikalingą informaciją galėtų tikrinti elektroniniu būdu, o prireikus ūkininkui būtų sudaryta galimybė gauti atitinkamą informaciją iš registro.
„Skaitmenizacija neturi reikšti, kad popierinį pažymėjimą tiesiog pakeičiame elektroniniu. Tikrasis pokytis įvyksta tada, kai nebereikia nei vieno, nei kito, nes informacija jau yra valstybės sistemose. Būtent tokios krypties turime laikytis – mažiau dokumentų, mažiau pasikartojančių veiksmų ir daugiau pasitikėjimo duomenimis“, – pabrėžia K. Mažeika.
Atsisakius privalomo pažymėjimo išdavimo, nebereikėtų jo rengti, išduoti, apskaityti ir administruoti. Taip pat būtų atsisakyta fizinių pažymėjimų blankų gamybos, saugojimo ir perdavimo. Tai leistų mažinti administracinę naštą ne tik ūkininkams, bet ir savivaldybių administracijoms bei Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos tvarkytojui. Kartu būtų sudarytos sąlygos paprastesniems ir greitesniems duomenų mainams tarp valstybės registrų bei informacinių sistemų.
Pasak K. Mažeikos, biurokratijos mažinimas turi būti nuoseklus valstybės veiklos principas, o ne pavienė iniciatyva.
„Dažnai kalbame apie būtinybę mažinti administracinę naštą, tačiau tam reikia konkrečių sprendimų. Kiekvienas panaikintas perteklinis reikalavimas reiškia mažiau sugaišto laiko ir paprastesnį bendravimą su valstybe. Net jeigu vienas pakeitimas atrodo nedidelis, tokie sprendimai kartu kuria gerokai efektyvesnę viešojo sektoriaus sistemą“, – teigia demokratų frakcijos narys.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ teigimu, tokie pakeitimai yra nuoseklios biurokratijos mažinimo krypties dalis – valstybės institucijos turi geriau išnaudoti turimas informacines sistemas, o gyventojai ir verslas neturi būti įpareigoti papildomai įrodinėti faktų, kuriuos valstybė jau gali patikrinti pati.
LRS informacija