Dirvoms kalkinti – valstybės lėšos

Verčia sunerimti

Ilgamečius dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus vykdžiusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija praėjusiais metais atliktoje ataskaitoje pažymėjo, kad dirvožemių rūgštėjimas intensyviausiai vyksta Vakarų, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja iš prigimties rūgštūs dirvožemiai.

Agrocheminių savybių stebėsena buvo atlikta 2023–2024 m. Šiaulių, Anykščių, Molėtų, Telšių r., Marijampolės, Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybėse. Visuose tirtuose rajonuose, išskyrus Šiaulių r. ir Kalvarijos sav., pastebėtos dirvožemių rūgštėjimo tendencijos.

Anykščių r. dirvožemių būklė kelia nerimą – per dešimtmetį čia rūgščių dirvožemių padaugėjo 7,0 proc. vnt. Kiek mažesni neigiami pokyčiai fiksuoti Marijampolės sav. (3,9 proc. vnt.), Molėtų r. (3,7 proc. vnt.) ir Kazlų Rūdos sav. (3,5 proc. vnt.).

Nežymiai rūgštėti pradėjo ir Telšių r. dirvožemiai – čia rūgščių dirvožemių nustatyta 1,6 proc. vnt. daugiau nei prieš dešimtmetį. Ataskaitoje teigiama, kad dirvožemių kalkinimo darbai turėtų būti aktualūs, nes mažėja ne tik dirvožemio pH, bet palengva gali didėti ir judriojo aliuminio kiekis, kuris daro itin didelę žalą augalams.

Dirvožemiai skiriasi

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jų krašto dirvožemiai ir jų rūgštumas skiriasi – Kauno r. link dirvos yra šarminės, Dzūkijos link – labiau rūgščios. „Kai perskaičiau Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kuriame numatyta, kad valstybės mastu siekiama kalkinti rūgščias dirvas, užmojai nuteikė viltingai. Tačiau numatytas 2028 m. III ketvirtis yra labai toli, todėl tai primena lozunginį siekį. Problemą spręsti reikia, būtų gerai, jei tam bus skiriama lėšų. Tačiau kiekvienas ūkininkas turi suprasti, kad jis pats privalo rūpintis žemės kalkinimu, atlikti dirvožemio tyrimus, investuoti dalį savo pinigėlių į šią sritį“, – atvirai kalbėjo S. Jundulas.

Anot LŪS Marijampolės skyriaus pirmininko, valstybės siekis nukalkinti ne mažiau kaip 10 proc. labai rūgščių dirvožemių yra menkas, palyginti su masiniu dirvožemio kalkinimu, vykusiu prieš kelis dešimtmečius. Todėl kyla įvairių klausimų – kaip visa tai bus daroma, kaip bus nustatomi kriterijai? „Juk ne visi bus patenkinti. Kas tai atliks? Ar tai bus kokia nors uždaroji akcinė bendrovė? Manau, kad geriausia būtų taip – ūkininkas pats pakalkintų dirvožemius ir pateiktų paraišką, o valstybė jam kompensuotų apie 50 proc.“, – atkreipė dėmesį ŪP pašnekovas.

Anykščių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius valstybės pasiryžimą padėti kalkinti rūgščias dirvas vertina teigiamai. „Nekalbu apie finansinę išraišką. Ne visi ūkininkai turi reikiamos technikos – specialių barstytuvų ir kt. Rajonuose nėra pakankamai tokios technikos, su kuria galima būtų tuos darbus padaryti“, – ŪP aiškino Ž. Augustinavičius.

Vertina teigiamai

Apie Žemaitijos dirvožemius, kurie linkę rūgštėti, ŪP kalbėjęs LŪS Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas pažymėjo, kad ūkininkai juos pagal galimybes kalkina patys savomis lėšomis. „Daugiausia rūgštėti yra linkę Skuodo, Telšių, Plungės, Kretingos, Šilutės, Tauragės r. dirvožemiai. Jei Vyriausybė yra numačiusi pakalkinti ne mažiau kaip 10 proc. visų esamų rūgščių dirvožemių ploto, tai bus nemažai. Ir jei valstybė kažkiek prisidės finansiškai, bus sveikintina. Šią iniciatyvą vertiname teigiamai, nes dabar žadama daryti tai, ką reikėjo daryti prieš 10–15 m.“, – svarstė R. Paulikas.

Teigiamai Vyriausybės iniciatyvą įvertino ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis minėjo, kad rūgščių dirvų panaudojimas žemės ūkyje yra neefektyvus, sąnaudos didelės. „Žinoma agronominė tiesa – pakalkinus tokius dirvožemius, galima turėti žymiai geresnį derlingumą. O tai reiškia, kad ir ekonominiai ūkio rodikliai pagerės. Yra ir dar viena problema – dažnai kalbama apie nenašius dirvožemius, kurių naudotojams skiriamas rėmimas, kaip ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse. Iš dalies ir su tuo siejasi – netiesiogiai galima būtų sakyti, kad remiami ūkininkai, ūkininkaujantys nepalankiose vietovėse. Todėl žvelgiant visais aspektais, atrodo, kad šis sprendimas labai teisingas ir logiškas“, – tvirtino R. Juknevičius.

Kiekvieno ūkininko pareiga

Pasak R. Juknevičiaus, reikia suprasti, kad Vyriausybė neinvestuos tiek pinigų, jog numatyti plotai būtų pakalkinti vien valstybės pinigais. Greičiausiai turės investuoti ir tie ūkio subjektai, kurie šios veiklos imsis. „Kodėl Vyriausybė numatė nukalkinti ne mažiau kaip 10 proc. labai rūgščių dirvožemių? Manau, kad taip kukliai numatė manydama, jog ūkininkai masiškai nesiryš pasinaudoti šia priemone. Tikrųjų argumentų, kodėl pasirinktas būtent toks procentas, tikrai nežinau“, – atviravo LŪS pirmininkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė, kad dirvožemis – gyvas dalykas, todėl jį reikia tirti ir nuolat reaguoti į jo pokyčius. „Kiekvieno ūkininko, žemės savininko pareiga – palaikyti dirvos kokybinius reikalavimus, jos nealinti, nes kitu atveju dirva bus prasta, nebus derliaus. Aš suprantu, kad šios priemonės reikia, bet manau, kad ir patys turime padaryti tai, kas priklauso. Kaip sakoma tame posakyje: „Pasipurtyk, avinėli, pats“, – argumentavo J. Sviderskis.

Deramas dėmesys

LAMMC Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto docentas Jonas Volungevičius ŪP pasidžiaugė, kad Vyriausybė nusprendė skirti deramą dėmesį rūgščių dirvožemių problemai. „Įdomu tai, kad dabartinė Vyriausybė savo programoje numatė kalkinti rūgščias dirvas. Tikiuosi, kad tam bus numatytas finansavimas ir nebus apsiribota tik formaliais dokumentais“, – kalbėjo mokslininkas.

J. Volungevičius stebėjosi, kad valstybė problemos sprendimą atidėjo savo kadencijos pabaigai. Ar parama turėtų būti numatyta anksčiau? Šiuo atveju, anot ŪP pašnekovo, iniciatyvą turėtų parodyti ūkininkų organizacijos, skatindamos Vyriausybę problemos sprendimo neatidėlioti.

ŪP mokslininko pasiteiravo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint priimti efektyvesnius sprendimus stabdant dirvos eroziją, nes prieš kelerius metus išsakytas pasiūlymas nesiremti esamomis dirvožemio ir žemės ūkio teritorijų naudojimo duomenų bazėmis, o ištirti realią būklę, vertinant pagal žemės naudojimo intensyvumą ir panaudos kaitą, iki šiol nesulaukė palaikymo. „Yra problema su dirvožemio duomenimis. Atrodytų, kad mes turime labai išsamią duomenų bazę, įvairios įmonės turi savo laboratorijas ir labai daug duomenų surenka, bet, pavyzdžiui, dalis duomenų yra neprieinami, nes komerciniais tikslais surinktų duomenų neprivaloma viešinti. Todėl duomenys yra, bet jų negalima panaudoti“, – teigė J. Volungevičius.

Remiasi senais duomenimis

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.