Didžiausios grėsmės nacionaliniam saugumui: Rusija, Baltarusija ir Kinija

Tai jau dešimtasis bendras civilinės ir karinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Lietuvos žvalgyba pažymi, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išlieka tie patys: agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausanti Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija.

Ukrainos kontekstas

Lietuvos žvalgybos vertinimu, Rusijos valdantysis režimas, labai tikėtina, mano, kad santykiai su Vakarais yra tarp karo ir taikos. Kremlius pasitelkia ne vien įprastas spaudimo priemones, bet ir imasi smurtinių veiksmų prieš jo interesų neatitinkančias valstybes, taip siekdamas padidinti Vakarų visuomenių nepasitikėjimą institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.

„Stebime vis agresyvesnes ir pavojingesnes nuo Šaltojo karo laikų primirštas kenkėjiško veikimo formas – 2024 m. Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse fiksuota dešimtys diversijų prieš Ukrainos rėmėjų infrastruktūrą, energetikos, transporto, informacines sistemas, istorinės atminties objektus. Lietuvos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos kartu dirbo, siekdamos išsiaiškinti ir užkardyti tokias operacijas. Galime daryti tvirtą prielaidą, kad dažniausiai šiuos išpuolius rengia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o vykdo su jomis tiesiogiai nesusiję socialiniuose tinkluose užverbuoti nusikalsti linkę asmenys, net nežinantys, kas yra tikrieji užsakovai“, – sako Darius Jauniškis, Valstybės saugumo departamento vadovas.

Lietuvos žvalgybos teigimu, Putinas jaučiasi pranašesnis už demokratines valstybes ir tęs karą prieš Ukrainą tol, kol sulauks esminių nuolaidų. Artimoje perspektyvoje Rusijos ekonominių resursų pakaks finansuoti karą prieš Ukrainą, o atsiradus poreikiui, tikėtina, šios išlaidos galės būti dar didesnės. Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklauso nuo karo Ukrainoje eigos.

„Šiuo metu tiesioginė konvencinė karinė grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija tam neturi pajėgumų. Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą Ukrainoje. Tačiau pasiekus paliaubas ar nutraukus ugnį, Rusijos kariniai pajėgumai prie NATO rytinės sienos augtų. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje konvencinė karinė grėsmė Lietuvai, tikėtina, didės. Vis dėlto, net ir turėdama reikalingus karinius pajėgumus, Rusija nebūtinai panaudos juos prieš NATO“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Rusų ištekliai ir Kaliningrado grupuotė

Sekinimo karui prieš Ukrainą tęsti Rusijai reikia milžiniškų finansinių resursų ir Kremliui kol kas pavyksta jų rasti, konstatuoja ataskaitos rengėjai. Įspūdingais tempais kasmet augančios karinės išlaidos 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų) ir sudarys apie 6,3 proc. šalies BVP. Tai bus didžiausias Rusijos karinis biudžetas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ir beveik keturis kartus didesnis nei 2021 m. – prieš Maskvai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą. Beveik neabejotina, kad realūs asignavimai karui bus dar didesni, nes įprastai papildomų lėšų Rusija skiria tiek iš įslaptintos biudžeto dalies, tiek iš kitų sričių (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, švietimo).

„Savo finansinių galimybių ribos Rusija dar nepasiekė. Neišnaudoti ekonominiai rezervai suteikia vyriausybei veikimo laisvės. Dėl to artimoje perspektyvoje ji ne tik išliks pajėgi užtikrinti panašų karo finansavimo lygį, bet, tikėtina, sugebės jį didinti. Atsiradus būtinybei, vyriausybė galėtų skolintis šalies viduje, didinti mokesčius arba įvesti naujų (pavyzdžiui, solidarumo mokestis pelningiausioms įmonėms), panaudoti likvidžius Nacionalinės gerovės fondo aktyvus. Be to, papildomas, nors ir politiškai jautrus, sprendimas gali būti kitų federalinio biudžeto išlaidų mažinimas“, - teigiama žvalgybos vertinime.

Siekdama patenkinti karinės operacijos Ukrainoje poreikius ir kompensuoti nuostolius, Rusija į Ukrainą masiškai siunčia Sausumos pajėgų karius ir kovos techniką – net iš regionų, esančių arčiausiai NATO, tokių kaip Kaliningrado sritis.

Kaliningrado karinė grupuotė išlieka pajėgi atlikti esmines užduotis. Vis dėlto jos pajėgumai vykdyti desanto išlaipinimo užduotis vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose išliks riboti dėl į Juodąją jūrą išsiųstų desanto laivų. Šiuo metu Rusijos demonstruojami pajėgumai karinio konflikto prieš NATO atveju nebūtų pakankami įtvirtinti dominavimą, bet jų pakaktų trikdyti NATO veiksmus Baltijos jūroje.

Rusų pajėgumai

Lietuvos žvalgyba konstatuoja, jog šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO valstybes yra labai ribotos, nes didžioji dalis konvencinių pajėgumų skiriama karui prieš Ukrainą. Tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Rusijai užteks žmogiškųjų, finansinių ir karinių resursų ne tik tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus Ukrainoje, bet ir didinti savo karinius pajėgumus.

Karinių pajėgumų vystymas Rusijos vadovybei – svarbiausias prioritetas, kuriam ji skiria labai didelius resursus. Toliau bandoma įgyvendinti 2022 m. paskelbtus ambicingus karinės reformos planus, pagal kuriuos Rusijos ginkluotųjų pajėgų personalo, ginkluotės ir kovos technikos skaičiai Vakarų kryptimi padidėtų 30–50 procentų.

Nors, Rusijos pareigūnų teigimu, 2024 m. prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų prisijungė apie 400 tūkst. karių, bendras karinio personalo skaičius neaugo taip sparčiai dėl didelių nuostolių kare. Vykdydama karinę reformą Rusija planuoja padidinti Ginkluotųjų pajėgų personalo skaičių iki 1,5 mln. karių. Įvertinus dabartines karinio personalo augimo tendencijas, šis siekis yra įgyvendinamas ir leistų Rusijai personalu užpildyti naujai formuojamus dalinius.

Didelį dėmesį Rusija skiria ir karo pramonės plėtrai. Nors Vakarų sankcijos neigiamai veikia Rusijos karo pramonę – dėl jų ilgėja reikalingų komponentų tiekimo grandinės, didėja karinės produkcijos kainos ir mažėja kokybė – pagaminamų artilerijos šaudmenų, raketų ir kitų pagrindinių amunicijos kategorijų kiekis kasmet auga. Amunicijos ir naujos karinės technikos gamyba svarbi ne tik dėl vykstančio karo, bet ir siekiant atkurti ginkluotės ir amunicijos rezervus, kurių prireiktų kariniam konfliktui su NATO.

Baltarusijos kryptis

Lietuvos žvalgybos vertinimu, surengęs dar vienus neskaidrius ir nedemokratiškus Baltarusijos prezidento rinkimus, Lukašenka visiškai konsolidavo savo valdžią. Artimoje perspektyvoje jis sieks, kad Vakarai, įskaitant Lietuvą, pripažintų jį teisėtu Baltarusijos vadovu.

Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi baltarusių diaspora, siekdamos kurti ilgalaikes žvalgybos pozicijas, savo veiklai vis aktyviau išnaudoja nuotolinės komunikacijos priemones.

Žvalgyba įspėja apie kylančias grėsmes į Baltarusiją vykstantiems Lietuvos piliečiams. Baltarusijos tarnybos ne tik vykdo žvalgybines apklausas – fiksuota atvejų, kai Lietuvos piliečiai sulaikomi, prieš juos pradedamas baudžiamasis persekiojimas dėl kritikos Baltarusijos režimui.

Be to, Baltarusija pastaraisiais metais demonstruoja norą atkurti ekonominį bendradarbiavimą su Lietuva – ypač kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą. Šiuo klausimu Baltarusijos institucijų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą ir siekia, kad Lietuva ir kitos ES šalys keistų savo poziciją dėl tarptautinių sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

Kinijos interesai

Naujausiame grėsmių vertinime Lietuvos žvalgyba atkreipia dėmesį, jog Kinija padeda Rusijai tęsti karą prieš Ukrainą. Karas šiuo metu atitinka Kinijos interesus, nes sekina Vakarų resursus ir kursto vidinius nesutarimus, o Maskvą verčia priimti Pekinui palankias bendradarbiavimo sąlygas.

Intensyvėja Kinijos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas. Kinija tiekia Rusijos karo pramonei gyvybiškai reikalingos dvejopos paskirties įrangos ir technologijų, padedančių atkurti ir vystyti karinius pajėgumus. Tai leidžia Rusijai išlaikyti iniciatyvą fronte ir tęsti sekinimo karą. Užsitikrinusi Kinijos tiekimą, Rusija gali pati pasigaminti reikalingos ginkluotės, o Kinija, nors ir prisideda prie Rusijos karinių pajėgumų stiprinimo, išvengia kritikos ir sankcijų, su kuriomis susidurtų, jeigu atvirai tiektų ginkluotę Rusijai.

Žvalgyba įspėja, kad Kinijos režimas siekia užsitikrinti prieigą prie vakarietiškų technologijų, informaciją apie jas renka ne tik šnipinėdamas, bet ir skatindamas bendradarbiavimą su Vakarais akademinėje srityje. Kinija išlieka suinteresuota rinkti informaciją apie Lietuvos mokslo pasiekimus, ypač tokiose srityse kaip lazeriai, puslaidininkiai ir biotechnologijos.

Pavojai jūroje

Nuo 2023 m. Baltijos jūroje fiksuoti jau du atvejai, kai jūros dugnu besidriekiančią infrastruktūrą pažeidė Kinijos kompanijų laivai. 2023 m. spalį buvo pažeistas dujotiekis „Balticconnector“ ir keli telekomunikacijų kabeliai, o 2024 m. lapkritį – telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Lietuvą su Švedija ir Suomiją su Vokietija. Abiem atvejais infrastruktūrą pažeidusių laivų – „Newnew Polar Bear“ ir „Yi Peng 3“ – įgulos delsė prisiimti atsakomybę. Pasikartojantys incidentai ir laivų elgsena Baltijos jūroje atspindi tiek laivų įgulų, tiek juos valdančių Kinijos kompanijų aplaidų požiūrį į saugią laivybą.

Incidentų riziką Baltijos jūroje didina ir augantis iš Rusijos jūrų uostų kursuojančių Rusijos „šešėliniam laivynui“ priskiriamų tanklaivių skaičius. 2024 m. gruodžio 25 d. infrastruktūrą Baltijos jūroje ir elektros jungtį „EstLink 2“ pažeidė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priskiriamas tanklaivis „Eagle S“. Baltijos jūra – itin svarbus maršrutas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Šiam laivynui priskiriami laivai yra prastos techninės būklės, jų įgulos pasižymi menkesne patirtimi ir žemesne kompetencija, yra potencialus Rusijos žvalgybos tarnybų taikinys.

„Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų. Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos“, - rašo Lietuvos žvalgai.

Vidinės grėsmės

„Per 2024 m. Lietuvoje vykusius rinkimus prorusiškas idėjas skleidė keli alternatyvios žiniasklaidos kanalai socialiniuose tinkluose, kuriuos administruoja prorusiškų pažiūrų Lietuvos visuomenės veikėjai ir tinklaraštininkai. Šie santykinai populiarūs kanalai padidino rinkimuose dalyvavusių prorusiškų kandidatų ir politinių jėgų žinomumą visuomenėje bei konsolidavo dalies prorusiško elektorato paramą“, - rašoma grėsmių ataskaitoje. Žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad prorusiškos jėgos 2024 m. mobilizavo šiuo metu didžiausią įmanomą prorusiškų rinkėjų skaičių. Vis dėlto tai nepadėjo prorusiškiems politiniams judėjimams įgyti įtakos politinių sprendimų priėmimui Lietuvoje.

Nesėkmingai pasirodę per 2024 m. vykusius rinkimus, prorusiški visuomenės veikėjai skleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kvestionuojančius rinkimų Lietuvoje teisėtumą, demokratiškumą ir skaidrumą. Žvalgybos vertinimu, šia veikla jie padėjo priešiškų valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – propagandistams, kurie naratyvus apie neva Lietuvoje vykstančius nedemokratinius ir neteisėtus rinkimus naudoja Lietuvą diskredituojančiose informacinėse kampanijose.

„Absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės Rusiją vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau dalis šalies gyventojų pritaria agresyviai Rusijos vidaus ir užsienio politikai. Šios prorusiškos politinės nuostatos vertintinos ne kaip išorinė grėsmė, o kaip vidinis valstybės pažeidžiamumas“, - teigiama dokumente.

Žvalgybos duomenimis, nėra pagrindo tvirtinti, kad kai kurių gyventojų prorusiškos pažiūros, pasireiškusios ir balsavimu už prorusiškus kandidatus, susiformavo dėl tikslingų Rusijos įtakos operacijų, skirtų daryti poveikį rinkimams. Žvalgybos vertinimu, siekdama išlaikyti įtaką Vakaruose, Rusija orientuojasi į didžiausias valstybes arba į tas valstybes, kuriose prorusiškos politinės jėgos turi pastebimą politinę įtaką. Neatmestina, kad vidutinėje perspektyvoje Rusija sieks pasinaudoti šiuo Lietuvos visuomenės pažeidžiamumu, didindama įtaką Lietuvos politiniams procesams, ypač jei prorusiškos nuostatos taps populiaresnės visuomenėje.

Parengė Ričardas Čekutis