Didelis naftininkų vamzdis – dar didesnės problemos

Klausimų daug, atsakymų – nėra

Bene pirmasis pagalbos varpais pradėjo skambinti Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) Skuodo rajono skyriaus pirmininkas Edmundas Šiudeikis. Susisiekęs su „Ūkininko patarėjo“ redakcija savojo krašto patriotas problemas žėrė it iš gausybės rago: „Virš vamzdžio stovi pastatai, įrengti keliai, sodai, parkai ir kitokie želdynai, jau nekalbant apie ūkininkų laukus su juose veikiančiomis melioracijos sistemomis.“ Jis taip pat klausė, kas bus su elektros kabeliais, sodybose įrengtomis vandentiekio, nuotekų sistemomis, kita infrastruktūra.

E. Šiudeikis papasakojo, kad „ORLEN Lietuva“ nusamdė firmą „Vaidva“, kuri atliks vamzdžio iškasimo darbus. Anot jo, „Vaidvos“ specialistai lanko gyventojus, per kurių žemes eina naftininkų vamzdis, ir derasi dėl kompensacijų. Skuodiškis pastebėjo, kad vamzdį demontuosianti bendrovė siūlo labai mažas kompensacijas gyventojams, kurių sklypuose bus sudarkyta maždaug po 10 m pločio žemės juosta, einanti virš 1,2 m skersmens iškasamo vamzdžio.

„Gyventojams siūloma nuo 4 iki 14 eurų už suniokoto žemės aro kompensacija“, – sakė E. Šiudeikis, tikindamas, kad jei „Vaidva“ laikysis savo įsipareigojimų ir sulygins iškastas žemes bei, reikalui esant, papils juodžemio, tai vis tiek nepadengs nuostolių. Be to, LŠŪS Skuodo skyriaus vadovas domėjosi, kaip bus tvarkomasi su iškasamą vamzdį izoliuojančia medžiaga – storu bitumo sluoksniu, kurio, atliekant demontavimo darbus, greičiausiai į dirvą pribyrės nemažai.

Abejingos savivaldybių administracijos

ŪP redakcijai besidomint vamzdžiu, kuris kerta Mažeikių, Skuodo ir Kretingos rajonus, atsirado versija, kad visą šį projektą inicijuoja Aplinkos ministerija (AM) ir už jo įgyvendinimą ji gaus fantastiškus pinigus. Deja, visažiniams redakcijos pašnekovams teko nusivilti, nes AM Strateginės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Aistė Gad­liauskaitė atsakingai pranešė, kad čia darbus vykdo AB „ORLEN Lietuva“ ir būtent jie demontuoja ilgą laiką nenaudojamą išvalyto vandens vamzdyną nuo Mažeikių naftos perdirbimo produktų gamyklos iki Būtingės. „Vamzdynas demontuojamas AB „ORLEN Lietuva“ iniciatyva, šie darbai jokių sąsajų su AM neturi“, – redakcijai teigė komunikacijos specialistė.

Gandų lygyje buvo ir informacija, kad minėtas vamzdis Mažeikių rajone jau demontuotas ir už tai gyventojams buvo sumokėtos didžiulės kompensacijos (čia kalbėta apie kitą vamzdį, kurį demontavo „ORLEN Lietuva“ – red. past.). Taip pat nepasitvirtino informacija apie tai, kad dalis minėto vamzdyno jau iškasta kituose rajonuose ir vamzdis parduotas į metalo laužą.

ŪP atliekant žurnalistinį tyrimą, labai stebino savivaldybių, per kurių teritorijas driekiasi minėto vamzdžio trasa, valdžios abejingumas. Štai Kretingos savivaldybės administracijos direktorė Jolita Vaickienė, paklausta apie rajono gyventojų nuotaikas prieš demontuojant vamzdį, atsitvėrė tylos siena, o Skuodo savivaldybės administracijos direktorius Rokas Rozga nuo komentarų susilaikė ir į klausimus neatsakė. Atrodo, kad vietiniai valdžiai visiškai nesvarbus savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių likimai ir bėdos.

Tik Mažeikių savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys pabandė ieškoti atsakymų į ŪP klausimus, tačiau ir jis dėl informacijos siūlė kreiptis į „Mažeikių vandenis“, o gyventojams teisybės ieškoti bendrovėje „ORLEN Lietuva“.

Netgi Židikų (Mažeikių r.), kur, kaip teigė E. Šiudeikis, susidarė itin sunki situacija, seniūnė Skirmutė Flemingienė redakcijai nepasakė nieko konkretaus: „Po kaimus važinėja projekto rangovai, bando derėtis su gyventojais, tačiau neturiu jokios informacijos apie nesutarimus.“

Nebus vamzdžio – nebus problemų

AB „ORLEN Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė ŪP patikino, kad vamzdis daug metų buvo nenaudojamas ir žalos aplinkai nedarė, tačiau pats vamzdžio buvimas sudarydavo gyventojams tam tikrų apribojimų, pvz., tiesti naujus takus, statyti šiltnamius, sodinti medžius ir kt. „Demontavus vamzdį apribojimai, susiję su  vamzdžio apsaugos zona, išnyks“, – redakcijai sakė K. Gendvilė.

Paklausta apie projekto vertę, atstovė spaudai pareiškė, kad ji bus aiški baigus demontuoti nenaudojamą vamzdyną, o apie daug diskusijų sukėlusį ankstesnį projektą K. Gedvilė kalbėjo taip: „Nuo Mažeikių iki AB „ORLEN Lietuva“ valdomos naftos perdirbimo produktų gamyklos vamzdyno demontavimo darbus organizavo Mažeikių rajono savivaldybė.“ Pasak jos, informacijos apie projekto įgyvendinimo eigą ar gyventojų skundus įmonė neturi. Vamzdyno dalies nuo gamyklos iki Būtingės demontavimo darbai bus vykdomi pagal su gyventojais suderintą demontavimo darbų projektą.

Narpliojant vamzdžio istoriją, paaiškėjo, kad anksčiau Mažeikiai neturėjo savo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginių. Buitinės nuotekos iš miesto buvo valomos gamyklai priklausančiuose valymo įrenginiuose, o išvalytas vanduo buvo išleidžiamas į Baltijos jūrą. Prie Ventos upės pastačius naujus biologinio valymo įrenginius, juose valomos miesto buitinės nuotekos. Taigi, buitinių nuotekų vamzdynas nuo Mažeikių iki gamyklos ir išvalyto vandens vamzdynas nuo naftos perdirbimo įmonės iki Būtingės tapo nebereikalingi, todėl ir nuspręsta juos demontuoti.

Gresia bankrotas

Demontavimo darbų konkursą laimėjusios UAB „Vaidva“ vadovas Alvidas Pakalniškis ŪP sakė, kad darbai dar nepradėti dėl didelio gyventojų nepasitenkinimo: „Tardamiesi dėl vamzdyno demontavimo, žinojome, kad aplink vamzdį nustatyta 10 m sanitarinė zona, todėl per daug į detales nesigilinome, bet dabar paaiškėjo, kad šios zonos didelė gyventojų dalis nepaisė.“

Įstatymas apsauginėje, sanitarinėje zonoje draudžia sodinti medžius, statyti pastatus ir vykdyti kitą veiklą. Bet, kaip dabar paaiškėjo, jo nebuvo laikomasi. „Daugiausia čia matau žemės matininkų klaidų, jie dalyje sklypų sanitarinės zonos net nepažymėjo“, – redakcijai pasakojo A. Pakalniškis. Pasak pašnekovo, nemažai žemės sklypų savininkų pageidauja didžiulių kompensacijų už tai, kad jų žemėse bus atliekami vamzdžio demontavimo darbai. „Na, kur tai matyta? Žmonės kartais pageidauja pinigų daugiau, nei pati žemė šioje vietovėje kainuoja“, – kraipė galvą „Vaidvos“ vadovas.

Anot A. Pakalniškio, įmonė įsipareigoja atlikti visus su vamzdžio demontavimu susijusius darbus, jei to prireiks, atstatyti melioracijos sistemas, pripilti ir sutankinti trūkstamas žemes. „Po savęs viską paliksime taip, kaip buvo, tačiau nenorintiems tartis sklypų savininkams galiu atsakingai pareikšti – detales aptarsime teisme, bet darbas turės būti padarytas“, – rėžė A. Pakalniškis.

Jei atstatys – kompensacijų nereikia

Didžiuosiuose Rūšupiuose (Skuodo r.) ūkininkaujantis Aurimas Jazbutis redakcijai sakė, kad per jo sklypus nusidriekęs maždaug kilometras planuojamo demontuoti vamzdžio. „Buvo atvažiavę „Vaidvos“ atstovai, kalbėjomės, bet kol kas nieko nesutarėme“, – pasakojo ūkininkas. Anot jo, kompensacija tikrai maža, bet jei vyras būtų įsitikinęs, kad sklypas bus atstatytas iki buvusio lygio – jam tos kompensacijos ir nereikėtų.

„Kai pirkau žemes, apie jokias sanitarines zonas niekas nekalbėjo, bet tegul – jei reikia, tegu daro. Tačiau kas man garantuos, kad savo žemėse neturėsiu įdaubos ir kad viršutinis dirvos sluoksnis nebus paverstas tikru molynu?“ – svarstė A. Jazbutis. Be to, vyras nėra įsitikinęs, ar „Vaidva“ tikrai įsiteks tuose dešimtyje metrų, ar veždami dirvožemį plačiau neišmins pasėlių. „Apie pasipelnymą negalvoju, bet norėčiau, kad dėl projekto nepatirčiau didelių nuostolių“, – savo poziciją grindė Didžiųjų Rūšupių ūkininkas.

Sodybą iš tėvų paveldėjusi Lina Pargaliauskaitė redakcijai sakė, kad už galimai suniokotus 6 arus „Vaidva“ jai pasiūlė 18,6 Eur. „Net nežinau, ką pasakyti, toje vietoje yra pasodintos pušelės, sukrautas šienainis, o tie beveik 20 Eur – tikrai juokingi“, – kalbėjo Lina. Moters teigimu, iškasant vamzdį neabejotinai bus suniokotas sodas, vaiskrūmiai, veja. „Svarbiausia, bus perkastas keliukas iš sodybos, kuriuo kasdien naudojuosi, o jis man – gyvybiškai svarbus, todėl net nežinau, ką pasakyti projekto rangovams, nes kol kas jie nesiūlo jokių alternatyvų“, – kalbėjo jauna ūkininkė.

Išmokų nebus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 28, 2023 m. kovo 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.