Dovana Lietuvos didvyriui

Muziejaus vadovė Lina Gude­liūnienė sako, kad per pusę sumažinta identiška „Litua­ni­cos“ kopija ilgus metus puošė Vil­niaus oro uosto išvykstančiųjų erdvę, tačiau, prasidėjus rekonstrukcijai, nebeatitiko interjero sprendinių ir tapo nereikalinga.

„Vlado Kensgailos sukurtas maketas, lyginant su didžiąja „Lituanica“, yra 1:2, o kalbant apie atitikimą lėktuvui, kuris perskrido Atlanto vandenyną, šis modelis yra netgi tikroviškesnis“, – rodydama kol kas neeksponuojamą lėktuvą pasakojo muziejininkė.

„Lituanicos“ modelis iš Vil­niaus oro uosto buvo išgabentas į Palangos oro uostą, bet ir ten jam vietos neatsirado, tad buvo nuspręsta parvežti jį į Vy­togalą.

„Su džiaugsmu jį priėmėme, tačiau gaila, kad iki šiol neatradome erdvės, kur galėtume „Lituanicą“ eksponuoti“, – teigia L. Gudeliūnienė.

Lėktuvo maketas į S. Girėno gimtinę atgabentas 2018 m., nuo tada jis ir stovi „pakirptais sparnais“ niekam nerodomas.

„Ėmiausi iniciatyvos, kad šiais metais, kurie yra jubiliejiniai tiek „Lituanicos“ skrydžiui (suėjo 90 m.), tiek S. Girėnui, kurio 150-ąsias gimimo metines minime, atsirastų stoginė lėktuvo maketui. Tvirtinant praėjusių metų biudžetą, kreipiausi į Kultūros ir Finansų ministerijas dėl lėšų skyrimo S. Girėno gimtinės muziejui. Iš valstybės biudžeto gauta 100 tūkst. eurų, už kuriuos muziejuje jau yra atnaujintos grindys, ekspozicija ir pradė­ta statyti stoginė „Li­tuanicos“ maketui“, – džiaugiasi Seimo narys J. Gudauskas.

Tačiau parlamentaras apgailestauja, kad vis dar mokomės atskirti tai, kas yra svarbiausia, kultūrinius, patriotinius poreikius nustumdami ateities planams, pirmiau matome ir stengiamės tenkinti materialius lūkesčius.

„Šilalės krašto vaikas S. Gi­rė­nas suge­bėjo ne tik išvykti į Ame­riką, ten su­kur­­ti sėk­mingą verslą, bet ir pasirūpino lėktuvo technine ba­ze, parengė jį transatlantiniam skrydžiui. Jis buvo tikrasis lėktuvo mechanikas, todėl būtent jo tėviškė verta pasipuošti „Lituanicos“ maketu. Tinkamas jo eksponavimas prisidės ne tik prie garsaus kraštiečio vardo puoselėjimo, bet ir prie kraštiečių, ypač vaikų, jaunimo, patriotinių jausmų skatinimo, didžiavimosi tuo, jog esame šilališkiai. Juk sako­ma – kol mes mename did­vyrius lakūnus, tol „Lituanica“ skrenda. Tikiu, kad ji skris dar ilgus metus, o mes nepamiršime, kad esame S. Girėno kraštiečiai“, – viliasi J. Gudauskas.

Stoginė kyla tarp muziejaus ir bendruomenės namų. Planuojama, kad pastato sienos bus iš stiklo, viduje įkurdintas lėktuvo modelis – apšviestas, dėl to matomas ir dieną, ir naktį, net neužeinant į muziejaus vidų. Kol nėra pastato konstrukcijų, L. Gu­deliūnienė teigia negalinti pasakyti, kaip „Lituanica“ bus eksponuojama – pastatyta ar pakabinta ore, tačiau ji paskaičiavo, jog šita valstybės investicija į Vytogalos muziejų yra pati didžiausia nuo jo atkūrimo.

„Vien tik stoginei skirta apie 63 tūkst. Eur, už likusias lėšas atnaujinamas muziejus. Ne­trukus ekspozicijos salę papildys dar kelių lėktuvų, kuriais skraidė S. Girėnas, modeliai. „Lituanicos“ maketas čia eksponuojamas apie 40 metų ir reikalauja remonto, tad smagu, kad į pagalbą ateina Šilutės aviacinės technikos konstravimo ir modeliavimo klubas „Skrydis“. Jo vadovas Kęstutis Paldauskas kaip tik atgabeno du mažesnius „Lituanicos“ prototipus ir žada pagaminti bei muziejaus erdvėms pritaikyti „PARKS P-1“, „JENNY“ bei „WACO-9“ lėktuvų modelius“, – vardija parlamentaras.

Žydrūnė MILAŠĖ/ŠILALĖS ARTOJAS

Algimanto AMBROZOS nuotr.