Depresijos neišgydys – bet nuotaiką pakels

Veislių panašumai ir skirtumai

Norintiesiems išauginti gausų ir kokybišką vasarinių aviečių derlių „Buskų medelyno“ įkūrėja dr. Loreta Buskienė pataria rinktis naujos kartos, labai derlingas, desertines, vienas geriausias vasarinių aviečių veisles. Tik augintoja perspėja, kad teks pasirūpinti atramomis.

Soduose auginamos kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines, kurios duoda du derlius per sezoną. Vasarinės avietės dera ant antramečių stiebų, o remontantinės – ant vienmečių, todėl skiriasi jų derėjimas ir genėjimo laikas.

Šįkart augintoja pristato 5 naujas vasarinių aviečių veisles, pasižyminčias ne tik nuostabiu skoniu, bet ir įspūdingai didelėmis uogomis.

‘Glen Ample’ – viena populiariausių vasarinių ankstyvųjų aviečių veislių, išsiskiriančių stambiomis, puikios kokybės uogomis ir ypač gausiu derėjimu. Pasak sodininkės, ši angliška aviečių veislė labai populiari visame pasaulyje, ypač Didžiojoje Britanijoje, kur lietinga ir debesuota vasara apsunkina daugumos aviečių veislių auginimą. Pradeda nokti liepos pradžioje. Uogos labai stambio (8–10 g), skaisčiai raudonos, aromatingos, puikaus desertinio skonio, tvirtos, gerai išsilaiko net ir kelias dienas po lietaus, taip pat transportabilios, išlieka geros kokybės net ir ilgokai po nuskynimo. Vartojamos šviežios, dažniausiai desertui, tinka šaldyti ir perdirbti.

Krūmai nelabai aukšti, apie 1,5 m, statūs, formuoja vidutinį kiekį stiebų (10–20 vnt./m), išsiplečia iki 0,5 m.

Veislė puikiai prisitaiko prie nepalankių klimato sąlygų, gerai ištveria žiemos temperatūrų svyravimus, atspari šalčiams, trumpalaikėms sausroms ir grybinėms ligoms, pakenčia dalinį pavėsį. Rekomenduojama auginti su atramomis.

‘Przehyba’ – naujausia, lenkų selekcininkų sukurta vasarinių aviečių veislė, stebinanti derlingumu ir uogų dydžiu. L. Buskienė pastebi, kad iš populiariausių vasarinių aviečių veislių ji išaugina stambiausias uogas. Jos pradeda nokti birželio pabaigoje–liepos pradžioje ir dera net iki rugsėjo pradžios. Uogos patrauklios prekinės išvaizdos, sodriai raudonos, blizgančios, itin stambios (vidutinė masė – 9,7 g, bet gali siekti iki 14 g) ir labai ilgos (iki 5 cm), cilindro arba buko kūgio formos, tvirtos, vienodo dydžio, nesmulkėja.

Nenuvils ir skonis – uogos saldžios, labai aromatingos. Minkštimas sultingas, bet odelė labai tvirta ir elastinga. Kaulavaisiukai nedideli (smulkios ir sėklytės), stipriai sukibę, todėl skinant uogos nesubyra. Jos lengvai skinasi ir ilgai laikosi nuskintos. Turi daugiausiai antocianų (46,7 mg / 100 g) iš visų lenkiškų vasarinių veislių aviečių. Dažniausiai vartojamos desertui, tinka ir įvairiai perdirbti, šaldyti.

Krūmai stipraus augumo, gana aukšti (1,7–2 m). Rekomenduojama auginti su atramomis, kaip ir beveik visas vasarines aviečių veisles. Stiebai truputį dygliuoti.

Veislė nesunkiai ištveria žiemos iššūkius ir yra atspari grybinėms ligoms. Gerai atlaiko trumpalaikes sausras. Atsižvelgiant į didelį veislės derlingumą, rekomenduojama auginti purioje, humusingoje ir pakankamai drėgnoje (ne šlapioje) dirvoje. Uogos sunoksta itin anksti ir pasižymi itin gera kokybe, todėl šias avietes galima auginti ne tik lauke, bet ir šiltnamyje.

‘Sokolica’ – dar viena nauja, Lenkijoje išvesta ankstyva vasarinių aviečių veislė. Derlius pradeda nokti birželio pabaigoje–liepos pradžioje. „Uogos labai gražios, skaisčiai raudonos, šiek tiek blizgančios, pailgos, labai stambios, vidutiniškai sveria 5–7 g, bet gali užaugti ir iki 12–13 g. Saldžios, aromatingos, tvirtos konsistencijos, nors minkštimas sultingas, valgant uogas, sėklytės beveik nesijaučia. Skinant nesubyra, nes kaulavaisiukai stipriai sukibę, – veislę apibūdina aviečių augintoja. – Nuskintos uogos netamsėja, vartojamos desertui, taip pat tinka šaldyti ir perdirbti.“

Krūmai gana stipraus augumo, statūs su lanku išlenktomis viršūnėmis. Leidžia nemažai atžalų. Stiebai 1,7–2 m aukščio, šiek tiek apaugę mažais dygliukais. Rekomenduojama auginti su atramomis.

Veislė gana atspari puviniui ir kitoms grybinėms ligoms, tik jautresnė rūdims, pasižymi ištverme žiemą. Pakenčia trumpalaikes sausras ir karščius, bet nemėgsta drėgmės pertekliaus dirvoje. Rekomenduojama auginti puriose ir humusingose dirvose. Šią veislę taip pat galima auginti tiek lauke, tiek šiltnamyje.

‘Radziejova’ – taip pat lenkiška, nauja, ypač ankstyva vasarinių aviečių veislė. Pradeda nokti birželio viduryje ir dera iki rugpjūčio. Uogos sodriai raudonos, blizgančios, labai stambios (6–8 g), pailgos, aromatingos ir puikaus skonio, tvirtos, vienodo dydžio. Lengvai skinasi ir nuskintos ilgai išlieka kokybiškos. Dažniausiai vartojamos desertui, o dėl didelio antocianų kiekio labai tinka perdirbti.

Krūmai apie 1,8 m aukščio, statūs. Stiebai padengti mažais minkštais dygliukais. Dėl gausaus uogų derliaus rekomenduojama auginti su atramomis.

Veislė vertinama dėl labai geros uogų kokybės ir jų tinkamumo transportuoti. Be to, ištverminga žiemą, gana atspari grybinėms ir virusinėms ligoms. Tik nepakenčia drėgmės pertekliaus dirvoje, mėgsta purias ir humusingas dirvas. Krūmeliai auginami ne tik lauke, bet ir šiltnamyje.

‘Golden Queen’ – viena populiariausių geltonųjų aviečių veislių, skirta sodininkams mėgėjams. Uogos pradeda nokti liepos pradžioje. L. Buskienės teigimu, jos puikiu skoniu ir geltonai oranžine spalva papildo vasarinių aviečių kraitę. Uogos apvalios, vidutinio stambumo, vartojamos šviežios, nors galima ir perdirbti.

Krūmai neaukšti, apie 1,2 m aukščio, platūs, atramos nėra reikalingos. Veislė atspari pagrindinėms ligoms ir labai ištverminga žiemą.

Formavimas ir genėjimas

Gausus ir geros kokybės vasarinių aviečių derlius subręs, pasak L. Buskienės, sodinukus pasodinus juostomis (paliekant platesnius tarpueilius) ir pritvirtinus prie atramų. Stiebus apšvies saulė, jie geriau vėdinsis ir tai leis augalui išauginti daugiau vaisinių šakelių, ant kurių sunoks žymiai stambesnės uogos, o derlius bus gausesnis. Be to, krūmai mažiau sirgs kekeriniu puviniu ir stiebų ligomis.

Aviečių augintoja dalijasi keliais patarimais, kaip teisingai genėti augalus:

• Auginant krūmelius su vertikaliomis plokščiomis atramomis, paliekama 10–15 stiprių stiebų išilginiame juostos metre.
• Formuojant su dvipusėmis („V“ formos) atramomis, paliekama dvigubai daugiau stiebų.
• Vasarą pirmamečių stiebų paliekama 15–20 proc. daugiau nei reikia kitų metų derėjimui, nes žiemą kai kurie gali pašalti. Jų perteklių bus galima iškarpyti anksti pavasarį.
• Nuskynus uogas, derėjusius stiebus reikia iškarpyti. Būtina iki žemės išpjauti ir sužeistus, išlaužytus jaunus stiebus. Nereikalingi ir stuobreliai, nes jie gali būti ligų infekcijos židiniai.

Vertė ir gydomosios savybės

Mitybos specialistai ir dietologai rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau nei 2 kg aviečių uogų, nes jos turi daug organizmą stiprinančių ir gydančių medžiagų.

Aromatingose uogose yra angliavandenių, organinių rūgščių, gausu vitaminų: C, A, P, B1, B2, B9, PP, karoteno, mineralinių medžiagų: kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, malonaus kvapo eterinio aliejaus, raugų, pektinų, beta–C–tosterino, kuris padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių ir gydo aterosklerozę.

Nuo seno žinoma, kad avietėmis galima gydyti peršalimą, uždegiminius procesus, arbata mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą (salicilo rūgštis ir eterinis aliejus), veikia antibakteriškai, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotenas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.