Degalų akcizų pasiutpolkė

Dramatiškas brangimas

Pats premjeras Gintautas Paluckas viešai pripažino, kad, dėl europinių sprendimų didinant CO₂ dedamąją degalams iki 2029–2030 m., jie dramatiškai brangtų, o to pasekmės būtų rimtos. Todėl tikėtina, kad Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis gali kreiptis į Europos Komisiją (EK), prašydamos atidėti CO₂ dedamosios spartesnį didinimą.

„Padidėjusios degalų kainos krenta į kainų grandinę ir paprastai nusėda maisto kainose. Turint galvoje dabartines geopolitines įtampas ir situacijas, tai nebūtų pageidaujama“, – premjerą citavo naujienų agentūra BNS.

Nuo šių metų pradžios akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtajam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintosioms automobilių dujoms – apie 22 proc. Kitais ir vėlesniais metais akcizų pasiutpolkė įsisuks dar smarkiau, nes numatyta dar sparčiau didinti CO₂ dedamąją. Ji ypač padidina dyzelino akcizą ir tai bus itin skausminga žemdirbiams.

„Dabar visi kalba – kur dar rasti ką apmokestinti, visos institucijos pažadėjo ieškoti, bet ar ką pametė, kad ieškos? Gal reikėtų tiesiai sakyti, kad ne rasti, bet norima atimti ar tiesiog iškraustyti žmonių ir verslo kišenes“, – valdžios planais vis didinti mokesčius stebėjosi Biržų r. ūkininkas Henrikas Bertulis.

Grūdininkas „Ūkininko patarėjui“ minėjo, kad žemdirbiai gamyboje naudoja daug degalų, ir ne iš didelės meilės jiems yra taikoma dyzelino įsigijimo lengvata.

Be šos lengvatos ūkininkai neišgalėtų įpirkti brangių degalų arba didesnės gamybos sąnaudos kristų ant maisto vartotojų pečių.

„Kone kas dieną – po blogą naujieną, judame vis į blogąją pusę, gerovės nematyti. Pabrangino degalus, apmokestins daugiau kelių, planuojami kiti didesni mokesčiai, visa tai guls ant verslo ir dirbančiųjų pečių. Jau dveji metai, kai dirbu be pelno, jei treti metai bus tokie, tai jau visai nebelinksma. Su kuo tik pasikalbi, visi sako, kad dirba „ant nulio“, ir taip šneka rimti ir pelningai dirbę ūkiai. Blogiausia, kad visai neaišku, kas bus rytoj“, – susirūpinimo dėl ūkininkavimo ateities neslėpė biržietis.

Mažėja pelningumo galimybės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP pastebėjo, kad į visus mokesčių pakėlimus ūkininkų bendruomenė reaguoja jautriai, nes jie nori ne tik dirbti, bet ir užsidirbti, o tai padaryti tampa vis sunkiau. „Faktas, kad grūdų supirkimo kainos nežavi, palyginti su praėjusiais metais, šiuo metu jos yra mažesnės, o sąnaudos didėja, todėl ūkininkų bendruomenėje yra nerimo. Pernykščiai rezultatai buvo teigiami, nes buvo geras derlius, jeigu šiemet tokio nebūtų, tai iškiltų pavojus, jog sezoną galime baigti nuostolingai. Koks bus šiemetis derlius, dar anksti prognozuoti, kaip sakoma, viščiukai skaičiuojami rudenį, bet akivaizdu, kad jam užauginti sąnaudų reikės daugiau“, – komentavo LŪS vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad žemdirbiams spaudimas ir dėl reikalavimų, ir dėl augančių gamybos sąnaudų tik stiprėja. Ir tai jaučia ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių ūkininkai. R. Juknevičius užsiminė, kad jam neseniai teko bendrauti su Lietuvoje ūkininkaujančiu prancūzu, kuris atskleidė, kokios yra ūkininkų nuotaikos Prancūzijoje. „Jos visiškai identiškos mūsiškėms. Ten stebimas išskirtinis reiškinys – kai kuriuose Prancūzijos regionuose, kur yra šiek tiek mažiau našios žemės, krenta žemės ūkio paskirties žemės kaina, nes tose teritorijose trūksta norinčiųjų ūkininkauti. O jų trūksta, nes ūkininkaujant ten, kur mažesni derliai, nepadengiama savikaina“, – apie prancūzų ūkininkų bėdas pasakojo ŪP pašnekovas.

Lietuvoje taip pat yra nemažai vietovių, kur žemė nėra naši ir sąlygos ūkininkauti nepalankios. „Tikrai pas mus nėra didelė teritorija, kur būtų labai geras žemės našumo balas, pasaulyje yra kur kas geresnių augimviečių. Todėl, auginant javus, pavyzdžiui, kviečius, esame priversti balansuoti ties ribotu pelnu. Jeigu keliami mokesčiai ir didinama produkcijos savikaina, tada jau visai mažos galimybės Lietuvoje dirbti pelningai. Tik ar tai mato politikai?“ – retoriškai klausė LŪS pirmininkas.

Negali nevažiuoti

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigė, kad degalų akcizų padidinimas turės tiesioginės įtakos maisto produktų kainoms, nes tai yra sąnaudos, kurių kitaip nekompensuosi. „Aišku, kad tai savaime padidino įmonių gamybos savikainą, kiekvienos įmonės – skirtingai, todėl tokio bendro skaičiaus nėra. Kol įmonės gali „pavežti“, tol „veža“, bet kai pasibaigs sutartys, ateityje tai bus įskaičiuota į galutinio produkto kainą“, – ŪP prognozavo LMPA vadovas. Be to, anot jo, didėjant ūkininkų išlaidoms, jie nori gauti daugiau už gyvulius, tai irgi prisideda prie savikainos augimo. „CO₂ dedamoji akcizuose tik didės, todėl įsisuks infliacija. Akivaizdu, kad dėl valstybės sprendimų laukia brangimas. Tokio mokesčio negali išvengti ar kažkaip sutaupyti, nes negali nevažiuoti ar mažiau važiuoti. Gal tai ir nėra drastiškos sumos, bet tos išlaidos veda ne į pigumo, o į brangumo pusę“, – aiškino E. Mackevičius.

Verslas palaiko mintį, kad reikia prašyti EK atidėti įsipareigojimą didinti CO₂ dedamąją degalų akcize. „Premjero išsakyta tokia iniciatyva labai gera, bet gaila, kad pas mus valstybėje dažnai viskas vyksta atbulai – pirma priimami sprendimai, o paskui jau srebiami rezultatai ir ieškoma išeičių. Aišku, čia priekaištai ne dabartiniam ministrui pirmininkui, bet, kalbant apie valstybinį požiūrį, tai neturėtų būti tokie mokesčių skirtumai bent tarp kaimyninių šalių, nes kitaip efektas toks, kokį dabar ir matome“, – samprotavo ŪP pašnekovas. Jis pridūrė, kad dar didesnė problema dėl planuojamų kelių mokesčių, kurie didins išlaidas jau ne procentais, bet kartais.

ES prisiturbino

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 8 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.