Dujos ir degalai pigo, bet elektros kaina trumpam šoktelėjo

Lapkričio 20–26 d. Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje aukščiausia šiemet elektros kaina susiformavo dėl techninių problemų, automatiškai sustojus didžiausiam Europoje Suomijos Olkiluoto 3-ajam branduoliniam reaktoriui. Kainų augimą taip pat skatino vėstantys orai ir didėjantis elektros energijos vartojimas, kuris išaugo 5,1 procento. Tuo metu elektros kaina Suomijos zonoje buvo nukritusi iki -203,40 Eur/MWh – tai lėmė gamintojo pasiūlymo klaida „Nord Pool“ biržoje.

Didmeninės elektros kainos Baltijos jūros regione buvo įvairios. Latvijoje bei Estijoje jos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir didėjo nuo 104,3 Eur/MWh iki 125,7 Eur/MWh, arba 20,5 procento. Vokietijoje elektra brango 7 proc. – nuo 90,2 Eur/MWh iki 96,5 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje šios kainos sumažėjo 16,8 proc. – nuo 89,7 Eur/MWh iki 74,6 Eur/MWh, Lenkijoje – 2,8 proc., iki 102,4 Eur/MWh, Suomijoje – 26,9 proc., nuo 96,8 Eur/MWh iki 70,7 Eur/MWh. Mūsų šalies didmeninės elektros kaina buvo artimesnė Vokietijos kainų lygiui.

Lietuva nagrinėjamą savaitę pasigamino 40 proc. visos reikalingos elektros energijos. Trūkstamą elektros kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje lapkričio 20–26 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 40 proc. ir siekė 106,4 GWh.

Vėl dominavo vėjo elektrinės, kuriose buvo pagaminta 46,3 proc. šio kiekio, saulės elektrinės generavo 3,4 proc., hidroelektrinės – 19,4 proc., šiluminės elektrinės – 17,7 proc. energijos, likusioji dalis pagaminta kitose elektrinėse.

Praėjusią savaitę elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių buvo didesnė, nei ankstesnę savaitę. Šalies vėjo elektrinėse buvo pagaminta 67,7 proc. daugiau elektros energijos nei ankstesnę savaitę, saulės elektrinėse – 30,1 proc. daugiau, hidroelektrinėse – 27,2 proc. daugiau.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 93–106 Eur/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 34–69 Eur/MWh ribose.

Gamtinės dujos ir toliau nežymiai pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 0,8 proc. – nuo 46,9 Eur/MWh iki 46,6 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.

Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 97,7 procento (praėjusią savaitę buvo 98,9 proc.). Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis dabar – apie 91,9 procento. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 94,3 procento.

Lapkričio 20–24 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 63 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 385,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 359,0 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 123,5 GWh gamtinių dujų (anksčiau buvo 98,1 GWh). Nagrinėjamą savaitę dujų perdavimo į Latviją nebuvo fiksuota (ankstesnę savaitę – 25,5 GWh), iš Latvijos gauta 121 GWh dujų. Dujų suvartojimas Lietuvoje nagrinėjamą savaitę padidėjo 30,9 procento.

Biokuras Lietuvoje pabrango. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 4,9 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – ji siekė 21,96 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 36,96 Eur/MWh.

Nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 81,8 USD/bbl – tai 1,1 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 80,8 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos tokios pat, kaip buvo manoma ir prieš savaitę.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai siekia 1,50 Eur/l ir 1,51 Eur/l. Vidutinės benzino kainos šiuo metu tik Baltijos valstybėse yra 3,4–8,9  proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Lenkijoje ir Vokietijoje benzino vidutinės kainos yra atitinkamai 6,8 proc. ir 1,2 proc. didesnės prieš 12 mėnesių. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,8 – 17,6 proc. Per šį laikotarpį benzinas daugiausiai atpigo Latvijoje (vidutinė kaina sumažėjo 8,9 proc.), dyzelinas – Lietuvoje (kaina sumažėjo 17,6 proc.).

2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai išliko tokie pat (0,10 Eur/l), o dyzelino sumažėjo iki 0,07 Eur/l. Įpusėjus ketvirtajam ketvirčiui (spalio 1 d. – lapkričio 20 d.) pardavimo kaštai padidėjo: benzino – 0,14 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l.

LEA inf.

123rf nuotr.