E. Stonkutė. Kokią vietą užimame trumponomikos reitinge?

Laikas parodys, kurios iš šių idėjų buvo tik derybinės pozicijos, o kokių bus imtasi praktiškai. Tačiau akivaizdu – tokie dideli „statymai“ daromi, kai bankas ant pokerio stalo yra itin didelis, o „statymai“ – be limito. Klausimas, kokius „statymus“ šioje geopolitinės ir ekonominės partijos metu turės daryti Europos Sąjungos (ES) šalys?

Rinkiminės kampanijos metu ir jau būdamas išrinktas JAV prezidentu D. Trumpas minėjo keturis ekonominius rodiklius, kurie jo manymu apibūdina „gerą“ arba „blogą“ JAV atžvilgiu valstybę. Pirma, jis mano, kad šalys, kurios generuoja neigiamą tarptautinės prekybos balansą JAV, yra „blogos šalys“. „Blogos šalys“ yra ir tos, kurios perka per mažai JAV suskystintų gamtinių dujų (SDG). Trečia, „geromis šalimis“ tampama į JAV investavus daug tiesioginių užsienio investicijų ir čia kuriant naujas darbo vietas (priimtinos net ir Kinijos tiesioginės užsienio investicijos…). Galiausiai, „blogomis šalimis“ yra gynybai bent 2 proc. neskiriančios NATO narės.

Kyla klausimas, kurios ES valstybės pagal šiuos kriterijus yra „gerosios“, o kurios „blogosios“, t. y. kurioms potencialiai gali tekti ženkliai didinti „statymus“. Žinoma, dažniausiai D. Trumpas kalba apie ES bendrai, o ne apie atskiras jos nares. Tačiau prisiminkime – esame tvirti tiek, kiek tvirta yra kiekviena atskira grandinės jungtis. Taigi, kas yra tos silpnosios grandinės dalys ES pagal trumponomikos principus?

Tam, kad įvertintume ES nares remdamiesi trumponomikos principais, pasitelkime tokius rodiklius (žr. lentelę): tarptautinės prekybos prekėmis balansas 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais („-“, jei JAV prekybos balansas su atitinkama šalimis yra neigiamas, „+“, jei prekybos balansas yra teigiamas), SGD importas iš JAV 2024 m. sausio–lapkričio mėnesiais („-“, jei SGD importas iš Rusijos yra didesnis nei SGD importas iš JAV, „+“, jei atvirkščiai), tiesioginių užsienio investicijų srautas (sandoriai) į JAV 2023 metais („-“, jei srautas teigiamas ir „+“, jei srautas teigiamas) bei išlaidos gynybai kaip dalis BVP („-“, jei jos nesiekia 2 proc. BVP, ir „+“, jei jos siekia bent 2 proc. BVP).

2024 m. sausio–lapkričio mėn. JAV tarptautinės prekybos prekėmis su ES balansas buvo neigiamas ir siekė 183 mlrd. eurų. Didžiausią neigiamą prekybos balansą su JAV generavo Vokietija (86 mlrd. eurų), Airija (47 mlrd. eurų), Italija (34 mlrd. eurų). Teigiamo prekybos balanso būta su Nyderlandais (22 mlrd. eurų) ir Ispanija (6 mlrd. eurų). Lietuva, ilgus metus generuodavusi milijardinį tarptautinės prekybos su JAV neigiamą balansą, 2024 metais į JAV eksportavo kiek daugiau prekių nei jų importavo (190 mln. eurų). Arba kitais žodžiais, jau tapome „skolingi“ JAV 190 mln. eurų.

D. Trumpas, tikėtina, didins SGD gavybos pajėgumus ir eksportą. Jis nori, kad ES daugiau dujų pirktų būtent iš JAV. 2024 m. sausio–lapkričio mėn. ES iš JAV importavo SGD už 15 mlrd. eurų, o iš Rusijos – už 6 mlrd. eurų. Trečdalį visų ES SGD iš JAV importavo Nyderlandai. Nemažas skaičius ES šalių neturi specifinių pajėgumų suskystintų dujų importui. Iš turinčiųjų Belgija ir Ispanija minimu laikotarpiu daugiau už SGD sumokėjo Rusijai nei JAV. Lietuva iš JAV importavo santykinai labai daug SDG. Jei visos ES SDG importo iš JAV vertė siekė apie 0,1 procento BVP, tai Lietuvos – 0,5 procento BVP.

Jau kurį laiką kapitalas palieka ES. Tačiau 2023 metais (2024 metų duomenų dar nėra) ir pati ES iš JAV dezinvestavo (t. y. patraukė) 238 mlrd. eurų. Daugiausia investicijų iš JAV patraukė Nyderlandai (113 mlrd. eurų), Liuksemburgas (78 mlrd. eurų), Airija (49 mlrd. eurų). Taigi, taikant trumponomikos skalę – „blogos valstybės“. Naujų investicijų JAV tais metais buvo iš Švedijos (11 mlrd. eurų) ir Belgijos (9 mlrd. eurų). Lietuva ten reikšmingai investuoti kol kas nepradėjusi.

Galiausiai bene aktualiausia mums šiandien tema – gynybos finansavimas. 2024 metais gynybai iš NATO narių daugiausiai skyrė Lenkija. Jos gynybos biudžetas siekė 4,12 proc. BVP. Šiais metais Lenkijos gynybos biudžetas turėtų priartėti prie 5 proc. BVP (lygis, apie kurį kaip būtinybę jau užsiminė ir D. Trumpas). Estija yra antra šiuo atžvilgiu, nes gynybai skyrė jau 3,43 proc. BVP. Tik šios ES valstybės gynybai skyrė daugiau nei pati JAV 2024 metais (3,37 proc. BVP). Kiek daugiau nei skyrė 3 proc. BVP skyrė Latvija (3,15 proc. BVP) ir Graikija (3,08 proc. BVP). Lietuva šiame sąraše buvo penktoji (2,85 proc. BVP, o metų viduryje pasiekėme 3 proc.). Bet „blogiečių“ pagal šį trumponomikos kriterijų ES – labai nemažai: Slovakija (1,99 proc. BVP), Nyderlandai (1,85 proc. BVP), Kroatija (1,81 proc. BVP), Portugalija (1,55 proc. BVP), Italija (1,49 proc. BVP), Belgija (1,30 proc. BVP), Liuksemburgas (1,29 proc. BVP), Slovėnija (1,29 proc. BVP), Ispanija 1,28 proc. BVP).

Taigi, kurios ES valstybės atitinka trumponomikos ir JAV MAGA vertybinius principus? Susumavus rezultatus matyti, kad Lenkija yra daugiausia trumponomikos pirmūno ženklelių nusipelniusi šalis – ji pelnė tris ženklelius. Iš JAV ji importuoja daugiau nei pati į ten eksportuoja, investuoja pačioje JAV ir gynybai skiria daugiausiai iš visų NATO šalių. Matyt, JAV iš jos galėtų tikėtis nebent tik daugiau SGD importo. „Gera valstybe“ yra ir Graikija, kuriai JAV galėtų priekaištauti dėl JAV nenaudai generuojamo neigiamo prekybos balanso.

Lietuva yra tik viena iš septynių kitų ES narių, kurių bendras ženklelių skaičius siekia vieną („-“ vertinamas kaip „-1“, „+“, kaip „+1“, jei nieko nepažymėta – „0“). Lietuva aktyvi SGD importuotoja iš JAV, gynybai skiria apie 3 proc. BVP, tačiau jos prekybos balansas praėjusiais metais tapo neigiamas JAV nenaudai.

Tiesa, jei artimiausiu metu D. Trump ryžtingai reikalaus susitarti dėl 5 proc. BVP gynybos finansavimo siekiančio rodiklio, daugelio ES valstybių vieta trumponomikos reitinge smuktels. Tačiau kol tai nenutiko, ES ir kitų pasaulio valstybių atstovai lankosi JAV ir siūlo pirkti iš jos daugiau. Silpnas ar stiprus euras, ruoškimės stambiai apsipirkti mums jau parinktame prekybos centre, kur nuolaidų greičiausiai negaus ir sukaupę ne vieną trumponomikos pirmūno ženklelį.

LPK informacija