Dzūkijos „pieskynai“ – svarbesni už mišką

Vykdant gamtosauginio fondo „Naturalit“ finansuojamą aplinkosauginį projektą Dzūkijos nacionaliniame parke jau iškirsta apie 27 ha pušynų, o 17 ha augančios pušys bus išguldytos netrukus. Dar apie 9 ha miško turėtų būti išdeginta kitąmet. Esą taip yra atkuriamos žemyninės kopos ir bus suformuota palanki apsaugos būklė Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralioms buveinėms. Tačiau pradėti darbai visuomenėje jau suspėjo sukelti tikrą nuomonių šaršalą.

Vienur iškirto, kitur – tuoj kirs

Pradžią šio projekto įgyvendinimui davė aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu patvirtintas Dainavos girios dalies – Marcinkonių, Dreivių Kampo ir Užuožerio miškų–gamtotvarkos planas. Jame ir numatyta Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje atverti tris žemynines kopas. Sausį Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių–Varėnos kelią iškirtus mišką atverta apie 13 ha esą gamtiškai vertingų žemyninių kopų, pavasarį iškirsta dar apie 14 ha miško, o dabar liko paskutinė biržė – 17 ha Musteikos girininkijoje, kurią numatyta kirsti dar šiemet.

Anot gamtininkų, žemyninių kopų atvėrimas – seniai mokslininkų suplanuota veikla, kuri padės retoms atvirų vietų rūšims įsikurti ir klestėti: žemyninei smiltpievei, Vakarų taigai, kerpiniams pušynams, bus atkurta ir palaikoma vėjalandės šilagėlės populiacija, sudarytos sąlygos augti smiltyniniam gvazdikui. Neva gamtai reikia įvairovės, greta miškų turi būti ir atvirų plotų – pievų, tų pačių kopų, nes Lietuvoje natūralių buveinių, išskyrus gal tik pelkes, jau beveik nelikę. O kadaise buvusios atviros žemyninės kopos, kurias vietos dzūkai vadina „pieskynais“, buvo užsodintos mišku.

Tiesa, Lietuvoje yra išlikusių žemyninių kopų, kurių net nereikia atverti. Tai ir Dumsių (Jonavos r.), Rūdininkų (Šalčininkų r.) giriose, išlikusi ir Bartkuškio (Širvintų r.) bei dar keletas kitų žemyninių kopų.

Žemyninių kopų atvėrimas buvo numatytas prieš septynerius metus su visomis institucijomis, taip pat su visuomene suderintame ir patvirtintame Dzūkijos nacionalinio parko tvarkymo plane. Antrąjį kartą derinimas vyko tvirtinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų parengtą vietovės gamtotvarkos planą. Jame teigiama, kad Lietuvoje labiausiai nyksta atviro kraštovaizdžio buveinės ir jose gyvenančios rūšys, tad tokių ekosistemų reikėtų atkurti daugiausia. Iki šiol vietose, kur atvertos žemyninės kopos, augo esą žmogaus pasodintas menkos gamtinės vertės miškas, o jį iškirtus ilgainiui čia turėtų įsikurti Europos mastu saugomos atviros buveinės su jose tarpstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

Žemyninės kopos atkuriamos vykdant projektą „Naturalit“, kurį finansuoja Europos Sąjungos (ES) LIFE programa ir Lietuvos valstybės biudžetas.

Pasitelks ugnį

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas prie gamtotvarkos plano rengimo prisidėjęs VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas Brazaitis tikino, kad Dzūkijos nacionaliniame parke atkurti žemynines kopas yra būtina, nes būtent jos yra būdingos tam kraštui ir buvo susiformavusios, kol nebuvo užsodintos mišku. Tai pusiau atviri kraštovaizdžiai su vėjo pustomais smėlynais. Juos užsodinus mišku, tose vietose išnyko daug augalų ir gyvūnų rūšių. Kai kurios, pavyzdžiui, laukinės bitės, iš viso atsidūrė ant išnykimo ribos.

„Reikia tas buveines atkurti. Ir tai numatoma padaryti labai mažoje dalyje Dzūkijos miškų, kurie yra didžiuliai. Jei tai būtų šimtai ar tūkstančiai hektarų, tuomet gal ir būtų verta svarstyti tokio proceso reikalingumą, būtinumą, tačiau dabar norima tik atkurti žemynines kopas trijose vietose, kur jos buvo stabilizuotos užsodinant, gal kai kur ir savaime užžėlusiu mišku“, – aiškino G. Brazaitis, pastebėdamas, kad iki šiol atvira tebuvo viena žemyninė, Klonių, kopa.

Pasak jo, buvo daug diskutuojama, ką reikėtų daryti ant kopų iškirtus medžius – palikti kirtavietėje kelmus ar pašalinti ir juos, nes žemyninėms kopoms nėra būdingi kelmai. Pasirinktas kontroliuojamas deginimas. Sudeginti visą medyną nebuvo ryžtasi, nors jis būtų buvęs naudingas tam tikrai specializuotai rūšių grupei, susijusiai su šviežiai apdegusia mediena, tačiau būtų didelė viršūninio ir tuo pačiu nevaldomo miško gaisro rizika, plotas nesikeistų taip greitai į pustomą kopą. Be to, tokio deginimo neleidžia ir Lietuvoje galiojantys teisės aktai.

G. Brazaičio teigimu, iškirtus medžius buvo sumažintas biomasės kiekis, kuris nėra būdingas seniesiems pustomiems kraštovaizdžiams. O atlikti kontroliuojamą paklotės deginimą įgyvendinant gamtotvarkos projektus galima. „Tam, kad žemyninėje kopoje prasidėtų natūralūs procesai, reikia atverti pakankamą plotą, nes aktyvi kopa turi būti didelė – reikia erdvės įsibėgėti vėjui“, – ŪP tvirtino mokslininkas.

Jis tikino, kad baimintis kontroliuojamo deginimo visai nereikėtų, nes, pavyzdžiui, JAV taip deginami milijonai hektarų miško. Ugnis esą yra natūrali ekosistemų dalis ir yra augalų, gyvūnų rūšių, kurios susijusios su ugnies pažeista mediena.

G. Brazaičio nuomone, kitokių, racionalesnių ir mažiau gamtai kenksmingų, būdų atkurti žemynines kopas jis nematąs, nes arti ar purkšti herbicidais biržes būtų kur kas kenksmingiau gamtai.

„Tai bus unikalus objektas, tik jam tokiu tapti reikės ir daug laiko, ir daug žmogaus pastangų. Nes tokių žemyninių kopų, net ir užsodintų mišku, Lietuvoje nelabai ir yra, gal tik dar Karšuvos girioje (Jurbarko r.). Bet apie jų atkūrimą net nekalbama. Šios Dzūkijos nacionaliniame parke – vienintelės“, – tvirtino G. Brazaitis.

Abejotinas eksperimentas

Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas dr. Aidas Pivoriūnas ŪP teigė negalįs atsistebėti tuo, kas vyksta valstybei priklausančiuose Dzūkijos miškuose. „Jei privatus asmuo sugalvotų atverti kopą, iš įvairių institucijų sulauktų tiek sankcijų, kad maža nepasirodytų. O čia viskas daroma tarsi legaliai, nors abejoju, ar nėra įvairių teisės aktų pažeidimų. Juolab kad viskas vyksta miško žemės paskirties žemėje. Tad pagal teisės aktus pirmiausia reikėjo tose vietose pakeisti žemės paskirtį. Bet kai reikia „įsisavinti“ ES pinigus – gal viskas galima“, – spėliojo A. Pivoriūnas.

LMS prezidento pastebėjimu, žemyninių kopų atvėrimas – augmenijos pašalinimas nuo jos, yra sunkiai protu suvokiamos užmačios, nes taip pat yra sunaikinamos EB svarbos buveinės – senieji miškai ir kerpiniai pušynai. Mat jis pats lankėsi visose trijose vietose, kur jau atveriamos ar bus atvertos žemyninės kopos. „Pirmosiose dvejose biržėse tikrai buvo saugomos kerpinių pušynų buveinės, bet ten dabar viskas plynai išpjauta. Be to, antrojoje biržėje buvo apie 3–4 ha senųjų, natūraliai augusių maždaug 140 metų senumo pušų. Jos buvo neišpuvusios, aukštos. Bet jų neliko. Apžiūrėjau trečiųjų kopų vietą. Tai – pusamžis pušynas. Netiesa, kad tai menkavertis medynas. Dažnas miškininkas, vietos žinovas neslepia, kad pats norėtų turėti tokį mišką, nes tai pagal kokybę reti pušynai“, – aiškino A. Pivoriūnas.

Anot jo, Dzūkija negali pasigirti itin gerais pušynais, Aukštaitijoje jie – kur kas geresni, tačiau iš išlikusių Dzūkijoje jau iškirsti ar numatyti iškirsti yra vieni geresnių. „Galima suprasti gamtininkų norą pabandyti paeksperimentuoti, bet kiek teko kalbėtis su vietiniais specialistais, šie neslepia abejonių – eksperimentas vargu ar pavyks, nes nėra tinkamai atsižvelgta į vėjų kryptis. Todėl vargu ar žemyninės kopos liks tikrai visiškai atviros, o vėjas jose gainios smėlį. Gali būti, kad užaugs žole, kurioje augs menkaverčiai krūmeliai, gal dar koks vienas kitas berželis. Ar nebus taip, kad po penkerių metų tiems patiems miškininkams, tik jau už savo pinigus, vėl teks ant tų kopų sodinti pušyną?“ – abejones dėstė LMS prezidentas.

Skeptiškai jis vertino ir užmačias atvertoms kopoms tvarkyti pasitelkti kontroliuojamą deginimą. A. Pivoriūnui tokie užmojai primena vaikų žaidimą, kuris gali baigtis nekaip.

Dvelkia pasipinigavimu

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 93, 2023 m. rugpjūčio 22 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.