Tačiau Lietuvoje susiklostė, regis, stebuklinga situacija. Teigiama, kad, 2025 m. įgyvendinus plataus masto debiurokratizacijos reformas, jau 2027 m. būtų galima tikėtis 6 proc. aukštesnio realaus BVP vienam gyventojui, o Lietuvos BVP tais metais galėtų padidėti net 5 mlrd. eurų. Ar tikrai vien iš biurokratizmo mažinimo, kuri tėra tik viena iš blogo valdymo apraiškų (greta korupcijos, administracinės naštos, neefektyvumo ir pan.), mūsų šalyje galima tikėtis daugiau nei dešimt kartų didesnio efekto nei vidutiniškai 27 ES šalyse?
Ar mūsų valstybės valdymo apimtis yra daug didesnė nei ES vidurkis? Ne. „Eurostato“ duomenimis, viešojo administravimo, gynybos ir privalomojo socialinio draudimo srityse dirbančių asmenų skaičius mūsų šalyje (apie 95 tūkstančius 2022 m.) pagal jų santykį su visais užimtaisiais darbo rinkoje išlieka panašus į 27 ES šalių vidurkį. Galbūt mūsų valdžios sektoriaus efektyvumas yra daug mažesnis? Irgi ne. Pasaulio banko duomenimis, šalies valdžios efektyvumas netgi buvo kiek aukštesnis už 27 ES šalių vidurkį, nors nuo 2018 m. jo reikšmė išliko beveik nepakitusi (1,05 – 2023 m.).
Teiginys apie didelį biurokratizmą kartais grindžiamas ir 2024 m. pabaigoje įvykusiu „Teltonikos“ skandalu, kai buvo laikinai sustabdytos 3,5 mlrd. eurų investicijos į aukštųjų technologijų parko statybas (kiek atidedant ekonominę šio projekto naudą). Tačiau vargu ar tai galime laikyti grynu biurokratizmo atveju. Reikia pripažinti, kad „Teltonikos“ projektas buvo iš tikrųjų vykdomas neefektyviai, nes valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai nerodė pakankamai iniciatyvos ar noro rizikuoti sprendžiant problemas. Tam įtakos galėjo turėti per didelis klaidų netoleravimas mūsų administravimo sistemoje ir nepakankamas bendradarbiavimas tarp įvairių valstybės institucijų. Be to, šioje rezonansinėje istorijoje labai trūko orientacijos į klientą, dirbant su milijardines investicijas vykdančiu vietiniu investuotoju kaip su VIP (labai svarbiu) klientu.
Šiame komentare jokiu būdu nenoriu pateisinti Lietuvoje išliekančių blogo valdymo praktikų ar reikalingų valstybės valdymo reformos iniciatyvų trūkumo. Tačiau prasidėjusi informacinė kampanija prieš biurokratiją nėra gerai pagrįsta nei mokslo žiniomis, nei detalaus poveikio vertinimo rezultatais. Mano nuomone, Lietuvoje besitęsiančio mokesčių, pensijų ir kitų reformų chaoso metu tiesiog patogu ieškoti atpirkimo ožio, kuriam būtų galima suversti kaltę dėl visų blogybių mūsų šalyje.
Biurokratija ir biurokratizmas mūsų šalyje laipsniškai virsta dievu Tifonu – milžiniškos galios ir griaunamosios jėgos įsikūnijimu. Kaip teigė buvęs premjeras Andrius Kubilius 2008 m. prasidėjusios finansų krizės metu, „biurokratija yra tokia įdomi, nelabai žinoma ir nelabai suvokiama teritorija“. Kadangi nepažįstame šio mitologinio dievo, sukeliančio nenuspėjamus ar bauginančius gamtos reiškinius (tokius kaip pavojingos audros ar ugnikalnių išsiveržimai), prisikuriame įvairių mitų apie milžinišką biurokratizmo žalą. Todėl akivaizdus tampa vienintelis ir paprastas sprendimas – dievas Dzeusas, kuris sugebėtų nugalėti ir sulaikyti pabaisą Tifoną.
Esu beveik tikras, kad iš kovos su biurokratizmu, nepaisant jo strateginės svarbos mūsų šalyje, būtų tiek naudos, kaip iš ožio pieno. Pirma, biurokratijos sąnaudų ir jos mažinimo naudos skaičiavimai yra pernelyg optimistiniai, lyginant su naujausių Europos Komisijos tyrimų rezultatais. Kadangi mes iki šiol pasiekėme tik vidutiniškų valstybės valdymo rezultatų tarp 27 ES šalių, galime tikėtis maždaug 0,4 proc. BVP naudos iš efektyvaus šių iniciatyvų įgyvendinimo. Antra, Lietuvoje planuojamos iniciatyvos, kurių įgyvendinimas gali lemti priešingą efektą – didinti biurokratiją steigiant naujas ministerijas ar darbo grupes.
Trečia, nėra vieno dievo Dzeuso, kuris sugebėtų nugalėti biurokratizmą. Net milijardierius verslininkas Elonas Muskas, kuris neseniai pasitraukė iš Jungtinių Valstijų Vyriausybės efektyvumo departamento (angl. DOGE), negalėjo to padaryti. Norint pasiekti realių rezultatų, reikalingos tinkamos struktūros, sistemos, priemonės ir žmogiškieji ištekliai, kurių mūsų šalyje, vykdant įvairias reformas, labai trūksta. Kad iš biurokratizmo mažinimo gautume bent kuklesnę naudą, mums iš esmės reikia pereiti prie pažangiausių standartų, taikomų ES šalyse ar ES institucijose. Pavyzdžiui, po „Teltonikos“ skandalo prie Vyriausybės buvo įsteigta speciali komisija, kuri užsiima „debiurokratizacija“. Kokią naudą gavome iš šios komisijos veiklos? Ar galima tikėtis apčiuopiamos naudos, jei ji veikia tik kaip valdžios ir verslo konsultacijų forumas, neturintis nei reformos centro, nei analitinio branduolio?
Visų pirma, Lietuvai reikia optimizuoti valstybės valdymo reformų organizavimą. Tai reiškia, kad geriausi protai turėtų būti sutelkiami vienoje Vyriausybės centro institucijoje ir aiškiai apibrėžtame reformų centre. Antra, privalome tęsti vadybines reformas, nuosekliai diegdami efektyvias sistemas ir priemones, kurios buvo pradėtos ankstesnių Vyriausybių (tiek Sauliaus Skvernelio, tiek Ingridos Šimonytės) kadencijų metu.
Dabartinės Vyriausybės siekis grąžinti esminius karjeros sistemos bruožus valstybės tarnybai yra nepagrįstas, nes vis daugėja įrodymų, kad pasiteisina lankstesnis valdymas. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės neseniai paskelbtoje viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio apžvalgoje teigiamai vertinama reformos pažanga dėl vadovų korpuso stiprinimo. Trečia, būtina profesionaliai atlikti reformų poveikio vertinimus, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, ir aktyviai konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis. Tai užtikrintų, kad sprendimai dėl mokesčių, pensijų, valstybės valdymo ir kitų reformų būtų priimami remiantis kokybiška ir patikima informacija. Tik sukūrę sumanias reformų komandas, taikydami pažangias vadybines priemones ir atlikdami kokybiškus poveikio vertinimus, priartėsime prie aukščiausių ES valdymo standartų, kurie yra būtini tiek biurokratizmui mažinti, tiek kitoms reformoms įgyvendinti.
Priešingu atveju ir toliau ieškosime nesamų atpirkimo ožių ar save bauginsime biurokratiniais Tifonais, kurie mus tariamai valgo pusryčiams.
---
Dr. Vitalis Nakrošis yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius.
Vilniaus universiteto informacija