Niūrios ūkininkų nuotaikos ir Vokietijoje

Apklausa

Per pastaruosius mėnesius tarp federalinių rinkimų ir naujos koalicinės vyriausybės sudarymo ARD reporteriai apklausinėjo ūkininkus Šlėzvige-Holšteine, Reino krašte-Pfalce, Žemutinėje Saksonijoje, Bavarijoje ir, palyginimui, Austrijoje. Jie dokumentavo jau gerokai įsisenėjusį politinį susvetimėjimą tarp kai kurių ūkininkų. Be to, kanalas apklausė naująjį federalinį žemės ūkio ministrą Aloisą Rainerį (CSU) jo inauguracijos metu, kadangi koalicinė vyriausybė deklaravo siekius kuo greičiau išspręsti didelę biurokratinę naštą žemės ūkyje.

2024 m. pavasarį visoje Vokietijoje vykstantys ūkininkų protestai parodė, kad tokia padėtie tiesiog negali tęstis! Ūkininkus išsekina ne vien darbo krūvis. Tai vis besikeičiančios pagrindinės ūkininkavimo sąlygos, nuolat kaitaliojami reglamentai, politiniai pokyčiai bei šiuos procesus lydintis nepakankamas visuomenės įvertinimas ar netgi savotiškas priešiškumas, rašo agrarheute. Kokios nuotaikos vyrauja po metų?

Ūkininkai nusivylę

ARD programa „KLAR“ norėjo sužinoti, kas ūkininkams kelia nepasitenkinimą ir ką reikia keisti. Ar kas nors pasikeitė nuo 2024 m. pavasario protestų visoje šalyje? Po „KLAR“ apklausų bei atlikto tyrimo galutinai paaiškėjo, jog daugelis žemdirbių vis dar nepatenkinti sąlygomis, kuriomis jie turi ūkininkauti, ir kaltina politikus ilgamečiu aplaidumu bei neveiklumu.

Daroma kategoriška išvada: ūkininkai nepasitiki žemės ūkio politika. Maža to, kasmet visoje Vokietijoje vidutiniškai 2000 ūkių bankrutuoja ir tiesiog išnyksta. Daugelis baiminasi, kad jų verslas, jų gyvenimo darbas nebebus tęsiamas ateinančių kartų. „KLAR“ programos žurnalistams ūkininkai sako, kad to priežastys dažnai yra pernelyg didelė biurokratija, planavimo saugumo stoka ir didžiulis kainų spaudimas. Ką reikia daryti?

Pasitikėjimas žlunga

Federalinė vyriausybė ne kartą žadėjo ūkininkams sumažinti biurokratiją ir užtikrinti planavimo saugumą. Tačiau žurnalistai pastebi, kad kai kurių ūkininkų nusivylimas politika pasiekė itin aukštą lygį ir tradiciniai pažadai jų jau neguodžia: daugelis nebejaučia, kad jiems atstovauja vadinamosios „tradicinės“ politinės partijos, už kurias visada balsavo, todėl daugelis vis aktyviau ieško alternatyvų.

Ko ūkininkai tikisi iš naujojo federalinio žemės ūkio ministro ir ar jis gali atkurti pasitikėjimą „tradicine“ politika? Po minėtų apklausų žurnalistams tapo aišku: pasitikėjimui atkurti prireiks daug laiko.

Tačiau visi yra priklausomi nuo sveiko maisto, o ūkininkai jį tiekia kiekvieną dieną, todėl tai nusipelno pripažinimo, - konstatuoja kanalo žurnalistai. ARD vaizdo įraše rodomi ūkininkai iš visos Vokietijos, leidžiama jiems pasisakyti, išsakant nuogąstavimus ir atsakant, kas šiandien jiems sukelia daugiausia nerimo.

Gina ūkininkų poziciją

Kaip rašo „Focus“, laidos vedėja Julija Ruhs lieka ištikima sau, nes vėl užima poziciją, gerokai nutolusią nuo kairiųjų ir žaliųjų tolerancijos ribos. Ir tokiu būdu aiškiai palaiko ūkininkus. Nes, anot žurnalistės, jie ir taip pakankamai niekinami dėl savo darbo – ypač žmonių, „kurie neturi jokio supratimo“. Tai reiškia: miesto veganų ir kitų ekofundamentalistų, kurie kaimo gyvenimą pažįsta tik iš atostogų ūkiuose arba iš tokių partijų kaip Žalieji, kurios kiekvieną dieną uždraudinėja glifosatą ir kuria naujus reglamentus.

Dėl to ūkininkams vis sunkiau įgyvendinti savo pagrindinę misiją: gaminti maistą, kurį galėtų įsigyti visi. Vienas ūkininkas laidoje „KLAR“ tiesiai šviesiai teigia, kad naujoji vyriausybė dabar valdys labiau vadovaudamasi sveiku protu, o mažiau ideologija.

Vertybinės kolizijos

Tačiau net šiuo metu populiariausia CDU/CSU partija dažnai nebepajėgia pelnyti balsųų kaimo vietovėse. Ūkininkas Thomas Schneekloth‘as iš Barsbeko ūkio Šlėzvige-Holšteine ​​pripažįsta, kad dabar balsuoja už AfD (Alternatyva Vokietijai), nes ši dabar atstovauja devintojo dešimtmečio krikščionių demokratų vertybėms. T. Schneekloth‘as mano, kad ne jis pasisuko į dešinę, o politika nuo Angelos Merkel valdymo laikų pasisuko į kairę.

Tai, kad AfD nori sumažinti žemės ūkio subsidijas, Barsbeko gyventojo netrikdo. Jis teigia, kad subsidijos dažnai iš pat pradžių sudaro sąlygas politiniam priekabiavimui: pinigai prieinami tik tiems, kurie laikosi vis griežtėjančių taisyklių.

Dokumentiniame filme taip pat nagrinėjama Austrija, kur ūkininkai vis dar vertinami. Beveik dešimt procentų šios šalies parlamentarų yra ūkininkai, tuo tarpu Vokietijos Bundestage humanitarinių mokslų mokslininkai, teisininkai ir mokytojai užima pirmaujančias pozicijas savo partijų sąrašų reitinguose.

Parengė Ričardas Čekutis