Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn +2,9 °C Debesuota
Penktadienis, 3 Vas 2023

Du trečdaliai gyventojų pritartų smulkiausių euro centų monetų atsisakymui ir apvalinimui

2023/01/05


Naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausav rodo, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, jog apvalinant galutinę pirkinių krepšelio sumą būtų atsisakyta 1 euro cento ir 2 euro centų monetų.

Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai – šioje amžiaus grupėje pritariančiųjų dalis siekia 70 proc. Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.

Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2022 m. spalio mėn.

Kokia 1 euro cento ir 2 euro centų naudojimo situacija Lietuvoje?

Lietuvos banko grynųjų pinigų apyvartos statistika rodo, kad 1 euro cento ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos gyventojų mokėjimams. Šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Kadangi šios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas kasmet jas gamina ar įsigyja naujų ir leidžia į apyvartą.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 %) visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui) tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje. Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų svoris siekia apie 770 tonų, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. Dedant šias monetas vieną prie kitos, jų pakaktų apjuosti Lietuvos sieną beveik tris kartus.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos turi neigiamos įtakos tvarumui. Monetų, kurių didžioji dalis „pametama“, gamybai, transportavimui ir administravimui eikvojamos lėšos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Kasmet praradimai siekia apie trečdalį milijono eurų.

Vertinant viso grynųjų pinigų ciklo kontekste, 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominalioji vertė.

Patarimai gyventojams, ką daryti su 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis

Jei turite sukaupę 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, jas galite:

  • naudoti mokėjimams;
  • atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti;
  • iškeisti komercinių bankų skyriuose, teikiančiuose grynųjų pinigų paslaugas.

Kaip 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimo klausimas sprendžiamas kitose šalyse?

Kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. Vienas iš būdų efektyvinti grynųjų pinigų naudojimą ir didinti tvarumą, mažinant 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikį, – mokėjimų grynaisiais pinigais apvalinimas. Apvalinimas taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, nuo 2022 m. liepos mėn. – ir Slovakijoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje, Australijoje.

Apvalinimas taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais: galutinė grynaisiais pinigais mokėtina suma už visą pirkinių krepšelį apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Atskirų prekių kainos nurodomos 1 cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 euro centu ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 euro centu ar 2 euro centais daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 euro cento ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Apvalinimas suteikia daugiau patogumo mokant, didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas

Dalintis

2023/02/03

Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Ypač didelio patogeniškumo paukščių gripo atmaina, pradėjusi plisti prieš pusantrų metų, virusologams kelia didelį susirūpinimą. Šis virusas lėmė apie 208 mln. paukščių visame pasaulyje žūtį. Dar labiau suklusti ...
2023/02/03

Darbdaviai apie VIKO Veterinarijos studijų programos absolventus

Vilniaus kolegijoje (VIKO) baigusių veterinarijos studijas absolventų įsidarbinimas siekia beveik 93 proc. Taigi, darytina išvada, kad absolventai yra paklausūs darbo rinkoje, nes studijos glaudžiai susijusios su realiomis profesinėmis situ...
2023/02/03

Žemės ūkiui skirto roboto bandymai nustebino: valdyti paprasta kaip žaislinę mašinėlę

Lietuvoje pradėtas pirmojo Lietuvoje tokio tipo žemės ūkio darbams skirto roboto testavimas ir darbuotojų mokymai. Pernai rudenį pasirašyta atstovavimo sutartis su šias autonomines mašinas gaminančia Olandijos bendrove „...
2023/02/03

Novatorė pasidalino patarimais, kaip sutaupyti: derėtų planuoti išlaidas

Ekonominė situacija padarė didžiulę įtaką kiekvieno namų ūkio finansinei būklei. Augančios maisto produktų, paslaugų, žaliavų, energetikos, degalų kainos lėmė, kad kasdieniams ir įprastiems pirkiniams gyventojai išleido ženkliai mažiau, neg...
2023/02/03

Prieš 90 metų Žemaitkiemio dangų nušvietė svečias iš kosmoso

Prieš 90 metų, 1933 m. vasario 2 d. 20 val. 30 min. Aukštaitijoje, virš Žemaitkiemio miestelio, Ukmergės apskr. (dabar Ukmergės r.), dangų nušvietė svečias iš kosmoso – krentantis meteoritas.
2023/02/03

Buvęs Anykščių rajono meras pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokurorės apeliacinį skundą, iš dalies jį patenkino ir buvusį Anykščių rajono savivaldyb...
2023/02/03

Sodininko vasaris

Darbai, darbai... Ir kada gi bus galima stabtelėti pailsėti, ramiai pagurkšnoti arbatos, pasvajoti, pasnūduriuoti... Jei dalį darbų nudirbote iš rudens ar žiemos pradžioje tai dabar jų turėsite žymiai mažiau, o laisvo laiko žymi...
2023/02/03

LSMU Gyvulininkystės instituto vadovas: „Siekis – pritraukti kuo daugiau jaunų mokslininkų“

LSMU Gyvulininkystės institute dr. Artūras Šiukščius dirba jau bemaž tris dešimtmečius, administracinį darbą – 15 metų, Instituto direktoriumi – pastaruosius metus. Vienu pagrindinių savo tikslų vadovas laiko paska...
2023/02/03

Aplinkosaugininkai bando medžiotojams nukelti bebrines kepures

Beveik prieš metus Šilalės rajone vykusios bebrų gaudymo varžybos-medžioklė dar ir šiandien kelia nemažai aistrų, diskusijų... Ne vien dėl to, kad tąkart buvo nustatyti abejotini Medžioklės taisyklių pažeidimai, atimti medžiot...