Dryžgalvė kryklė – 2026 metų paukštis

„Kaip ir ankstesniais metais, šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai būtinas didesnis dėmesys ir tikslinės apsaugos priemonės. Taip pat siekiama surinkti daugiau duomenų apie šios rūšies populiacijos būklę Lietuvoje“, – teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Pagrindiniai akcijos tikslai:

atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į dabartinę dryžgalvės kryklės būklę bei būtinybę įgyvendinti tikslines rūšies apsaugos priemones;

įvertinti tikrąją šios nykstančios rūšies populiacijos būklę Lietuvoje, inicijuojant perinčios populiacijos ir svarbių apsistojimo vietų migracijos metu inventorizaciją visos šalies mastu.

Kodėl metų paukščiu pasirinkta dryžgalvė kryklė?

Dryžgalvė kryklė pasirinkta dėl nepalankaus jos apsaugos statuso tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Remiantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) kriterijais, rūšies būklė vertinama kaip pažeidžiama (angl. Vulnerable). Pagal nykimo mastus ji priskiriama paukščiams, kuriems gresia išnykimas.

Dar visai neseniai ši antis buvo gana įprasta tiek Europoje, tiek Lietuvoje, tačiau dabar ji įrašyta į nykstančių paukščių sąrašus greta tokių rūšių kaip tetervinas, paprastasis griciukas, didžioji kuolinga ar meldinė nendrinukė. Nuo 2019 metų dryžgalvė kryklė įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą.

Dryžgalvės kryklės nykimą lemia jos ekologijos ir biologijos ypatumai

Lietuvoje dryžgalvės kryklės dažniausiai peri paežerių ir paupių ekstensyviai naudojamose pievose, atvirose šlapiose ar pelkėjančiose pievose, žemapelkėse bei vandeningose pelkėse su viksvų kupstais. Jos gali perėti ir didesniuose žuvininkystės ūkiuose. Optimali buveinė – dideli sezoniškai užliejamų pievų plotai su seklių vandens telkinių, kanalų ar po potvynių ilgai išliekančių vandens balų mozaika. Maitinimuisi svarbiausi atviri ir seklūs vandens telkiniai.

Viena svarbiausių rūšies nykimo priežasčių laikomas šlapių pievų ir žemapelkių sausinimas, jų pavertimas intensyviai naudojamomis žemės ūkio naudmenomis, taip pat vandens telkinių tarša dėl intensyvaus ir chemizuoto ūkininkavimo. Neigiamą poveikį daro ir klimato kaita – ypač pavasario bei vasaros pradžios sausros. Spartėjant vandens telkinių eutrofikacijai, užželia jaunikliams svarbios atviros seklumos.

Dryžgalvei kryklei nykstant daugelyje anksčiau žinomų veisimosi vietų, šiuo metu trūksta patikimų duomenų apie dabartinį rūšies paplitimą ir gausą Lietuvoje. Prieš keletą metų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva, įgyvendinant LIFE IP projektą NATURALIT, atlikti preliminarūs tyrimai parodė, kad tik trečdalyje tirtų rūšiai tinkamų teritorijų buvo aptikta dryžgalvė kryklė. Daugiausia jų rasta Nemuno žemupyje ir rytinėje Lietuvos dalyje, tuo tarpu Žemaitijoje ir Vidurio Lietuvoje šios rūšies beveik neaptikta (G. Grašytės pranešimo duomenimis, 2022 m.).

Siekdama surinkti daugiau duomenų apie rūšies paplitimą ir tikrąją jos būklę, Lietuvos ornitologų draugija 2026 metais inicijuos dryžgalvės kryklės inventorizaciją visos šalies mastu. Daugiau informacijos apie planuojamus tyrimus, duomenų rinkimo metodiką ir jų pateikimo būdus bus paskelbta vėliau.

Draugija tikisi aktyvaus organizacijos narių ir paukščių stebėtojų įsitraukimo. Tik turėdami kuo išsamesnius duomenis apie rūšies paplitimą ir jos nykimo mastą galėsime efektyviau planuoti bei įgyvendinti dryžgalvės kryklės apsaugos priemones.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija

Vytauto Jurkuvėno nuotr.