Didieji pokyčiai sodyboje – persodiname medžius

Rūta ANTANAITIENĖ

Geriausiai prigyja obelys

Be specialaus paruošimo suaugę medžiai perkeliami su specialia persodinimo technika žiemą ar anksti pavasarį, kol žemė dar įšalusi. Visus vaismedžius persodinti būtinai reikia su dideliu žemės gumulu. Šaltas oras čia gali padėti. Geriausiai persodinti, kai stipriai šąla – su sušalusiu gruntu.

Persodinti tinka tik sveikos, vešliai augančios ir ne senesnės kaip 10–15 metų obelys, kriaušės ir kai kurie kaulavaisiai. Dideli suaugę medžiai perkeliami su dideliu žemės gumulu (šaknys aprišamos specialia medžiaga).

Persodintos obelys prigyja geriausiai, kriaušės – kiek silpniau, o prasčiausiai – kaulavaisiai, ypač trešnės.

Dirva prastesnė – duobė gilesnė

Persodinant vaismedį, nukertama nemažai šaknų. Atitinkamai pusiausvyrai išlaikyti reikia patrumpinti ir šakas.

Iš anksto turite žinoti, į kokią dirvą ruošiatės persodinti vaismedį. Prastesnėje dirvoje duobę reikia pradėti ruošti prieš metus. Jei jūsų sodas Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Joniškio ar Marijampolės rajonuose – čia dirvožemiai gausūs humuso, geros struktūros, juodos žemės sluoksnis iki 40 cm gylio. Tačiau jei sodas yra Vilniaus krašte ar Dzūkijoje, ten dirvožemiai nederlingi, prastos struktūros, smėliai, priesmėliai ar net žvyro lopinėliai. Lengvoje dirvoje sunkiai auga žemaūgių obelaičių vaismedžiai, taip pat ir kriaušės.

Todėl, kuo dirva prastesnė, tuo duobė platesnė.

Duobė kasama du kartus

Vienu kartu duobę, skirtą vaismedžiams persodinti, iškasti nepavyks. Pirmą kartą kasama pavasarį. Padaroma 1 m pločio ir 30–40 cm gylio duobė. Šalia duobės į vieną pusę dedama velėna, į kitą pusę beriamas derlingesnis dirvožemio sluoksnis. Iš duobės iškasamas smėlis ir žvyras – juos reikės pašalinti. Tuomet velėną apverskite ir sudėkite į duobės dugną, paskui ten suberkite ir paliktą derlingą žemę.

Kad dirvos struktūra pagerėtų, pilkite apie 70–80 l universalaus durpinio substrato (pH 5,5–6,5, puraus, papildyto trąšomis), paskutinius abu sluoksnius gerai permaišykite ir suspauskite. Supilkite apie 10 cm kauburėlį, kuris vėliau kompensuos dirvožemio nusėdimą. Kad pažymėtumėte sodinimo vietą, duobės centre įkalkite kuolą.

Taip paruošta duobė lauks medelio metus ar net dvejus. Jos paviršių verta mulčiuoti arba uždengti juoda plėvele, kad neaugtų piktžolės.

Kitą rudenį duobę iškaskite iš naujo. Velėna ten jau bus supuvusi, dirvos struktūra pagerėjusi ir gausesnė maisto medžiagų.

Vandens pavojai

Viskas gerai, jei dirva laidi vandeniui. Pavojingiausia sodinti vaismedį į šaltą, suplūktą molį. Toje vietoje iš aplinkui suplaukia vanduo ir telkšo tarsi inde, todėl pasodinti medžiai skęsta.

Tokioje molingoje dirvoje iškaskite dar platesnę duobę, iki 1,2 m ir 30 cm gylio. Pripilkite derlingo dirvožemio ir padarykite dar aukštesnį kauburėlį, kur sodinsite vaismedį.

Medžių paruošimas

Didesnius obelų vaismedžius su sėkliniais poskiepiais persodinimui reikia ruošti iš anksto.

Pavasarį vaismedžio šaknys apkaskite lajos plotyje 0,6–1 m gylio ir 0,2 m pločio grioveliu. Jei aplink medį apkasite didesnį plotą, tai persodinant tiek grunto paprasčiausiai nepakelsite su medžiu. Jei šaknys siekia apie 2 m ilgio, grioveliui reikės po 1 metrą į šalis.

Šaknų gumulas į apačią siaurinamas ir iš apačios pakertamas. Žemės gumulas gali būti paliekamas cilindro arba kubo formos. Jis turėtų būti toks: 7–10 metų medžių – 1–1,25 m skersmens, o 10–15 metų medžių – iki 1,3–1,5 m skersmens.

Į griovelį pripilkite derlingos žemės, kad iškasus vaismedį būtų priaugę antros ir trečios eilės gyvybingų šaknelių. Kad jų neišjudintų vėjai, medį pritvirtinkite prie keturių iš visų pusių įkaltų kuolelių. Gerai, jei dirvožemis – priemolis: nuo šaknų nenubyrės žemės, o jei – smėlis ar priesmėlis, toks gruntas gali nubyrėti. Sumažėja prigijimas.

Beje, obelų su vegetatyviškai dauginamais pusiau žemaūgiais M 26 poskiepiais visos šaknys smulkios, todėl nėra problemų persodinant, reikės mažesnės duobės.

Kaip nesuklysti perkeliant?

Kai žemė sušąla spaudžiant iki –10–15 °C šalčio, medis iškasamas ir su paruoštu žemės gumulu (apjuostu lentelių skydais ar tvirta medžiaga, tinklu) vežamas į paruoštą sodinimo vietą. Jei sodinsite visai netoli ir nereikės pervežti, galėsite tiesiog nutempti uždėję iškastą vaismedį ant brezento ar storesnio polietileno. Tempkite atsargiai iki duobės, kad nenubyrėtų žemės. Tai padaryti sunkiau, kai dirva biri – lengvas smėlis ar priesmėlis, bet, kai gumulas gerai sušąla, medį galima be nuostolių pervežti į naują vietą.

Duobės paruošiamos tokio dydžio, kad laisvai tilptų persodinamo vaismedžio šaknys su žemės gumulu. Prieš sodinimą nuo šaknų gumulo reikia nuimti medžiaginius aprišalus. Duobėje vaismedį reikėtų orientuoti pagal saulės kryptį taip, kaip augo senoje vietoje, ir sodinti tokiu pat gyliu, kaip augo seniau.

Persodinę vaismedį, mulčiuokite 15 cm storio perpuvusio mėšlo sluoksniu, medžio skiedromis ar smulkinta žieve arba šiaudais, o vasarą – ir nupjauta vytinta žole. Mulčias gerai sulaiko drėgmę, kuri, prasidėjus sausam laikotarpiui, skatina šaknų augimą.

Nepamiršti genėjimo

Persodinus, ankstyvą pavasarį, kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, patartina trečdaliu ar ketvirtadaliu sumažinti vainiką. Praretinant geriausia išpjauti keletą stambių šakų. Būsimam vainikui numatomos tinkama kryptimi augančios šoninės smulkesnės šakos.

Padarytas žaizdas būtina užtepti aliejinių dažų ir fungicidų mišiniu (apsaugos nuo grybinių ligų plitimo).

Ši procedūra labai padės kitų metų pavasarį vaismedžiui prigyti ir įsitvirtinti. Nugenėjus, patrumpinus šakas, pavasarį išaugs daug vilkūglių. Tas atžalas birželio mėnesį reikės pašalinti. Paliekamos tik augančios į vainiko išorę, nesikryžiuojančios šakos.

Genint visuomet reikia įsivaizduoti ir numatyti, kaip ta šaka augs po metų (ar tikslinga palikti?) ir kaip vaismedis atrodys ateityje.

Derlius jau pirmaisiais metais

Bet su tam tikromis išlygomis. Medžiui sužydus vis tik rekomenduojama apie 90 proc. žiedų pašalinti. Kaip tinkamai tai padaryti? Kadangi iš vieno žiedinio pumpuro išsivysto penki žiedai, keturis nuskinkite, o o centrinį, geriausiai išsivysčiusį (jis dar vadinamas karališku), pradėjusį skleistis žiedą palikite. Iš tokių karališkų žiedų išauga patys geriausi, kokybiškiausi vaisiai. Tad net ir tais pačiais metais, persodinus vaismedį į norimą vietą, galėsite džiaugtis pirmuoju vaisių derliumi.

Jei persodintas vaismedis sunkiai vystysis, pumpurų užuomazgos gali nukristi. Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje dalį užuomazgų, kurių negali išmaitinti, vaismedis numeta. Tuomet derliaus nesulauksite. Jei sode pavasarį vaismedžius apniks kenkėjai – žiedgraužiai, jie ir praretins užuomazgas.

Jei vaismedis žemaūgis ar pusiau žemaūgis, pumpurų užuomazgų palikite ant vaisinių šakučių per sprindį (15–20 cm tarpais). Išaugs kokybiški vaisiai.

Bet... ar verta?

Vis tik prieš imdamiesi kilnoti vaismedžius savęs paklauskite, ar verta pasirinktą medį iš viso persodinti?

Ar vaismedis sveikas, ar kamienas nenualintas vėžio ar grybinių ligų, ar nepašalusios šakos? Tai sužinoti galima išpjovus vieną kitą storesnę šaką. Pašalusių vaismedžių mediena būna patamsėjusi, apmirusi ar net sutrešusi. Tokių vaismedžių, nepaisant jų amžiaus, persodinti neverta.

Tikslinga perkelti vertingų veislių vaismedžius su sveikais kamienais. Jei vaismedis su dvišakiu kamienu, vėliau vieną reikės pašalinti.

Gal neverta perkelti nevertingos veislės vaismedžio, galbūt paprasčiau – perskiepyti, t.y. įskiepyti vieną ar kelias vertingas veisles.

Iš žurnalo „Rasos“ archyvo