Draudimas nuo lietaus

Greičiau ateitų pinigai

ŽŪM viceministro Andriaus Palionio teigimu, nauja tvarka siūloma norint paskatinti kuo daugiau žemdirbių draustis, nes tikėtis draudimo išmokų verta labiau, nei laukti, kol ministerija skirs kompensacijas.

„Štai pavyzdys – nušalo pernai, o ŽŪM dar nėra priėmusi sprendimo dėl kompensacijos. Kai jis bus priimtas, Europos Komisijoje reikės notifikuoti paramos schemą, o tai labai ilgai trunkantis procesas. Draudiminis įvykis greitesnis – sulauki derliaus, paskaičiuoji, kiek jis mažesnis, ir gauni išmoką“, – aiškino A. Palionis.

Ūkininkai, apsidraudusieji nuo per ilgo lietaus, irgi gautų valstybės mokamas kompensacijas, kaip yra dabar draudžiantis nuo sausros ar pasėlių iššalimo. Kompensacijos sudaro pusę sumokėtos draudimo sumos. Deja, anot A. Palionio, draudimo įmokų kompensavimas kažkodėl neskatina ūkininkų drausti pasėlių ir augalų. „Valstybė apmoka, o koks rezultatas, koks kiekis apdraustų plotų? Štai 2017 m. dėl gausių kritulių žuvus pasėliams ir augalams, nuostoliams kompensuoti buvo skirta 9 mln. Eur“, – liūdnokus faktus įvardijo viceministras.

Ilgalaikis lietus – ne liūtis!

Pasėlius mūsų šalyje draudžia dvi bendrovės – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) Lietuvos filialas „VH Lietuva“. Pastarosios vadovo Martyno Rusteikos teigimu, yra ūkininkų, kurie jau ir dabar draudžiasi nuo ilgo lietaus padarinių. Bet skirtingais metais būna apdraudžiamas skirtingas plotas, o tai priklauso nuo to, kokios buvo ankstesnių metų patirtys.

„Susidomėjimas draudimu nuo ilgo lietingo laikotarpio yra gana populiarus, nes šis reiškinys yra dažnas, apima daugelį Lietuvos rajonų, tačiau ir draudimo įmoka – viena didžiausių. Tokio greito progreso, kad masinis pasėlių draudimas nuo ilgalaikio lietaus taptų populiarus, tikrai nebus. Šis produktas besidraudžiančių klientų skaičiaus tikrai žymiai nepadidins, tačiau padidins draudimo produktų pasirenkamumą tarp jau savo pasėlius draudžiančių ūkininkų. Jie tiesiog turės galimybę apsaugoti augalus nuo daugiau galimų gamtos rizikų“, – pasakojo M. Rusteika.

Jo pastebėjimu, ilgalaikis lietus ir liūtis yra du skirtingi dalykai. „Ilgai trunkantis lietus – tai visiškai kita situacija, – teigė „VH Lietuva“ vadovas. – Kai būna apsemti laukai, tą mes matėme praėjusiais metais, tai yra liūties pasekmė, kai per trumpą laiką iškrito didelis kiekis kritulių. Liūties padarinius, kai augalus sulaužo ir pan., mes vienaip ar kitaip draudžiame. Bet visai kitaip yra draudžiami ilgalaikio lietaus padariniai. Draudimo taisyklėse turime atskyrę, jog yra draudžiamos aštuonios rizikos, o liūtys ir ilgai trunkantys lietūs yra dvi skirtingos rizikos. Kalbėdami apie draudimą per televiziją parodė apsemtą javų lauką, bet ne tai svarbiausia. Mes sprendžiame didesnę problemą ir nuolat diskutuojame su ŽŪM apie tai, kaip pasiruošti ir rasti geresnį sprendimą, kai atsitinka tokie atvejai.“

Anot ŪP pašnekovo, kai kelias savaites lyja, nors kritulių kiekis kiekvieną dieną būna vos po 10 ml, žemė įmirksta tiek, kad augalai stovi kaip ir visiškai subrendę, bet tiesiog neįmanoma jų nuimti. Tai ir yra vienas iš ilgalaikio lietaus požymių bei kaip ta rizika pasireikštų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vasaros periodu krituliai per 3–4 dienas pasitraukė iš lauko ir nepadarė javams didelio nuostolio. Kadangi buvo dideli lašai, didelis kiekis kritulių tiesiog išpurtė rapsų grūdus – ūkininkai patyrė visiškai kitokį derliaus nuostolį.

„Prisiminkime 2017 m., kai buvo labai sudėtingas ruduo, ūkininkai negalėjo „įplaukti“ į laukus, negalėjo nuimti derliaus, vėliau buvo sunku pasėti naujus pasėlius – tada ir buvo ilgai trunkančio lietaus sukeltos problemos. Stiprus lietus padaro kitokį pažeidimą augalui, kai vanduo gali greitai pasišalinti iš laukų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus įsakyme yra parašyta, kuo skiriasi liūties ir ilgai trunkančio lietaus apibrėžtys. Yra visiškai skirtingi požymiai, fiksuojami visai kitokie parametrai. Norisi, kad žemdirbiams skirta informacija būtų labai tiksli“, – kalbėjo M. Rusteika.

„VH Lietuva“ vadovas negalėjo ŪP paaiškinti, kiek konkrečiai kainuotų žemdirbiui apdrausti pasėlius nuo ilgo lietingo laikotarpio, nes kiekvieni metai – tai nauja draudimo įmokų skaičiavimo istorija. Pašnekovo teigimu, tai yra gana nemaži skaičiai. Pernai Lietuvoje savidraudos fondas apdraudė 570 tūkst. ha pasėlių, o tai yra trečdalis viso draustino ploto.

Bene geriausiai Europoje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.