Lietuviški prekybos tinklai programišių išvengė

Vakar rašėme, jog Europos prekybos tinklus sukrėtė masinė kibernetinė ataka, kurios taikiniu tapo parduotuvių šaldymo sistemos ir šaldikliai. 

Programišiams pavyko nuotoliniu būdu prisijungti prie sistemų ir pakelti temperatūrą šaldymo įrenginiuose (kai kur net iki 50 laipsnių šilumos), todėl prekybininkai buvo priversti išmesti didžiulius kiekius sugedusio maisto ir patyrė milijoninių nuostolių.

Atakos buvo užfiksuotos Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje, Airijoje, Portugalijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Buvo pranešta apie dešimtis nukentėjusių parduotuvių skirtingose šalyse. Labiausiai nukentėjo „Coop“ tinklo parduotuves Švedijoje ir Italijoje, „Carrefour“ Belgijoje, „Supervalu“ Airijoje bei „Delhaize“ Liuksemburge. Kaimynams estams didesnių nuostolių pavyko išvengti vien todėl, kad gedimas buvo gana greitai pastebėtas.

Lietuviški tinklai ruošiasi

„Ūkininko patarėjas“ apklausė didžiausius lietuviškus prekybos tinklus, kaip jie ruošiasi atremti tokio pobūdžio atakas ir ar yra tam pasirengę?

Ernesta Vareikytė, „Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė, teigia, jog įmonės komanda tam pilnai pasirengusi: „Gavę informaciją apie kibernetinius išpuolius prieš prekybos tinklus Europoje, papildomai patikrinome savo sistemas ir įvertinome taikomas apsaugos priemones. Šie išpuoliai „Maximos“ Lietuvoje nepaveikė – mūsų parduotuvės ir įranga jose veikia įprastai.“

Pasak E. Vareikytės, „Maxima“ yra modernus verslas, kuriame dalis sistemų valdoma nuotoliniu būdu, todėl jų saugumui skiriama daug dėmesio ir investicijų: „Mūsų IT komanda kasdien stebi sistemų veikimą, rūpinasi jų atnaujinimu ir glaudžiai bendradarbiauja su išoriniais paslaugų teikėjais, kad galimas grėsmes įvertintume ir prevencinių veiksmų imtumėmės laiku. Saugumo sumetimais konkrečių sistemų valdymo ir jų apsaugos sprendimų viešai nedetalizuojame. Nors absoliučios apsaugos nuo kibernetinių grėsmių garantuoti negali niekas, nuosekliai dirbame, kad riziką kuo labiau sumažintume, o mūsų specialistai yra pasirengę operatyviai reaguoti.“

Luka Lesauskaitė-Remeikė, „Rimi“ tinklo viešųjų ryšių vadovė, taip pat neatskleidė konkrečių apsaugos priemonių, tačiau ramina būsimu pirkėjus, jog situacija kontroliuojama: „Rimi“ informacinių sistemų ir technologinės infrastruktūros saugumui skiriame nuolatinį dėmesį. Kibernetinių grėsmių prevencija yra svarbi mūsų veiklos dalis, todėl atsakingai vertiname ir kitose Europos šalyse fiksuojamus incidentus. Minėti kibernetiniai išpuoliai „Rimi“ veiklos nepaveikė. Mūsų prioritetas – užtikrinti sklandų parduotuvių darbą, maisto produktų saugą ir patikimą apsipirkimo aplinką pirkėjams. Dėl saugumo priežasčių konkrečių taikomų prevencijos priemonių, technologinių sprendimų ir sistemų veikimo principų viešai nedetalizuojame.“

Panašiai atsakė ir IKI Komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė: „Jokių panašių incidentų IKI parduotuvėse nebuvo, tačiau natūralu, kad akylai stebime situaciją, peržiūrime ir darome vertinimus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti atitinkamas saugumo priemones. Saugumo sumetimais konkrečių techninių saugumo priemonių, naudojamų sistemų ar su saugumu susijusių procesų plačiau nekomentuojame.“

Belieka tikėtis, jog lietuviški prekybos tinklai tikrai sugebės apsiginti nuo piktavalių programišių ir pirkėjai galės juose džiaugtis šviežiais, nesugedusiais produktais.

Parengė Ričardas Čekutis