Drastiškai kritus žemės ūkio produktų kainoms, Europos žemdirbiai mažiau investuoja

Šiųmečius statinius duomenis lygindami su ankstesnių metų skaičiais, Eurostat analitikai tvirtina, kad žemės ūkio produktų kainų kritimas rodo, jog 2021 m. ir 2022 m. jos buvo pernelyg išaugusios. Ir nors dabar jos nusileido žemiau 2018–2020 m. vidurkio, manoma, kad po tam tikro sutrikimo laikotarpio rinkos nusistovėjo.

Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos piką pasiekė praėjusių metų trečią ketvirtį ir buvo 30 proc. didesnės, palyginti su 2021 m. tuo pačiu ketvirčiu. Tada šis procesas gerokai sulėtėjo, o šiemet prasidėjo staigus kainų nuosmukis.

Vienos žemės ūkio produktų kainos krito labiau, kitos mažiau. Vidutinė javų supirkimo kaina sumažėjo 32 proc. (ženkliai atpigo rugiai, kviečiai, kviečių ir rugių mišinys, spelta, miežiai), 15 proc. krito pieno kainos, o, pavyzdžiui, vaisiai atpigo 5 proc., paukštiena – vos 3 proc.

Palyginti su pernai trečiuoju ketvirčiu kai kurie žemės ūkio ir maisto produktai šiuo laikotarpiu netgi pabrango: alyvuogių aliejus – 73 proc., bulvės – 48–30 proc., cukriniai runkeliai – 44 proc.

Kainų kritimas labiausiai paveikės tas ES šalis, kuriose vyrauja grūdininkystė ir pienininkystė. Tokių šalių 21, tarp jų ir Lietuva.

Eurostat duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, mūsų šalyje, kaip ir Latvijoje, žemės ūkio produktų kainos krito 24 proc., Bulgarijoje – 28 proc., Vengrijoje – 26 proc., Slovakijoje – 20 proc.

Priešinga tendencija fiksuojama pietietiškose ES šalyse: Graikijoje kainos paaugo 22 proc., Kipre – 11 proc., Portugalijoje – 8 proc., Ispanijoje ir Maltoje – 5 proc., šiek tiek ir Italijoje – 1 proc.

Kodėl šios šalys iškrito iš bendro konteksto? Analitikų pastebėjimu, vienas iš faktorių buvo staigus alyvuogių aliejaus kainų padidėjimas. Pavyzdžiui, Ispanijoje jo kaina išaugo 103 proc., Graikijoje – 101 proc., Portugalijoje – 99 proc. Beje, Italija nuo šių šalių gerokai atsiliko – alyvuogių aliejaus kaina padidėjo 31 proc.

Statistiniai duomenys rodo, kad labiausiai atpigo trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos (36 proc.), energija ir tepalai (18 proc.) bei pašarai (12 proc.). Atitinkamai sumažėjo ūkininkų pasiryžimas investuoti į žemės ūkio veiklas. Antrąjį šių metų ketvirtį investicijos susitraukė 5 proc., o trečiąjį ketvirtį krito dar labiau – iki 11 proc.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 132rf nuotr.