Dronams pakilti su AAP – pūkuotuko svajonė?

Europos Komisija (EK) siūlo iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką. Todėl pateikė reglamento projektą, kuriame siūlo išskirti atskirą augalų apsaugos produktų (AAP) skleidimo įrangos kategoriją – bepiločius orlaivius. Deja, naujos technologijos žemės ūkyje galės būti taikomos tik tuomet, jei atitiks nurodytą sąlygą – valstybė turės būti įregistravusi specialias APP, pritaikytas ypač mažam vandens kiekiui.

Numatyti griežti reikalavimai

EK, paskelbusi Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektą, tikisi, kad naudojant tam tikrus bepiločius orlaivius (įskaitant dronus) bus galima tiksliau paskleisti AAP iš oro. Tikėtina, kad bepiločiai orlaiviai dėl jų gan tikslaus darbo gali mažinti AAP naudojimą, o kartu ir riziką žmonių sveikatai bei aplinkai, palyginus su antžeminės skleidimo įrangos naudojimu. Todėl reglamente nustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma draudimo paskleisti pesticidus iš oro išimtis tam tikriems bepiločiams orlaiviams.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad šiandien tiek purškimai iš orlaivio, tiek iš bepilotės skraidyklės yra traktuojami vienodai – purškimas iš oro. Kol kas Lietuvoje yra registruotas tik vienas biopesticidas – mikrobiologinis produktas miškams, kuris gali būti purškiamas iš oro, aišku, turint visus leidimus. „Projekte jau yra siūloma išskirti atskirą AAP skleidimo įrangos kategoriją – bepilotes skraidykles. Jame numatyti ir reikalavimai purškimui. Viena iš daugelio išvardintų sąlygų – kad valstybėje narėje būtų registruotas AAP, pritaikytas ypač mažam vandens kiekiui. Aš neturiu informacijos apie Lietuvoje atliekamus tokių produktų efektyvumo tyrimus, siekiant užregistruoti naujas produktų formas. Atsiradus techniniam sprendimui, bus poreikis, atsiras ir tam pritaikytos produktų formuliacijos. Šiandien Europoje visgi dar esame kelio pradžioje, siekiant pritaikyti dronų technologiją AAP skleisti“, – neabejojo Z. Varanavičienė.

Turėtų paspartinti naujas technologijas

Pasak LAAA direktorės, naujos technologijos atsiranda ne dėl valdžios malonės, o dėl to, kad inovatyvius saugius sprendimus, technologijas sukuria mokslas ir į mokslo plėtrą bei tyrimus investuojantis verslas. Ji teigė, kad valdžios institucijos nekuria technologijų, net dalies technologijų plėtrą riboja tam tikros teisinės nuostatos, pvz., dronų atveju. Kol technologija teisiškai nepripažįstama kaip AAP naudojimo būdas, tol nėra paskatos kurti ypač mažam vandens kiekiui pritaikytas produktų formuliacijas ir su jomis atlikti tyrimus. „Teisinio reguliavimo pakeitimas turėtų paspartinti naujų technologijų taikymą Europoje. Kalbant bendriau, dėl perdėto reguliavimo Europos Sąjunga (ES) praranda inovacijų flagmano vaidmenį. Dalyvavau paskaitoje, kurioje Europos regionas buvo palygintas su kitais pasaulio regionais pagal inovacijų „atėjimo iki žmonių“ greitį. Jei praeitame tūkstantmetyje daugiau kaip trečdalis pasaulyje sukurtų inovatyvių sprendimų pirmiausia atsirasdavo Europos regione, tai 2010 m. tokių atvejų liko tik 16 proc.“, – akcentavo Z. Varanavičienė. Ji pridūrė, kad dabar žemdirbystėje dronų taikymo technologija yra naudojama pasėlių ir laukų būklei įvertinti. Atskira sritis, kuri sparčiai vystosi, yra vaizdų analizė ir tų duomenų pritaikymas priimant sprendimus.

Jautrus klausimas

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkės Ievos Budraitės, AAP visuomet buvo jautrus klausimas, nes netinkamas jų naudojimas sukelia rimtos žalos tiek gamtai, tiek žmogaus sveikatai. „Todėl natūralu, kad EK ieško būdų, kaip sumažinti šių medžiagų naudojimą. Tausaus pesticidų naudojimo reglamentas turėtų įvesti daugiau aiškumo ir konkrečių priemonių, kaip sumažinti neigiamo poveikio riziką“, – ŪP teigė I. Budraitė. Ji akcentavo, kad bepiločių orlaivių, vadinamųjų dronų, naudojimas AAP purkšti ant laukų turi potencialo, nes gali pakeisti iškastiniu kuru varomą techniką ir taip sumažinti energijos sąnaudas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Tačiau vis dar nėra pakankamai garantijų, kad esant nepalankioms oro sąlygoms net ir tinkamai paskirstyta dozė pesticidų nebus paskleista ten, kur turėtų būti. Pavyzdžiui, vėjuotą dieną dalis purškiamų medžiagų galėtų nusėsti visai kitoje vietoje, nei planuota. Taip ūkininkas visai to nenorėdamas gali išpurkšti kito ūkininko laukus. Būtent dėl šios rizikos dabartinis reglamentavimas numato, kad AAP neturėtų būti purškiami lėktuvais, nebent labai išimtiniais atvejais, kai kitų priemonių negalima pritaikyti arba jos kelia dar didesnę riziką. „Kita vertus, svarbu atsižvelgti į tai, kad bepiločių orlaivių technologijos sparčiai tobulėja. Tikėtina, kad netolimoje ateityje išvystytos technologijos leistų tiksliau paskleisti šias medžiagas laukuose, suteiktų tikslius duomenis kontrolės institucijoms apie sueikvotą cheminių medžiagų kiekį ir lokaciją, ir taip mažintų netikslingą jų vartojimą bei neigiamą poveikį žmogaus ir aplinkos būklei. Turbūt todėl EK Tausaus pesticidų naudojimo reglamente siūlo numatyti kriterijus, kuriais remiantis kai kuriems bepiločiams orlaiviams būtų taikomos išimtys. Tiesa, EK nuomone, išimties taikymas turėtų būti atidėtas trejiems metams. Toks saugiklis leistų užtikrinti, kad bepiločiai orlaiviai skraidytų virš laukų purkšdami priemones tik tuomet, kai technologijos bus tikrai patikimos“, – sakė LŽP pirmininkė. Ji teigė, kad dabartinis reglamento projektas bepiločiams orlaiviams numato galimybių langą, kuris suteiktų motyvacijos technologijų kūrėjams vystyti šį metodą. Tačiau ar jis bus pritaikomas žemės ūkyje? Tai priklausys nuo pačių technologijų. Jei jos išties leis sumažinti poveikį aplinkai ir efektyviau naudoti AAP, tuomet I. Budraitė neabejoja, kad jų taikymas žemės ūkio sektoriuje tikrai paspartės.

Pasigenda mokslinių tyrimų

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) administratorė Edita Karbauskienė ŪP sakė, kad apie Tausaus pesticidų naudojimo reglamento projektą su asociacijos nariais nebuvo diskutuota. „Bepilotes skraidyk­les kitiems tikslams naudoja vienas, kitas pažangesnis ūkis. Kiek pati skaičiau ir domėjausi, bepilotes skraidykles galima valdyti ganėtinai tiksliai. Jei ateityje jos bus pritaikytos purškimams, reikėtų detalesnių mokslinių tyrimų dėl gretimų ūkių veikos, taršos.

Kiek bepilotės priemonės yra pavojingesnės dėl veikos padarymo į išorinius laukus negu ratinės priemonės, sulyginimų neturiu. Todėl negaliu pakomentuoti. Manau, į visus aplinkosauginio pobūdžio klausimus atsakys aktyviau įsijungęs mokslo sektorius“, – kalbėjo E. Karbauskienė. Ji tikisi, kad šios naujos technologijos bus reikalingos ūkininkams. Intensyvios gamybos ūkiai galės lengviau identifikuoti lauko problemas ir jas išspręsti. „Manau, cheminių medžiagų naudojimas, žiūrint per technologinę prizmę, tikrai stipriai sumažės ir naujos technologijos neliks už uždarytų durų. Kol ministerijos palaiminimo nėra, kol bepiločių skraidyklių negalima įsigyti su europine parama, tol ūkininkai savo lėšomis jų neperka. Manau, ateityje atsiras ir teisės aktų pakeitimų dėl AAP naudojimo. Viskas susikurs. Tikiuosi, kad iš ekologinės pusės bus mažiau rizikų, prieštaravimų taip pat neturėtų kilti“, – svarstė LEŪA administratorė.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: dronai, AAP, Zita Varanavičienė, Ieva Budraitė, Edita Karbauskienė