Dirvinis vijoklis – galvos skausmas ir daržininkams, ir sodininkams

Dirviniai vijokliai (Convolvulus arven­sis) – išties sunkiai išnaikinamos daugiametės šakniaatžalinės piktžolės. Jų vijokliniai stiebai išauga net iki 1–1,7 m ilgio, ant kitų augalų apsiveja taip stipriai, kad šie net gali nusvirti ant žemės, taip pat gali lipti stulpais arba driektis pažeme. Be to, jie kasmet subrandina sėklas, todėl išnaikinti dar sunkiau. Galinga pagrindinė šaknis išaugina šonines, jos auga horizontaliai ir į viršų leidžia atžalas, šaknys skverbiasi ir gilyn iki 3 m., kartais net pasiekia 9 m gylį. Taip suveši dirvinių vijoklių sąžalynai, ypač priemolio dirvose.

Šis augalas kuo puikiausiai auga laukuose, daržuose, dykvietėse, soduose, ant pylimų. Nors avys ir galvijai augalą ėda, didesni jo kiekiai kenksmingi. Nedėkingas dirvinis asiūklis dar ir tuo, kad atima drėgmę ir maistines medžiagas iš kultūrinių augalų, iš dirvos išsiurbia labai reikalingą azotą.

Pavojingiausia pagrindinė šaknų sistemos dalis – horizontalūs šaknų ūgliai, besidriekiantys 30–40 cm po dirvos paviršiumi. Jie aplipę miegančiais pumpurais, kurie, vos pažeidus šaknis, nubunda ir ima leisti naujus daigus.

Kaip atsikratyti nepageidaujamos piktžolės?

Pastangos suvaldyti augalą gali užtrukti ne vieną sezoną, bet aktyvūs ir reguliarūs veiksmai padės išgyvendinti dirvinį vijoklį iš sklypo visiems laikams.

Vienas iš būdų – reguliarus ravėjimas, šakniastiebių kasimas. Tai daryti reikia nuolat, vos iš žemės išlindus daigeliams, kol dar nepasirodė lapeliai. Augalo šaknis gali kelis kartus padėti miegantiems pumpurams prasikalti, tačiau, reguliariai raunant daigus, galiausiai augalo jėgos išsenka tiek, kad jie jau nebeįstengia pasirodyti ir vijoklis sunyksta.

Į pagalbą daržininkai gali pasitelkti ir sideratinius augalus, kurių šaknų sistema labiau išsišakojusi. Tam geriausia tinka garstyčios ir eraičinai. Dirvinio vijoklio daigams bus sunku prasibrauti pro tankų jų šaknyną. Specialistai pataria balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, pavyzdžiui, garstyčiomis užsėti dirvinių vijoklių alinamą plotą ir palaukti, kol šios visiškai užaugs, subrandins sėklas, o vasarai baigiantis nupjauti. Išbyrėjusios garstyčių sėklos netrukus sudygs ir vėl sužels, tad rudenį jas dar kartą galima nupjauti ir įterpti į žemę. Ši procesą kartojant kelis sezonus iš eilės, visiškai išnaikinsite dirvinius vijoklius.

Jeigu laisvos vietos daržui sodyboje labai mažai, sideratinius augalus galima pakeisti saulėgrąžomis. Jų šaknų sistema taip pat tanki ir galinga, pro ją prasiskverbti dirviniam vijokliui greičiausiai nepavyks.

Pastebėta, kad ši piktžolė mėgsta rūgščią žemę, tad, ją pašarminus, gyvenimo sąlygos dirviniam asiūkliui suprastėja. Tai padaryti galima panaudojus kelis populiarius būdus: į dirvožemį įterpiant kalkių (geriausia berti rudenį, kai derlius jau nuimtas), kreidos (taip pat barstoma rudenį), dolomitmilčių (rudenį arba pavasarį dirbant žemę), pelenų (tuo pačiu praturtins dirvožemį kaip trąša).

Dirviniai vijokliai, kaip ir kitos piktžolės, neauga tuose plotuose, kurie uždengti agroplėvele. Tai vienas paprasčiausių būdų juos išnaikinti. Tereikia joje prakirpti skyles, įsodinti daržovių ar uogų daigus ir jie bus apsaugoti nuo nepageidaujamų „kaimynų“.

Paminėtieji kovos būdai tikrai tinka daržininkams, tačiau norintiems nuo piktžolių apsaugoti veją teks imtis herbicidų. Patartina purkšti jau paaugusius, daugiau lapų turin­čius dirvinius vijoklius, kad pakankamas herbicido kiekis pasiektų šaknų sistemą. Praėjus 2–3 savaitėms, būtina purkšti pakartotinai, ar bent jau tada, kai vijoklis vėl sužaliuoja. Nupurškę vos keletą lapelių išleidusį auga­lą, šios įkyrios piktžolės nesunaikinsite, mat giliai žemėje išsisklaidžiusias šaknis pasieks per mažas herbicido kiekis. Daugiausia piktžolių galima sunaikinti purškiant jas augimo laikotarpiu, t. y. gegužės–birželio mėnesiais. Daugumai herbicidų dirviniai vijokliai yra palyginti atsparūs. Specialistai perspėja, kad net tokiais herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, galima išnaikinti tik apie 50 proc. dirvinių vijoklių.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.