Dengiamieji augalai – dirvožemio apsauga

Dažnai girdime augintojų diskusijas apie dengiamuosius augalus: kokius geriausia sėti, kokia jų nauda, geriau daugianaris mišinys ar užtenka keleto augalų ir t. t. Dengiamieji augalai apsaugo ir pagerina dirvožemio derlingumą, užkerta kelią erozijai, pagerina maistinių medžiagų ir vandens prieinamumą bei dirvožemio kokybę. Šie augalai suteikia daug naudos intensyviai naudojamam dirvožemiui.

Svarbiausia – tinkamai pasirinkti

Tinkamai parinkti dengiamieji augalai leidžia palaikyti ir padidinti mikroorganizmų biologinę įvairovę bei jų gyvybingumą dirvožemyje. Atlikta daug bandymų ir pateikti apibendrinimai apie dengiamųjų augalų poveikį dirvožemio savybėms, tokioms kaip drėgmės kiekis, dirvožemio mikrobų veikla, dirvožemio anglies sekvestracija, nitratų išplovimas, dirvožemio vanduo ir dirvožemio sveikata. Dažniausiai girdimas klausimas – kokius augalus rinktis? Dengiamųjų augalų pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo jų teikiamos pirminės naudos. Kiti pasirinkimą lemiantys veiksniai gali apimti meteorologines sąlygas, sėjos laiką, ankštinių ar neankštinių augalų sėjos laiką bei dengiamųjų augalų įterpimo laiką ir būdą. Pastaruoju metu dengiamieji augalai naudojami siekiant sušvelninti klimato kaitą, slopinti piktžoles pasėliuose ir padidinti maistinių medžiagų, pvz., Mg2+ ir K+, kiekį. Ilgalaikiais tyrimais nustatyta, kad dengiamųjų augalų auginimas yra ekonomiškai efektyvus. Žinoma, juos auginant susiduriama su tam tikromis problemomis, įskaitant įterpimą, prisidėjimą prie patogenų plitimo, regeneraciją ir t. t.

Nepaisant galimų problemų ar nepatogumų, dengiamieji augalai pagerina bendrą dirvožemio būklę ir sukuria tvarią aplinką pagrindiniams sėjomainos augalams. Auginant dengiamuosius augalus pirmiausia siekiama apsaugoti dirvą nuo erozijos ir išvengti maistinių medžiagų praradimo dėl išplovimo ir paviršinio nuotėkio. Iš esmės dažniausiai dengiamieji augalai sukasi aplink ankštinius augalus, auginamus siekiant padengti dirvožemio paviršių ir pagerinti fizines, chemines ir biologines dirvožemio savybes. Idealūs dengiamieji augalai turėtų greitai dygti, būti tolerantiški nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, gebėti kaupti atmosferos azotą iš oro, įsisavinti maistines medžiagas iš dirvožemio, suformuoti giliai prasiskverbiančias šaknis, per trumpesnį laiką suformuoti didesnę biomasę, būti lengvai įterpiami. Taip pat turėtų nekonkuruoti su pagrindiniais augalais. Būna atvejų, kai sėjami rapsams giminingi augalai, tuomet vietoje to, kad dirvožemio mikroorganizmai nustelbtų kai kurių ligų sukėlėjus, neatsargiu ėjimu sustiprinamos patogenų pozicijos. Labai svarbu, kad dengiamieji augalai atgrasytų kenkėjus ir gerai stelbtų piktžoles. Tinkamai parinkus augalus ir žemės dirbimą, galima padidinti dirvožemio organinių medžiagų atsargas.

Maisto medžiagų švaistūnai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite:  dengiamieji augalai, dirvožemio apsauga, dirvožemio derlingumas, Vytautas Liakas