Kaunas +20,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026
Kaunas +20,8 °C Debesuota
Trečiadienis, 19 Rgp 2026




Duonos ir obuolių išsaugojimo iniciatyva: nurinktas apleistas šimtametis sodas

2024/09/15


Padidink tekstą

Per metus gamybos ir prekybos sektoriuose Lietuvoje prarandama daugiau nei 1101 tona obuolių, tai rodo Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas. Į šį skaičių nepatenka galybė šalyje egzistuojančių nuosavų kiemų su obelimis, apleistų sodų, kuriuose taip pat kiekvieną rudenį krenta ir pūna obuoliai. 

Artėjant kovos su maisto švaistymu dienai, „Maisto bankas“ su partneriu „Mantinga“ inicijavo projektą „Išsaugoti skoniai: duona ir obuolienė“ – iš apleisto sodo nurinko tūkstančius obuolių ir išvirė obuolienę, kuria pagardins duoną. Projektu siekama atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą.

Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis projektas išskirtinis netikėta partneryste. Į šalia Marijampolės esantį apleistą šimtametį sodą rinkti obuolių atvyko, ne nuolatiniai „Maisto banko“ savanoriai, o vienos didžiausių maisto gamybos įmonių „Mantinga“ komanda – vadovai bei darbuotojai. Ši komanda, kartu su „Maisto banko“ bei Marijampolės profesinio rengimo centro specialistų ir moksleivių pagalba įgyvendino visą maisto išsaugojimo procesą – nuo obuolių surinkimo, lupimo, pjaustymo, virimo iki jau paruošto naujo produkto išpilstymo į stiklainius. Išvirta obuolienė bus perduota stokojantiems žmonėms.

„Šiame apleistame senovinių antaninių obelų sode surinkta daugiau nei tona  obuolių – visi jie per kelias dienas būtų tiesiog supuvę, o dabar gavo antrą šansą tapti maistu. O daugybės sodų, paliktų medžių nuosavuose kiemuose, obelų, augančių tiesiog laukuose, mes net nematome, sunku įsivaizduoti, kokie kiekiai obuolių kiekvieną rudenį ten pūna. Tai puikiai atspindi visą maisto švaistymo problemą – dažnai kiekvienas mūsų matome tik nedidelius kiekius išmetamo maisto: keli obuoliai, supelijusi duonos riekelė ar šaukštas likusių ryžių, atrodytų nieko tokio, tačiau viskas susideda. Pasaulyje išmetama trečdalis viso užauginamo ir pagaminamo maisto, o tai kenkia aplinkai, prarandama galimybė padėti stokojantiems. Negalime užsimerkti – kiekvienas obuolys, kiekviena duonos riekelė skaitosi. Juk tai ne tik maistui pūnant susidarančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tai ir maistui užauginti veltui išeikvojami tūkstančiai litrų vandens, šimtai darbo valandų, alinami žemės plotai“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Skaičiuojama, jog išmetus kilogramą obuolių (maždaug penkis obuolius) kartu veltui iššvaistoma ir 4800 litrų vandens – išgeriant 2 litrus per dieną su tokiu kiekiu žmogus galėtų išgyventi beveik 6 metus.

Neatsitiktinai iniciatyvos pavadinime minima ir duona – obuolienę bus kviečiama ragauti su duona, kuri neatitinka pardavimų standartų, todėl galėtų virsti atlieka. Šiuo atveju duona bus taip pat išsaugota ir panaudota kilniam tikslui.

„Kaip verslui, kurio pagrindinė veikla yra maisto produktų gamyba, mums itin svarbi maisto švaistymo tema. Pirmiausia, pradedame patys nuo savęs: gamybos procese mažiname šalutinių produktų kiekį, pavyzdžiui, kiek įmanoma į gamybos procesą grąžiname tešlos atraižas, trupinius. Lygiai taip pat atsakingai elgiamės su nestandartine produkcija, kuri yra lygiai tokia pat kokybiška, skani, tinkama valgyti kaip ir parduodama – ją perduodame tokioms organizacijoms kaip „Maisto bankas“, – sako „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas. – Simboliškai prie šios iniciatyvos prisidedame ne tik kaip savanoriai, bet ir kviesime obuolienę ragauti su mūsų pagaminta standartų neatitinkančia duona. Mums, lietuviams, duona yra brangi – ji ne tik maitina – ji mus ir telkia, skatina dalintis su šalia esančiu. Norisi, kad ši iniciatyva paliestų gyventojus ir paskatintų pagalvoti – koks kiekvienas kąsnis yra svarbus ir ar tikrai nieko negalime kiekvienas padaryti, kad maistas būtų maistu, o ne atlieka?“.

Pasitinkant kovos su maisto švaistymu dieną rugsėjo 27 dieną 11 val. Marijampolės miesto aikštėje „Maisto bankas“ ir „Mantinga“ kvies miesto gyventojus paragauti obuolienės ir duonos iš perteklinės produkcijos ir įvertinti nuo išmetimo išsaugoto maisto skonį.

 

Partnerio informacija

Dainiaus Čėplos nuotraukos

Dalintis
2026/08/19

Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
2026/08/19

Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – 3,3 mln. eurų

Smulkūs ir vidutiniai ūkiai nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. galės teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutin...
2026/08/19

Nuo kitų metų dalis vartotojų galės rinktis dinaminius elektros perdavimo tarifus

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suderino atnaujintas „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties sąlygas, pagal kurias nuo kitų metų sausio stambūs pramonės ir verslo vartotojai, kurie yra prijungti prie...
2026/08/19

Diegiama efektyvesnė valstybiniuose miškuose pagamintos medienos pardavimo elektroninė sistema

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimo projektui, kuriuo toliau tobulinama valstybin...
2026/08/19

Žemė dosni tiems, kurie nebijo dirbti, klysti ir pradėti iš naujo

Biržai („Biržiečių žodis“). Prie arbatos puodelio galima kalbėtis apie daug ką – orą, politiką, žvejybą ar medžioklę. Veterinarinės medicinos mokslų daktarės Donatos Uchockienės ir Parovėjos kaimo ūkininko Vytauto Stankevičiaus p...
2026/08/19

Piktžolių nematyti, bet jos niekur nedingo: kodėl svarbi jų kontrolė žieminiuose rapsuose?

Nuėmus derlių, laukas savaime netampa švariu lapu naujam sezonui. Dirvožemyje lieka ankstesnių metų piktžolių sėklos, kurių dauguma daigumą gali išlaikyti ne vienerius ir net ne vieną dešimtį metų. Kiek jų sudygs ateityje, pri...
2026/08/19

Knarkimas: juokingas garsas ar pavojaus signalas?

Nors knarkimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes, su kvėpavimu ar širdies veikla susijusias problemas ir yra vienas dažniausių miego sutrikimų, apie šį reiškinį dažniau juokaujama nei kalbama rimtai. Specialistės papasakojo,...
2026/08/19

Augintinių prekėms – išskirtiniai pasiūlymai: „Iki“ populiariausias siūlo net perpus pigiau

Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, šiemet gyvūnų prekių pardavimai ir toliau auga, o reikšmingą kategorijos dalį jau sudaro privatūs prekės ženklai. Keičiasi ir augintinių šeimininkų pasirinkimai – jie ie&scar...