Diskusijų epicentre – pušų ūglių laužymas

Laužti ar palikti?

Pušų veislių įvairovė nemenka – vienos stiebiasi aukštyn, kitos labiau driekiasi pažeme. Tai lemia jų genetika, bet kaip augalas atrodys vis tik priklauso ir nuo mūsų pridėto rankų darbo. Didžiausią įtaką medžio augimui ir formai daro jaunų ūglių laužymas, tik ne visada aišku, kaip tai daryti, nepakenkiant ir nesubjaurojant augalo.

Yra manančiųjų, kad to daryti visai nereikia ir šiai nuomonei A. Rutkauskas neprieštarauja. Palikus medelį ramybėje, šakos augs greičiau, pušis įgaus natūralią formą ir primins gamtoje augančias tos rūšies giminaites. Jeigu norisi, kad medis augtų lėčiau, būtų tankesnis ir įgytų jūsų norimą formą, ūglių laužymas tikrai padės tai pasiekti.

„Pušų šakų pumpurai arba ūgliai ­– tai embrioninė šakos stadija. Juos palikus, stiebo dalis ilgainiui sumedėja ir sudaro šakos prieaugį, o spygliai išauga iki tai rūšiai būdingo ilgio. Ūglį nulaužus dar prieš jam sumedėjant, sustabdomas šakos augimas į ilgį ir paskatinamas didesnis šakojimasis“, – biologinius procesus paaiškina dendrologas.

Beje, šią grožio procedūrą galima atlikti visų rūšių pušims, svarbu tai padaryti laiku ir teisingai.

Kiek patrumpinsite – tiek ir turėsite

Jaunas medelis paprastai būna suformavęs vos kelias šakas, tad nieko nuostabaus, kad norisi kuo greičiau pasidžiaugti žaliais spygliuotais debesėliais. Tik reikės susitaikyti su tuo, kad laužant ūglius ir tankinant šakas, medis augs lėčiau.

Šio darbo imtis reikėtų maždaug nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios. A. Rutkauskas pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar pušis yra ankstyvos vegetacijos ar kiek vėliau pavasarį prabundanti: „Kada geriausia laužyti ūglius, galima suprasti juos palankstant pirštais. Jeigu dar gana minkšti, lankstūs, lengvai lūžta, galima laužyti, bet jeigu jau pradėję medėti, teks karpyti arba palikti augti ir formavimu užsiimti kitą pavasarį. Paprastai ūgliai laužomi, kai išauga maždaug iki 10 cm ilgio.“

Nulaužus visą centrinį ūglį, šaka tais metais nė kiek nepaaugs – jei medis didelis ir nesinori, kad užimtų dar daugiau vietos, toks sprendimas labai tiks. „Nulaužus pusę ar trečdalį ūglio, šaka pailgės, bet mažiau. Taigi medžiui galima suteikti norimą formą paliekant skirtingo ilgio ūglius, – atkreikia dėmesį specialistas ir dalijasi keliais, itin svarbiais patarimais. – Jeigu pušis jauna, galima leisti augti ir beveik nieko nedaryti, tik perpus patrumpinti centrinių šakų ūglius, kad tankėtų. Jeigu medelio augimą norite pristabdyti ir į plotį, teks pasidarbuoti su šoninėmis šakomis ir nulaužti maždaug ketvirtį menturinių ūglių, o centrinių – apie pusę. Tada augalas mažiau ir lėčiau platės. Ir žinoma, visus ūglius pušies perimetre nulaužę vienodu intensyvumu, išsaugosite pušies formą tokią, kokia ji jau yra – tik sulėtinsite jos augimą ir patankinsite lają.“

Laužti ar kirpti?

Dažnai žmonės nesutaria, geriau laužti jaunus ūglius ar kirpti. Nuo seniau pušis auginantys ir formuojantys sodybų savininkai jau pastebėję, kad žirklėmis nukirpto ūglio spygliukai užauga trumpesni, ne tokie gražūs. A. Rutkauskas tai paaiškina: „Laužiant, dar besiformuojantys spygliukai nelūžta kartu su ūgliu, o žirklės nukerpa ir ūglį, ir būsimų spyglių viršūnę. Tad šie ir neužauga iki reikiamo ilgio, be to, pažeisti kurį laiką sakuojasi.“

Specialistas atkreipia dėmesį į dar vieną problemą. Karpant kyla didesnis pavojus pernešti ligas nuo vieno medžio ant kito. Jeigu ūgliai jau pradėję medėti ir sunkiai lūžta, žinoma, galima imtis žirklių, tik apkarpius augalą, dendrologas pataria jį nupurkšti fungicidais, dezinfekuoti įrankį ir tik tada imtis darbo prie kito medžio.

Arvydo Rutkausko nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.