Diskusija apie miškų saugojimą: vertėtų susitelkti į tikras, o ne menamas bėdas

Diskusijos iniciatorius – buvęs naujakairietis bei žalvalstietis ir dabartinis demokratas Seimo narys Tomas Tomilinas, pasikvietė su demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ glaudžiai susijusį eurokomisarą Virginijų Sinkevičių įžanginei kalbai.

Artėjant net trejiems rinkimams kitąmet, jau dabar akivaizdžiai įsibėgėja kova dėl rinkėjų dėmesio, ir akivaizdu- tam labai patraukli miškų bei medžių tema. Populistinių idėjų sklaidos šventė, panašu, dar tik prasideda. Pirmiausiai užsipulti valstybiniuose miškuose dirbantys miškininkai, kaltinant, kad (paradoksas!) laikosi valdžios nustatytų taisyklių, veikia tik teisėtai, pilnai įgyvendina Aplinkos ministerijos bei Valdymo koordinavimo centro nustatytus tikslus valstybės valdomai įmonei- VĮ "Valstybinių miškų urėdijai".

Dalyvavo didelis būrys politikų: Aistė Gedviliene, Kasparas Adomaitis, Viktoras Pranckietis, Ligita Girskienė, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Aidas Gedvilas ir kt.

Gyvai ir nuotoliu prisijungę dalyviai išklausė aplinkos viceministro Kęstučio Šetkaus ir Aplinkos ministerijos (AM) Miškų politikos grupės vadovo dr. Nerijaus Kupstaičio pranešimo apie esamą situaciją ir rengiamus miškų ūkinės veiklos reglamentavimo pakeitimus. Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė pristatė savo matymą ir pageidavimus judėjimo „Girių spiečius“ aktyvistų vardu.

Šioje įdomioje diskusijoje apie miškus nuskambėjo keli labai svarbūs faktai:

1) vien per pastaruosius 1,5 metų medienos pramonė Lietuvoje investavo apie 1 mlrd. EUR, tačiau, pasak Raimundo Beinorto, asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriaus, dabar yra neužtikrinti, ar galės sėkmingai veikti dėl aplinkosaugos politikos grimasų.

2) LMŽSA pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad AM iniciatyva rengiamos LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos vien tik privačių žemės savininkų nuostoliams kompensuoti dėl pasikeitusio reguliavimo (per artimiausius 5 metus pajamų praradimai sieks apie 0,5 mlrd. EUR), o LR Miškų įstatymo numatomi pakeitimai – numato kompensacijas tik privatiems savininkams, net nesiūloma įvertinti prarastų VMU ir biudžeto pajamų – apie 420 mln. EUR

Dabar aktyvistai užsimojo stabdyti net sanitarinius kirtimus spygliuočių medynuose, būtinus miškų tolesnio atsparumo užtikrinimui. Neva gamta susitvarkys pati. Tuo tarpu kenkėjų išplitusių židinių suvaldymas nėra lengvas netgi turint palaikymą, išteklius ir spartų darbams vykdyti reikalingų formalumų suderinimą (to šiuo metu tikrai nėra, nors dėl kenkėjų išplitimo miškuose stichinė nelaimė paskelbta net septyniose savivaldybėse).

Dėl dviejų miško kenkėjų – paprastojo pušinio pjūklelio (Diprion pini) ir žievėgraužio tipografo (Ips typographus) – masinio išplitimo pažeistų miškų plotai sudaro tūkstančius hektarų pušynų bei eglynų, ir šie plotai vis didėja. Pažeidimų mastas 2023 metais 6 kartus didesnis nei praėjusiais, ir tolesnė tendencija nėra džiuginanti. Ir štai čia iškyla paradoksas – miškų „saugojimo“ aktyvistai ragina patikti situaciją savieigai, težūva kenkėjų puolami eglynai ir pušynai – bus daugiau miškuose išdžiūvusių stuobrių ir tręštančios negyvos medienos. Ar tokie būsimi vaizdai ir žuvusių miškų būklė tenkins plačiąją visuomenę po kelerių metų? Matyt, tuomet jau bus bėdojama, kad „niekadėjai miškininkai“ neišsaugojo miškų, leido ligoms ir kenkėjams numarinti ištisus medynus. Bet tai laukia kiek vėliau...

O juk visi sutariame, kad esamas miškų kirtimo taisykles reikia tobulinti atliepiant nūdienos situaciją, besikeičiančias technologijas, galimybes ir poreikius.

Sakoma, kad sunkūs laikai gimdo stiprius žmones, stiprūs žmonės kuria gerus laikus, geri laikai gimdo silpnus žmones, o silpni žmonės kuria blogus laikus. Lietuvoje kol kas dar gyvename neblogai, taikoje ir pritekliuje, tačiau įtampa aplinkui auga, reikia rengtis sunkesniems laikams, koncentruojantis į realias, o ne menamas bėdas, ir tuos sprendimus, kurie išties mums gyvybiškai svarbūs ir pagal kišenę.

Kalbant apie miškus, pro medžius pasistenkime įžvelgti žmones. Dirbančius, kuriančius, realiai savo pastangomis, patirtimi ir išmanymu prisidedančius prie bendros gerovės.

Šaltinis: LMŽSA

Asociatyvi ŪP redakcijos nuotr.