Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +16,9 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024

Du trečdaliai gyventojų pritartų smulkiausių euro centų monetų atsisakymui ir apvalinimui

2023/01/05


Naujausia Europos Komisijos užsakymu atlikta „Eurobarometro“ apklausav rodo, kad 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, jog apvalinant galutinę pirkinių krepšelio sumą būtų atsisakyta 1 euro cento ir 2 euro centų monetų.

Lietuvoje ši apklausa parodė, kad galutinės pirkinių krepšelio sumos, atsiskaitant grynaisiais pinigais, apvalinimui į mažesnę ar didesnę pusę iki 0 arba 5 euro centų ir 1 euro cento arba 2 euro centų monetų atsisakymui dažniau pritaria vyriausi (55 m. ir vyresni) respondentai – šioje amžiaus grupėje pritariančiųjų dalis siekia 70 proc. Už smulkiausių nominalų monetų atsisakymą dažniau pasisako didmiesčių ir kaimo gyventojai – atitinkamai 65 ir 63 proc.

Euro zonos šalių gyventojų nuomonė apie smukiausias euro monetas, remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, panaši: 64 proc. pritartų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atsisakymui bei apvalinimui, 33 proc. nepritartų, likę 3 proc. neturėjo nuomonės.

„Eurobarometro“ apklausa atlikta 2022 m. spalio mėn.

Kokia 1 euro cento ir 2 euro centų naudojimo situacija Lietuvoje?

Lietuvos banko grynųjų pinigų apyvartos statistika rodo, kad 1 euro cento ir 2 euro centų monetos nėra aktyviai naudojamos gyventojų mokėjimams. Šias monetas žmonės dažniausiai gauna kaip grąžą prekybos vietose, tačiau retai jas naudoja atlikdami mokėjimus. Kadangi šios monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas kasmet jas gamina ar įsigyja naujų ir leidžia į apyvartą.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos sudaro daugiau kaip pusę (58 %) visų Lietuvoje apyvartoje esančių monetų. Apie 70 proc. Lietuvos banko į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų atgal į centrinį banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis), tad monetos panaudojamos pagal paskirtį (atsiskaitymui) tik vieną kartą. Smulkiausios monetos pametamos ar nugula gyventojų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Taip kasmet po 80 tonų jų kaupiasi aplinkoje. Nuo 2015 m. į apyvartą išleistų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų svoris siekia apie 770 tonų, toks jų kiekis tilptų į 11 traukinio vagonų. Dedant šias monetas vieną prie kitos, jų pakaktų apjuosti Lietuvos sieną beveik tris kartus.

1 euro cento ir 2 euro centų monetos turi neigiamos įtakos tvarumui. Monetų, kurių didžioji dalis „pametama“, gamybai, transportavimui ir administravimui eikvojamos lėšos, išskiriamas anglies dvideginis, susidaro papildomas plastiko atliekų kiekis, pametamos monetos kaupiasi aplinkoje.

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo euro įvedimo Lietuvos gyventojai yra „pametę“ virš 2 mln. eurų vertės 1 euro cento ir 2 euro centų monetų. Kasmet praradimai siekia apie trečdalį milijono eurų.

Vertinant viso grynųjų pinigų ciklo kontekste, 1 euro cento ir 2 euro centų monetų gamybos ir administravimo išlaidos tiek valstybei, tiek verslui yra santykinai didesnės nei jų nominalioji vertė.

Patarimai gyventojams, ką daryti su 1 euro cento ir 2 euro centų monetomis

Jei turite sukaupę 1 euro cento ir 2 euro centų monetų, jas galite:

  • naudoti mokėjimams;
  • atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti;
  • iškeisti komercinių bankų skyriuose, teikiančiuose grynųjų pinigų paslaugas.

Kaip 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimo klausimas sprendžiamas kitose šalyse?

Kitose euro zonos valstybėse situacija su 1 euro cento ir 2 euro centų monetų naudojimu yra panaši. Vienas iš būdų efektyvinti grynųjų pinigų naudojimą ir didinti tvarumą, mažinant 1 euro cento ir 2 euro centų monetų poreikį, – mokėjimų grynaisiais pinigais apvalinimas. Apvalinimas taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, nuo 2022 m. liepos mėn. – ir Slovakijoje. Už euro zonos ribų apvalinimo taisyklė taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Kanadoje, Australijoje.

Apvalinimas taikomas atsiskaitant grynaisiais pinigais: galutinė grynaisiais pinigais mokėtina suma už visą pirkinių krepšelį apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10. Atskirų prekių kainos nurodomos 1 cento tikslumu.

Apvalinimas yra neutralus pirkėjo ir pardavėjo atžvilgiu. Taikant apvalinimą vieną kartą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais, sumoka 1 euro centu ar 2 euro centais mažiau, o kitą kartą – 1 euro centu ar 2 euro centais daugiau nei apskaičiuota bendra suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygina. Nepaisant taikomo apvalinimo, minėtose valstybėse 1 euro cento ir 2 centų monetos yra teisėta mokėjimo priemonė, t. y. gyventojai ir toliau jomis gali atsiskaityti.

Apvalinimas suteikia daugiau patogumo mokant, didinamas grynųjų pinigų ciklo efektyvumas, prisidedama prie tvarumo, taip pat taupomos visuomenės ir valstybės lėšos.

 

Šaltinis: Lietuvos bankas

Dalintis
2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...