Dvikova dėl Rūmų sosto: tęsinys

Pernai gruodžio 14 d. pirmą kartą per atkurtų Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) istoriją nepavykus išrinkti Rūmų pirmininko, balandžio 27 d. ŽŪR suvažiavimo delegatai dar kartą bandys patvirtinti naująją žemdirbių parlamento vadovybę, buvusiajai persikrausčius į Seimą. Balandžio 11 d. baigėsi terminas, kai ŽŪR organizacijos galėjo siūlyti kandidatus į Rūmų pirmininkus. Į šį postą pretenduoja du žinomi žemdirbiškosios visuomenės veikėjai, jėgas išbandę ir gruodžio 14-ąją, tad faktiškai balandžio 27-oji – jų dvikovos tęsinys. „Ūkininko patarėjas“ pasiteiravo kandidatų, kokių papildomų skyrių jie įrašė į savo rinkimų programas, prasidėjus garsiajai diskusijai apie tariamas ūkininkų mokesčių lengvatas, kokiais būdais po praėjusių rinkimų bandė patraukti neapsisprendusias Rūmų organizacijas į savo pusę ir ką siūlytų Rūmų direktoriumi, nes dažnai vykusiai pasirinkta ŽŪR administracijos vadovo personalija lemdavo pergalę per pirmininko rinkimus.

Perpus mažiau kandidatų „Susirungti dėl Rūmų vadovo posto šįkart nusprendė du kandidatai, perpus mažiau negu pernai gruodžio 14 d., kai ŽŪR suvažiavimui nepavyko išrinkti Lietuvos žemdirbių vadovo. Abu kandidatai – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius – jėgas išbandė ir gruodžio 14-ąją. Tada surinko po lygiai balsų. Turėkime kantrybės, palaukime iki balandžio 27-osios, pasitikėkime XVI ŽŪR suvažiavimo delegatų išmintimi“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Žemės ūkio rūmų laikinasis pirmininkas Sigitas Dimaitis, paklaustas, ar su teisininkais konsultuotasi, kad Rūmai nepakliūtų į tokią keblią padėtį, kaip per praėjusį suvažiavimą, kai po slaptų rinkimų procedūros urnoje pritrūko vieno balsavimo lapelio, suvažiavimą teko nutraukti neišrinkus ne tik ŽŪR pirmininko, jo pavaduotojų, bet ir Tarybos, nepatvirtinus Prezidiumo, Revizijos, Procedūrų ir etikos komisijų.

Numatomi vieši debatai Ir šį kartą tik prasidėjus suvažiavimui delegatai apsispręs, kaip rinks pirmininką – slaptai ar atvirai. Nuo praėjusių rinkimų Rūmuose sumažėjo narių – dabar 46 organizacijos (gruodžio 14-ąją buvo 49). Tiek laukiama ir delegatų. „Rūmų priesalyje balandžio 21 d. 11 val. planuojami vieši pretendentų debatai. Tikriausiai vyrai pristatys savo komandas, paskelbs svarbiausias rinkimų nuostatas, papasakos, kokią įsivaizduoja Rūmų ateitį, pasidalys mintimis, kaip bendrautų su žemdirbių savivalda, Žemės ūkio ministerija, Seimo Kaimo reikalų komitetu ir kitomis valstybės struktūromis, jeigu būtų išrinkti“, – pranešė ŽŪR laikinasis vadovas S. Dimaitis.

Daugiau atvirumo Nuo praėjusio nesėkmingo bandymo išrinkti naują Rūmų pirmininką vietoj ilgamečio jų vadovo Andriejaus Stančiko, tapusio Seimo nariu, praėjo palyginti nedaug laiko, todėl kandidatų programos beveik nepasikeitė. Tačiau abu pretendentai, be abejo, per savo agitacinę kampaniją nemažai dėmesio skiria neseniai kai kurių liberalių ekonomistų ir finansininkų primestai diskusijai dėl „neteisingai mažų“ agroverslo mokesčių. „Jei būčiau išrinktas pirmininku, stengčiausi plačiau atverti duris į Rūmus visoms žemdirbių, kaimo bendruomenių organizacijoms, draugijoms“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas. Jo manymu, reikėtų sumažinti stojamąją įmoką naujiems Rūmų nariams (2015 m. balandžio 24 d. ŽŪR XIII suvažiavimas nustatė 1 500 Eur stojimo mokestį, o metinis narystės mokestis – 360 Eur (30 Eur per mėnesį) – red. past.). J. Talmantas apgailestavo, kad Rūmų vadovybė neseniai nusprendė griežčiausiai nubausti – pašalinti iš ŽŪR – tris organizacijas, pavėlavusias susimokėti į ŽŪR kasą.

Kompromisų menas „Siūlyčiau keisti ŽŪR statutą, kurio projektą galėtų išnagrinėti visos žemdirbių organizacijos“, – tvirtino J. Talmantas. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas A. Jasinevičius sakė, kad savo rinkimų programos smarkiai netaisė. „Tie, kurie mane geriau pažįsta, tikrai žino, kad esu protingų, garbingų kompromisų šalininkas. Man nepatinka „karo principas“. Aš nepratęs viena ranka mojuoti vėliava, o kitoje rankoje spausti kirvį. Rūmai turi išlikti autoritetingi ir tvirti, nešokantys pagal kieno nors dūdelę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Jasinevičius.

Agitacinių kelionių įkarštis Ūkininkų sąjungos vadovas dabar daug važinėja po Lietuvą, susitikinėja su ŽŪR priklausančiomis asociacijomis, draugijomis, stengiasi pelnyti jų palankumą. Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininko rinkimų kampanija irgi įsibėgėja. „Bendravau su ŽŪR organizacijų vadovais per tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi...“ Aleksandro Stulginskio universitete. Dalyvavau Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos valdybos posėdyje. Kalbėjausi su Ekologinių ūkių asociacijos nariais. Ruošiuosi susitikti su daržovių augintojais“, – savo agitacinių kelionių tarpstotes vardijo A. Jasinevičius.

Paskutinis rinkimų argumentas Svyruojantys ŽŪR suvažiavimų delegatai dažnai nuspręsdavo, kaip balsuos, tik išgirdę, ką kandidatai siūlytų į Rūmų direktoriaus postą. „Kalbėjausi su trimis asmenimis. Visi jie, mano nuomone, sugebėtų vadovauti Rūmų administracijai. Bet šio suvažiavimo delegatai nerinks naujos Tarybos, todėl dabartiniam direktoriui S. Dimaičiui nereikės atsistatydinti. Taip numato dabartinio Rūmų statuto 21 straipsnio 5 skyriaus 5 dalis (Taryba skiria ir atšaukia Rūmų direktorių bei vyriausiąjį finansininką). Norint keisti esamą padėtį reikėtų rengti dar vieną neeilinį suvažiavimą. Jeigu būčiau išrinktas, su savo pavaduotojais, Rūmų vicepirmininkais, ir žemdirbiškąja visuomene tarčiausi, kas geriausiai galėtų tvarkyti Rūmų turtą ir prižiūrėti, kad ŽŪR biudžeto lėšos būtų išleidžiamos projektams, sukuriantiems pridėtinę vertę“, – aiškino Ūkininkų sąjungos vadovas J. Talmantas. Pasak Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininko A. Jasinevičiaus, pernai spalio 11 d. dabartinė Rūmų taryba ŽŪR nuolatiniu direktoriumi patvirtino S. Dimaitį. „Vadinasi, juo pasitiki. Neturiu net ir moralinės teisės primesti Tarybai kažkokį savo statytinį. Tai jau būtų diktatūra“, – tikino A. Jasinevičius.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Alvydo URBANO nuotraukos