Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planas: nauda turi išlikti ir ateinančioms kartoms

Planą parengė iš mokslininkų, ūkininkų ir ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų atstovų sudaryta darbo grupė. Įgyvendinant planą bus siekiama spręsti žemės ūkyje naudojamo dirvožemio geros būklės užtikrinimo, jo tvaraus naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio taršos mažinimo, jo teikiamos naudos žmonėms, gamtai ir klimatui vertinimo klausimus.

„Dirvožemiui palankaus ūkininkavimo plėtra ir skatinimas – tai vienas iš mūsų strateginių siekių, numatytas ir Vyriausybės programoje. Supratimas apie dirvožemio sveikatą ir jos palaikymo svarbą ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimui vis auga. Tikimės, jog pirmą kartą parengtas dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planas suteiks papildomą postūmį taikant tvaraus ūkininkavimo priemones, taip pat užtikrins tikslingesnį duomenų rinkimą ir jų naudojimą bei paskatins aktyvesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Netvari žemės ūkio veikla kelia pavojų derlingumui

Dirvožemis yra vienas svarbiausių nacionalinių gamtos išteklių. Siekiant, kad Lietuvos gyventojai galėtų sveikai ir kokybiškai maitintis, reikia didesnių pastangų išsaugoti, palaikyti ir atkurti biologinę įvairovę bei ekosistemas.

Derlingumui pavojų kelianti dirvožemio erozija jau dabar apima didelę Lietuvos teritorijos dalį. VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, iš jų net 61 proc. sudaro vidutiniškai eroduoti dirvožemiai. Stipriai eroduotiems dirvožemiams tenka 2 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Problemos, keliančios grėsmę dirvožemio būklei Lietuvoje, siejamos su netvaria žemės ūkio veikla – intensyviais ūkininkavimo metodais, nesubalansuotu trąšų naudojimu, sunkios žemės ūkio technikos naudojimu, monokultūrų auginimu arba nepakankamo įvairumo sėjomainų taikymu, dirvožemio pažeidimu cheminėmis medžiagomis (pvz., cheminiais augalų apsaugos produktais, sunkiaisiais metalais ir kt.). Dėl mažėjančio gyvulių skaičiaus augalų tręšimui naudojama vis mažiau organinių trąšų.

Lietuvoje dirvožemio stebėseną savais metodais atlieka ir Aplinkos ministerija, ir Žemės ūkio ministerija. Plane akcentuota, kad būtina numatyti vieningus rodiklius, kuriais vadovautųsi visi vykdytojai, bei naudoti vieną bendrą duomenų bazę, kurioje būtų talpinami visi dirvožemio tyrimų rezultatai. Nepakankamas duomenų kiekis neleidžia Lietuvoje kompleksiškai įvertinti dirvožemio sveikatos būklės, todėl stebėsenos sistemą reikėtų nuosekliai papildyti ir papildomais rodikliais, leisiančiais imtis tikslinių priemonių jo būklei gerinti. Labai svarbu užtikrinti, kad visi dirvožemio stebėsenos duomenys būtų ne tik susisteminami, bet ir prieinami žemės ūkio veiklos subjektams bei visuomenei.

Iniciatyvos turi imtis valstybės institucijos

Plano rengėjų nuomone, priemonės ir veiksmai, susiję su dirvožemio apsauga ir tvariu jo naudojimu, šiuo metu yra įgyvendinami nepakankamai koordinuotai. Būtinas ir holistinis požiūris, įtraukiantis daugiau institucijų – reikia atsižvelgti į tvarų dirvožemio valdymą priimant sprendimus ir kituose sektoriuose.

Institucijos turi teikti didesnį dėmesį dirvožemio naudotojų konsultavimui dėl tvaraus dirvožemio naudojimo, ypač aktualu didinti kompetencijas individualiu ūkio lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečias situacijas bei mokslines rekomendacijas. Būtina sukurti lengvai valdomus ir plačiai prieinamus technologinius bei skaitmeninius dirvožemio valdymo įrankius, taip pat šviesti visuomenę ir ūkininkus apie dirvožemio apsaugos reikšmę.

Kas numatyta plane?

Siekiant įgyvendinti planą, nustatyti šie uždaviniai:

• mažinti rūgščių dirvožemių plotus ir skatinti žemės ūkio produkcijos gamybos pritaikymą pagal dirvožemio pH;
• išsaugoti ir didinti dirvožemio humusingumą;
• mažinti dirvožemio taršą;
• užtikrinti kenksmingų organizmų ir ligų kontrolę;
• išsaugoti ir puoselėti dirvožemio biologinę įvairovę;
• plėtoti dirvožemio stebėsenos bei sveikatos valdymo ir vertinimo sistemą įvertinant ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus;
• sutelkti ir įtraukti valstybės institucijas, užtikrinant dirvožemio tvarų puoselėjimą;
• užtikrinti informacijos sklaidą, komunikaciją ir žinių atnaujinimą, įtraukiant mokslo ir studijų bei konsultavimo institucijas.

Sudarys darbo grupę

Plane detaliai numatytos ne tik priemonės, veiksmai, jų įgyvendinimo terminai, bet ir konkretūs atsakingi vykdytojai. Įgyvendinant planą bus siekiama kryptingos valstybinių institucijų veiklos ir suinteresuotų organizacijų įsitraukimo.

Už plano įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija. Ji sudarys tarpinstitucinę koordinavimo darbo grupę dirvožemio tvaraus naudojimo, stebėsenos, mokslinių tyrimų, studijų programų ir mokymo, konsultavimo bei kitiems dirvožemio probleminiams klausimams spręsti. Darbo grupė bus tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.

Su Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planu galite susipažinti čia: