Dvi temos dabar labiausiai jaudina žemdirbiškąją visuomenę. Pirmiausia, netinkamu laiku, kai ūkininkams, ypač pieno gamintojams, bankroto giltinė mojuoja dalgiu, Vyriausybės planuojamas, žemės ūkio ministrės pasiūlytas naujas akcizas žemės ūkio veiklai skirtiems dyzeliniams degalams. Taip pat ES didžiųjų šalių užkulisiniai bandymai (į kuriuos galbūt įsivėlęs Lietuvos deleguotas eurokomisaras) už Baltijos šalių ūkininkų nugarų prakišti savo maisto produktus „suminkštėjusiai“ Rusijai. Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko, Vakarų Europa pradėjo nesąžiningą žaidimą - Maskva visai Europos Sąjungai (ES) paskelbė maisto produktų embargą, tai ir nutrauktas jis turi būti iškart visoms 28-ioms ES valstybėms. Nagrinėdami Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato bei Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos susirašinėjimo skandalingąjį papildomą protokolą, užvakar posėdžiavę ŽŪR prezidiumo nariai niūriai juokavo, kad, žinant ypatingą Kremliaus „meilę“ mūsų šaliai, Lietuva tikriausiai bus 29-oji valstybė, kuriai rusai vėl atvers savo žemės ūkio ir maisto produktų rinką.
Supainioti švarkai Grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas apkaltino valdininkus, kad jie, nespėję laiku paprašyti ES Komisijos pratęsti Lietuvai žemdirbiškų dyzelinių degalų lengvatą, kurią numato ir ES steigimo sutartys, „menką savo nuodėmę“ dabar stengiasi išpirkti ketindami nuo liepos 1 d. užkrauti Lietuvos ūkininkams 7 mln. Eur mokesčių per metus (21 eurą už 1000 litrų dyzelino). Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ironizavo, kad niekas nebūtų nustebęs, jei naują mokestį žemdirbiams sugalvotų finansų ministras – jam „pagal švarką“ tiktų taip elgtis.
Akcizą sugalvojo patarėjai? Ketvirtį amžiaus Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) dirbęs ir puikiai jos užkulisius pažįstantis J. Sviderskis spėliojo, kad ministerijos komanda tikriausiai apsuko aplink pirštą ministrę Virginiją Baltraitienę – ji, anksčiau patvirtinusi nemažai Lietuvos žemės ūkiui svarbių nutarimų, negalėjo sunkumų prislėgtiems žemdirbiams savo iniciatyva mestelėti tokį nemalonų „siurprizą“. Paprastai valdžia derėtis su žemdirbių savivalda siųsdavo diplomatišką, taktišką ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėją Karolį Anužį, tačiau užvakar į Rūmus atvyko ministerijos Ekonomikos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Zigmas Medingis. Šis pareigūnas nesistengė įtikti žemdirbių lyderiams. Z. Medingis gėdijo ŽŪR prezidiumo narius ir Rūmų komitetų atstovus: „Jums kainuos tik po 2 euro centus už litrą degalų, o kiti ES ūkininkai moka net 40 ct už litrą! Akcizą galime įvesti per kraują ir skausmą arba sutardami.”
Antroji moduliacija Nesusivaldęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Nikolajus Dubnikovas prapliupo, kad valdininkai iš ūkininkų darbo gauna atlyginimus, sėdi žemdirbiams ant sprando ir dar kenkia agroverslui. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) biuro patarėjas Leonardas Michelbertas informavo – nei KRK pirmininkas, nei komiteto nariai nieko nežinojo apie Seimo posėdžių sekretoriate sausio 23 d. įregistruotą Akcizų įstatymo pataisą. L. Michelbertas patarė žemdirbiams paskaityti Seimo Teisės departamento išvadas dėl šio projekto (kurių parlamento tinklalapyje neįmanoma surasti – red. past.). ŽŪR pirmininkas A. Stančikas apibendrino, kad siūlomas akcizas – tik nerangus bandymas pridengti beviltiškas valdžios pastangas papildyti biudžeto pajamas, antroji moduliacija (tiesioginės paramos žemės ūkiui sumažinimas) ir nesektinas pavyzdys, kaip aplinkosaugos mokestis paverčiamas akcizu.
Bereikalinga diskusija ŽŪR vadovas vakar išskrido į ES žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų susivienijimo COPA/COGECA prezidiumų posėdžius, todėl prašė Rūmų prezidiumo ir komitetų narių išsakyti vieningą nuomonę dėl kai kurių ES pareigūnų, politikų prorusiško separatizmo. Lietuvos žemdirbių nuostata, kurią A. Stančikas pasiėmė į Briuselį, tvirta – Maskva savo rinką uždarė visos Bendrijos maisto produktams, tai ir atverti turi visiems ES ūkininkams, perdirbėjams. Bet Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas bandė primesti Rūmų prezidiumui keistą diskusiją: neva kinai prekiauja tik su pasirinktomis ES šalimis, tai kodėl Rusija negalinti elgtis panašiai. „Kinai perka ispaniškus vynus, negi reikalausime, kad Kinija importuotų ir Anykščių bendrovės stipriuosius gėrimus?“ - savo „teoriją“ grindė A. Baravykas. Grūdininkų vadas A. Macijauskas atšovė, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos viršininkas Sergejus Dankvertas gyręsis esą rusai visada, net ir iki embargo, laikė „uždarę“ apie penkiasdešimt ES maisto perdirbimo įmonių, ir paeiliui uždrausdavo joms eksportuoti savo produkciją į Rusiją.
Į sostinę - kol kas ne traktoriais Žemės ūkio specialistų nuomone, Lietuvos pieno gamybos sektorius dabar nublokštas toli į praeitį. Susiklostė panaši padėtis, kuri 2003-iaisiais privertė ūkininkus pienininkus žemės ūkio technika ir savo kūnais užtverti pagrindinius šalies greitkelius. ŽŪR prezidiumas tarėsi, kaip vyks vasario 24 d. rengiamas visuotinis pieno gamintojų suvažiavimas ir į jo išankstinę darbotvarkę įrašytos protesto akcijos. Pasak A. Stančiko, transparantais ir šūkiais apkarstyti autobusai (kol kas ne traktoriai) važiuos pro Seimą, politikams bus siūloma iš kibirėlių atsigerti pieno, kuris iš ūkininkų superkamas pigiau už vandenį. J. Sviderskio manymu, Vilniuje yra bent penkios vietos, kuriose būtų prasminga mitinguoti: Katedros aikštė, nes ten galima pasimelsti, o prie poeto Vinco Kudirkos paminklo jo vardu pavadintoje aikštėje galima sugiedoti „varpininko“ V. Kudirkos sukurtą „Tautišką giesmę“. „Anksčiau skųsdavomės, kad valdžia mus varo mitinguoti į atkampią sostinės vietą, Kalnų ar Vingio parkus, o dabar patys ten sutinkame rinktis“, - sakė inžinierius žemėtvarkininkas J. Sviderskis.
Autoriaus nuotraukos
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas