Didžiausios Kėdainių gamyklos sunaikinimas: duoną atima iš 15 tūkst. žmonių

Įmonės administracija teigia, kad sprendimą užkonservuoti gamyklą lėmė sankcijų poveikis. Dėl taikomų sankcijų nepavyko bendrovei vykdyti įprastos ir pelningos veiklos, kai daugiau kaip metus jos darbą stipriai sunkino ir Lietuvos Vyriausybės paskirtas laikinasis administratorius. Tačiau realiai tokią visiems Kėdainiams skausmingą ir daugybei šeimų net ir katastrofišką situaciją buvo galima prognozuoti vos pradėjus įmonę kontroliuoti valdžios paskirtam laikinajam administratoriui. O ir buvęs ilgametis šios gamyklos vadovas Jonas Dastikas, pasigirdus pirmiesiems svarstymams apie tai, ar gali „Lifosa“ iš tiesų bankrutuoti ir kam tai gali būti naudinga, žodžių į vatą nevyniojo ir jau tada įvardijo visą situacijos rimtumą. Galiausiai, jo spėjimai dėl „Lifosos“ galimo žlugdymo pasitvirtino. Tuo tarpu šiai didžiausiai Kėdainių darbdavei jokių išlygų dėl taikomų sankcijų nedariusi ir į kompromisus nesileidusi bei, panašu, ją tiesiog taip ir pasmaugusi konservatorių valdoma Finansų ministerija dabar atsakomybės dėl gamyklos užkonservavimo kratosi ir teigia nieko negalinti padaryti, kad „Lifosa“ ir toliau sklandžiai galėtų vykdyti savo veiklą, o daugybė žmonių išlaikytų darbo vietas. Ir nors skelbiama, jog užsidarius „Lifosai“ darbo netektų netoli 1 000 žmonių, realūs skaičiai yra kur kas didesni – J. Dastiko skaičiavimu, vertinant „Lifosą“ aptarnaujančias įmones ir jų šeimos narius realiai pragyvenimo netektų apie 15 tūkst. žmonių. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Muzniko teigimu, būtų neabejotinai didelis smūgis ir ekonominis nuosmukis ne tik Kėdainių rajonui.

Rusija dėl „Lifosos“ uždarymo ploja katučių

„Lifosos“ administracija praneša, kad sankcijos iki šios dienos įmonei jau kainavo daug milijonų eurų prarastų pajamų, bendrovė taip pat patyrė ženklius finansinius nuostolius per pirmąjį 2023 metų pusmetį. Bendrovės teigimu, patirdama nuostolius, ji nėra pajėgi toliau tvariai vykdyti veiklos.

Kaip pastebi J. Dastikas, dėl tokio gamyklos likimo kai kas labai apsidžiaugs.

„Labiausiai apsidžiaugs mūsų konkurentai Rusijoje, analogiškos Rusijos įmonės, žinoma, apsidžiaugs ir Rusijos valdžia, nes ji jau seniai A. Melničenkai darė spaudimą, kad šis atsikratytų „Lifosa“, – kalbėjo ilgametis įmonės vadovas. – Dabar tas panaudotas žodis „konservacija“ yra ne daržovių ar kokios detalės užkonservavimas, kur užtenka patepti tepalais ir padėti ant lentynėlės. Šiuo atveju reikia laiku sunaikinti, išdirbti visas žaliavas, parduoti visą produkciją, jeigu ten jos dar yra, ir tada išsiskirstyti.

Šioje pramonės šakoje stovintys įrengimai keletą kartų greičiau tampa netinkami eksploatacijai.“

Pašnekovas įsitikinęs, jog, jeigu tik bus atleisti žmonės, Rusijos įmonės supras, kad fabrikas jau niekada ir nebebus paleistas.

Paklaustas, ar, jo nuomone, yra vilties, kad per tuos kelis mėnesius, radus tinkamą sprendimą, vis dėl to veikla bus pratęsta, J. Dastikas sakė, kad viltis miršta paskutinė. Dėl to balsuojant dėl gamyklos konservavimo jis pats ir pirmoji generalinio direktoriaus pavaduotoja „Lifosos“ valdybos posėdyje balsavo prieš konservaciją.

„Kiek aš dirbau, „EuroChem“ valdybos pirmininkas per dvidešimt metų nei karto nebuvo atvažiavęs. Šiemet, kai „Lifosa“ yra apribota sankcijų, jis čia buvo atvykęs jau gal tris kartus. Bet su Lietuvos institucijomis nerado jokios bendros kalbos. Ir kad kažkas įvyktų per šitą laikotarpį turi kardinaliai pasikeisti ne tik Finansų ministerijos, bet ir kitų Lietuvos valdžios institucijų, įskaitant aukščiausius valdžios pareigūnų, požiūris, – skeptiško požiūrio neslėpė J. Dastikas. – Kai įvedė sankcijas, ne iš karto pasijuto: pernai per pirmą ketvirtį jų dar nebuvo. Paskui, kol visi sužinojo, turintys reikalų su „Lifosa“, irgi praėjo laiko, o dabar, jeigu nuimtų sankcijas irgi būtų tam tikra inercija.“

Finansų ministerija atsakomybės kratosi

Tuo tarpu Finansų ministerija, kuri yra viena iš „Lifosos“ veiklą kontroliuojančių institucijų, bet kokios savo atsakomybės kratosi. O nusiuntus užklausą apie tai, kodėl Finansų ministerija leido vienai didžiausių ir pelningiausių gamyklų šalyje sustabdyti savo veiklą ir ar nebuvo galimybės padėti įmonei, kad ši toliau galėtų tęsti savo darbą, raštu pateiktame atsakyme teigė: „Atkreipiame dėmesį, jog tarptautinių sankcijų įgyvendinimas yra užsienio reikalų ir saugumo politikos, kurią formuoja Užsienio reikalų ministerija (URM), dalis, o sprendimus dėl finansinių sankcijų įgyvendinimo (tame tarpe sankcionuotų asmenų sąrašo sudarymo) priima Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Finansų ministerija, esant kompetentingos institucijos kreipimuisi, priima sprendimą tik dėl laikinojo administratoriaus skyrimo. Šiuo atveju sprendimas dėl laikinojo administratoriaus skyrimo priimtas AB „Lifosa“ atžvilgiu.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad už įmonės veiklos vykdymą yra atsakingi įmonės valdymo organai, o ne tiesiogiai laikinasis administratorius, kuris turi rūpintis, kad sankcijų įgyvendimas leistų vykdyti veiklą ir kad su sankcionuotais asmenimis susijusios įmonės veikla nesudarytų sąlygų ir galimybių gauti tiesioginės ir netiesioginės naudos sankcionuotiems asmenims.“

J. Dastikas, kalbėdamas apie laikinąjį administratorių ir jo vykdomos veiklos reikalingumą ironizavo: „Administratorius giriasi, kad administravo 1,5 tūkst. sutarčių. Mano manymu, tokių sutarčių, kaip tualetinio popieriaus pirkimas ir pan. buvo vykdomas tik tam, kad iš „Lifosos“ nugvelbtų kuo daugiau pinigų.

Šiuo atveju administratorius „Lifosai“ – tai tas pats, kas prie operuojančio chirurgo pastatyti policininką, kad nurodytų, kaip jam dirbti“.

Finansų ministerija taip pat pridėjo: „Finansų ministerijos, kaip paskyrusios laikinąjį administratorių, veikla yra susijusi išimtinai teisės aktuose suteiktų įgaliojimų apimtyje, t. y. Finansų ministerija nedalyvauja kasdieninėje AB „Lifosa“ ūkinėje komercinėje veikloje. Tačiau esame pasirengę tęsti konstruktyvų dialogą ir spręsti klausimus ministerijai pavestos kompetencijos srityje“.

Tačiau Lietuvoje veikiančią (o gal dabar jau tiksliau būtų sakyti – veikusią) gamyklą „Lifosa“ valdančios grupės „EuroChem Group AG“ valdybos pirmininkas apie bendradarbiavimą su Lietuvos valdžia yra kitos nuomonės.

„Per pastaruosius 15 mėnesių palaikėme dialogą su Lietuvos valdžios institucijomis, kad rastume abiem pusėms priimtiną susitarimą, kuris leistų „Lifosai“ toliau vykdyti efektyvią veiklą, užtikrinant, kad būtų visiškai laikomasi Europos Sąjungos sankcijų. Deja, nėra galimybių toliau tvariai vykdyti veiklą aplinkoje su tiek apribojimų. Kaip atsakingas darbdavys turime priimti kai kuriuos svarbius sprendimus jau dabar“, – teigė Samiras Brikho (Samir Brikho), „EuroChem Group AG“ direktorių valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius.

Lietuvius smaugia, o rusams leidžia dirbti

O kol Lietuvos valdžia smaugia ir sankcijomis apkrauna savus, sankcionuota šalis ir joje veikiantys verslai trina rankomis ir džiaugiasi tokiu Lietuvos valstybinėse institucijose dirbančių valdininkų neišmanymu bei nesupratimu, kaip veikia tokio masto ir technologijų gamyklos.

J. Dastiko teigimu, nepaisant to, kad Rusija bei jos verslai yra apriboti daugybe įvairių sankcijų, čia gaminama produkcija pasaulyje ir toliau yra perkama.

„Jau girdžiu, kad pasaulyje kažkiek brangsta tos rūšies produkcija, bet čia yra laikinas dalykas. Yra Rusijoje pajėgumų, greitai jie padidins našumą ir uždirbs daugiau. Jiems dėl to, kad „Lifosa“ bus uždaryta, bus tik geriau. O pas mus sankcijos buvo pritaikytos „Lifosos“ darbuotojams ir Lietuvai. Lietuva neteks 36 mln. eurų įvairių mokesčių, nes po tiek sumokėdavo gamykla, kai aš dirbau paskutinius penkerius metus“, – pažymėjo buvęs gamyklos vadovas.

Tuo metu Finansų ministerijos duomenimis, „pastaraisiais metais AB „Lifosa“ sumokėdavo daugiau kaip 20 mln. eurų mokesčių. Palyginimui 2022 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sudarė 15,9 mlrd. eurų, tad bendrovės indėlis 2022 m. sudarė 0,16 proc.“

Pragyvenimo šaltinio realiai neteks 15 tūkst. žmonių

Anot J. Dastiko, visoje šioje istorijoje didžiausia problema yra darbo neteksiantys žmonės, nes tai palies ne tik Kėdainius.

„Blogiausiu atveju maždaug 15 tūkst. žmonių neteks pragyvenimo šaltinio. Kalbama, kad bus atleista apie tūkstantį darbuotojų, bet, jei sustos „Lifosa“, darbo neteks ir transporto įmonės, pasekmes pajus geležinkeliai, uostas (per dieną darbuotojai turėdavo pakrauti apie 13 tūkst. tonų „Lifosos“ produkcijos) ir visas aptarnaujantis personalas – statybininkai, montuotojai, detalių gamintojai, kurie yra Lietuvoje – visi tai pajus.

Vieni darbo turės ieškoti užsienyje, kiti – ten, kur trūksta darbuotojų. Tačiau lengva bus ne visiems: platesnio profilio darbuotojai greitai susiras darbą, bet labiausiai kentės specifiniai darbuotojai – operatoriai, kurie niekur kitur netinka, tik „Lifosoje“. Jie turės keisti specializaciją. O tai – pagyvenę žmonės“, – niūriomis ateities įžvalgomis dalijosi pašnekovas. – Su J. Dastiko mintimis sutinka ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius G. Muznikas, kuris taip pat pažymi, jog „Lifosos“ uždarymas grandinine reakcija atsilieps daugeliui rajono gyventojų.

„Visų pirma, žmonės praras darbo vietas – tai yra didžiausia socialinė problema. Jų įsidarbinimas, adaptavimasis kitose įmonėse yra ilgas procesas.

Kitas dalykas – „Lifosos“ darbuotojai gauna ženkliai didesnius už vidutinius atlyginimus, todėl jų perkamoji galia yra pakankamai didelė. Atitinkamai visos mūsų paslaugų, viešojo maitinimo, prekybos įstaigos, įmonės praras papildomas pajamas, nes netekus darbo, „Lifosos“ darbuotojų perkamoji galia sumažės“, – pastebėjo administracijos direktorius.

Jam pritaria ir jį papildo buvęs Kėdainių rajono administracijos direktorius Arūnas Kacevičius: „Situacija Kėdainiuose iš tiesų žymiai pablogės, nes, užsidarius gamyklai, išeis daug žmonių į gatvę. Ir jeigu Kėdainiai atlyginimų prasme buvo vieni iš pirmaujančių, tai dabar ta situacija pasikeis ir bus sudėtinga. Ypač sunku bus jaunoms šeimoms, yra juk ir tokių šeimų, kur abu šeimos nariai, tiek vyras, tiek ir žmona, dirba „Lifosoje“ ir iš savo atlyginimų išlaikydavo šeimas, mokėdavo paskolas. Dabar jie atsidurs gatvėje, o susirasti kitą darbą tikrai nėra paprasta“.

O ir naujai statomos gamyklos, pasak A. Kacevičiaus, situacijos labai negelbės: „Kažkiek galbūt amortizuos situaciją, tačiau jos (naujos gamyklos, – red. past.) yra visai kitos srities, specialistų kvalifikacija ten taip pat kitokia nei dirbančių „Lifosoje“. Aišku, žmonės persikvalifikuoja ir kažkiek galbūt pereis į naujai statomas gamyklas, bet tikėtina, kad didžioji dauguma žmonių bent jau dirbti išvažiuos iš Kėdainių, nes tiek darbo vietų artimiausiu laiku Kėdainiuose tikrai nebus“.

Daug praras ne tik Kėdainiai, bet ir visa Lietuva

Taip pat G. Muznikas išvardijo ir dar kelias „Lifosos“ uždarymo pasekmes ne tik gyventojams, bet ir visam rajonui.

„Savivaldybės biudžetas taip pat neteks gana didelių pajamų per „Lifosą“ tiesiogiai, t. y. per turto, taršos mokesčius. Įmonė sumoka daugiau nei 500 tūkst. eurų per metus. Taip pat per Gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris yra perskirstomas per valstybės biudžetą. „Lifosa“ kasmet sumoka beveik 6 mln. eurų GPM. Perskirsčius šią sumą, į Kėdainių rajono savivaldybės biudžetą grįžta tam tikra pinigų suma. Šiuo atveju praras ne tik Kėdainiai, bet ir visa Lietuva. Taigi tokios yra tiesioginės „Lifosos“ neveikimo pasekmės Kėdainių rajonui ir visai Lietuvai“, – liūdnai konstatavo administracijos direktorius.

Pasidomėjus, ar įmonė yra kreipusis į savivaldybę su kokios nors pagalbos prašymu, jis pažymėjo, jog kol kas nieko panašaus savivaldybė nėra sulaukusi.

„Tačiau jau metus mes bendradarbiaujame su „Lifosos“ administracija. Tiek gamyklos vadovybė, tiek ir savivaldybė yra susitikusios su Seimo Ekonomikos komitetu, praėjusiais metais savivaldybė yra kreipusis raštu į Vyriausybę su prašymu ir siekiu atkreipti dėmesį, kokią įtaką Kėdainiams turi tos įmonės veikimas, tuo metu buvo ieškoma sprendimų, tačiau šiuo metu efektyvių būdų, kaip tęsti įmonės veiklą, nebuvo rasta, todėl, kaip suprantu, įmonės savininkai priėmė tokį sprendimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Lietuvos valdžia negirdėjo ir nenorėjo girdėti

Ilgus metus savo buvusios darbovietės veiklą stebėjęs ir kontaktus su darbuotojais palaikęs J. Dastikas pastebėjo, jog pastaruosius metus darbuotojų nuotaikos ir nusiteikimas buvo niūrus.

„Kadangi „Lifosa“ mokėjo algas, nenorėjo, kad žmonės bėgtų, visi laukė, nors nuotaika visus metus buvo labai prasta, nežinau nei vieno žmogaus, kurio nuotaika tuos metus būtų gera – visi jautė, kad kažkaip turi baigtis ir tikėjosi, kažką darė ir dabar dar daro kažkokius darbus, remontus. Bet kai žmogus daro darbą ir nežino, ar to prireiks, tai nuotaika bloga“, – kalbėjo pašnekovas.

O pasidomėjus, koks tikslas buvo investuoti, atlikinėti remontą, jei planuojama stabdyti įmonės veiklą, jis pažymėjo: „Kažkiek vis tiek tikima ateitimi. Dar ir dabar bus tikima, iki spalio 1 dienos, o gal susitars, o gal ras kokį sprendimą, nes iki šiol Lietuvos valdžia negirdėjo ir nenorėjo girdėti, ką „Lifosa“ aiškino. Juolab, kad buvo įsitikinimų, jog tie, kas susiję su „Lifosa“, yra Lietuvos priešai.

Bet aš „Lifosoje“ nežinau nei vieno ne patrioto. Atsimenu Sąjūdžio laikus. Būdama sąjunginio pavaldumo įmonė, „Lifosa“ tuo metu šelpė Sąjūdį. Bet gavosi taip, kad, kai buvo tie garsūs mitingai Vingio parke, visi šaukė „šalin politinį Pilkauską“ (tuometį gamybos direktorių – red. past.), kuris buvo absoliutus Lietuvos patriotas, slapta šelpęs Sąjūdį“.

J. Dastikas ironiškai šyptelėjo: „Čia baigėsi panašiai kaip atominei elektrinei: po Černobylio avarijos investavo į saugumą didelius pinigus ir uždarė.

Į „Lifosą“ irgi – investuotos didelės sumos, apie 300 mln. eurų, viskas sutvarkyta ir milijardo vertės įmonė bus išmesta.

Po truputį ją kažkas pjaustys, pridavinės metalą, galbūt padarys kokį logistikos centrą. Perorientuoti gamybos niekas negali – čia yra numatyta gaminti tą produkciją, kuri ir buvo gaminama“.

Užbėgdamas gerokai įvykiams už akių, buvęs gamyklos vadovas pažymėjo, jog tiems, kam galbūt kyla minčių, jog iš gamyklos išmontavimo kažkas uždirbs gerus pinigus, to tikrai niekam nepavyks: „Tą metalą išmontuoti yra sunkiau ir brangiau nei jis pats kainuoja“.

Dar turi vilties

Tuo tarpu Seimo Ekonomikos komiteto narys Viktoras Fiodorovas teigia, kad laidoti „Lifosos“ dar nereikėtų.

„Aš suprantu įmonės akcininkų sprendimą, nes turbūt tiek situacija rinkoje, tiek perteklinės sankcijos ir visos procedūros neleidžia įmonei sklandžiai dirbti. Mes iš savo pusės kaip vykdėme parlamentinę kontrolę, teikėme pasiūlymus, rekomendacijas, tiek ministerijai, tiek kitom valstybinėms institucijoms, tai darysime ir toliau, kai vėl prasidės politinis sezonas. Matome dar galimybių, kur galima būtų dar šiek tiek pakoreguoti, kad į įmonę nebūtų žiūrima kaip į kažkokį tautos priešą, o būtų stengiamasi dėl tų tūkstančių tiesiogiai dirbančių ir aptarnaujančių „Lifosą“ darbuotojų“, – kalbėjo Seimo narys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad vien tik įstatymų ir jų laikymosi neužtenka: „Daug kas priklauso nuo kontroliuojančių institucijų. Labai man gaila, bet kontroliuojančios institucijos Lietuvoje vis dar žiūri su perdėtu padidinamuoju stiklu ir vadovaujasi taisykle, kad tu esi nusikaltėlis, nors to dar niekas neįrodė“.

V. Fiodorovas teigia šią „Lifosos“ situaciją vertinantis kaip labai didelę grėsmę Kėdainiams.

„Apie tai kalbėjau tiek visuose Ekonomikos komiteto posėdžiuose, tiek su „Lifosos“ vadovais, naująja administracija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Užsienio reikalų ministerija. Įstatymiškai žmonių, dirbančių tose institucijose, požiūrio negalima sukontroliuoti, kištis ir daryti kažkokią įtaką žmonėms, kurie dirba savo darbą, irgi neįmanoma. Aš neturiu daug optimizmo, tik sakau, kad nereikia nuleisti rankų“.

Konservavimas prasidės spalio mėnesį

Arti bankroto ribos tuo metu buvusią „Lifosos“ gamyklą, veikiančią Kėdainiuose, Lietuvos centre, bendrovė „EuroChem“ įsigijo 2002 m. Anuomet Šveicarijoje veikianti „EuroChem“ ne tik išgelbėjo „Lifosą“ nuo gresiančio bankroto, bet ir investavo beveik 300 mln. eurų, kad gamykla taptų viena didžiausių ir sėkmingiausių žemės ūkio augalams skirtų trąšų ir gyvūnų pašarinių priedų gamintojų Europoje.

Daugelyje šiemet vykusių susitikimų ir rašytiniuose pranešimuose „Lifosa“ prašė Lietuvos valdžios ir finansinių institucijų panaikinti bendrovei taikomus apribojimus, sudarant galimybes „Lifosai“ toliau veikti efektyviai, turint pilną prieigą prie gamybai būtinų žaliavų tiekimo ir distribucijos grandinės, visiškai laikantis ES sankcijų.

„Dėjome visas pastangas, kad įmonė veiktų, o mūsų darbuotojai dirbtų, nepaisant, kad gamyba buvo stabdoma daug sykių. Vis dėlto, tokiomis aplinkybėmis nebeįmanoma toliau vystyti verslo, kuris ankstesniais metais buvo labai sėkmingas.

„Lifosos“, kuri nevykdo gamybos, išlaikymas kainuoja kelis milijonus eurų per mėnesį ir nėra ekonomiškai pagrįstas, kad galėtų toliau tęstis. Nors toliau aktyviai ir uoliai dirbsime su Lietuvos valdžios institucijomis, kad rastume sprendimą, deja, vis labiau artėjame prie laikino gamyklos konservavimo spalio mėnesį“, – sako Marcas Hechleris (Marc Hechler), bendrovės „EuroChem Europe“ vadovas, AB „Lifosa“ valdybos pirmininkas.

Nepavykus sutarti su Lietuvos valdžios institucijomis dėl gamybos atnaujinimo ekonomiškai naudingu būdu, „EuroChem“ nuo dabar pradės konsultacijas su profesinėmis sąjungomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis bei pasirengimą „Lifosos“ gamyklos laikinam konservavimui. Jei nebus rastas alternatyvus sprendimas, gamyklos laikinas konservavimas, planuojama, prasidės 2023 m. spalio mėnesį.

„Lifosos“ savininkė – ne Rusijos pilietė, bet sankcijos taikomos ir jai

„Lifosa“ yra būtent tas pavyzdys, kuris įrodo, kad sankcijos taikomos ne tik Rusijos piliečiams, bet ir su jais siejamiems kitų šalių piliečiams.

„EuroChem“ savininkui Andrejui Melničenko sankcijos buvo pritaikytos vienam iš pirmųjų po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kaip vienam iš įtakingiausių Rusijos verslininkų, susijusių su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją.

Šių įvykių eigoje, tą patį praėjusių metų kovo mėnesį Serbijos ir Kroatijos pilietė Aleksandra Melničenko pakeitė savo vyrą kaip nauja „Firstline Trust“ tikroji savininkė, o „Firstline Trust“ valdo įmonė „Linetrust PTC Ltd“, kuri yra „EuroChem“ savininkė.

Nors Aleksandra Melničenko nėra Rusijos pilietė, pripažįstama, kad ji yra susijusi su sutuoktiniu, naudojasi vyro turtingumu ir gauna iš to naudos, o šis, kaip jau minėta, esą veikia reikšminguose Rusijos ekonomikos sektoriuose, todėl ir jai taikomos sankcijos, dėl kurių „Lifosa“ dabar yra priversta nutraukti savo veiklą.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ/RINKOS AIKŠTĖ

Titulinėje/BNS Eriko Ovčarenko nuotr. – AB „Lifosa“