E. Venskūnaitė. Kodėl nereikėtų pūsti dramblio iš musės kalbant apie dabartinę Donaldo Trumpo užsienio politikos retoriką?

Nejaugi dabar po truputį turėtų būti griaunamos mūsų viltys ir Europa, o ypač, Rytinio Europos bloko šalys, turėtume iš tikrųjų turėti planą B, nes, jeigu D. Trumpas laimėtų JAV prezidento rinkimus, netektume savo didžiausio saugumo garanto taip tvirtai puoselėto per 20metų? Tikriausiai būtų visiems ramiau žinoti, kiek realios grėsmės turi D. Trumpo atgrasantys pasisakymai, o kiek tai yra nepatenkintų amerikiečių / respublikonų partijos identitetui priklausančių potencialių rinkėjų verbavimas prieš rinkimus. Galutinio atsakymo nežinau, bet galime pasigilinti į faktus ir panagrinėti pirmosios D. Trumpo Prezidento kadencijos žygdarbius užsienio politikos klausimais ir panagrinėti pasirinktos užsienio politikos pasisakymų ištakas.

Visų pirma, kaip ir minėjau, 2024 m. rudenį laukia JAV Prezidento rinkimai. Rinkimai, apskritai, kaip reiškinys politikus ir jų rinkiminę kompaniją lenkia pagal tai, kokia trajektorija eina jų potencialūs rinkėjai – auditorija. Nenuostabu, kodėl Trumpas renkasi šaltesnę užsienio politikos retoriką savo žymiu šūkiu „America – first“. Tai opozicionuoja demokratų vykdomai globėjiškai bei „pasaulio taikdarės“ užsienio politikai. Kritikuojantis Bideną kandidatas, atrodo, kaip išsigelbėjimo ratas pavargusiems rinkėjams nuo vidaus makroekonomikos problemų. Tačiau užsienio politika niekada nebuvo pirminis prezidento rinkimų kampanijos prioritetas. Taip, kandidatai visada pasirenka labiau aktyvią ar mažiau įsitraukusią poziciją tarptautinėje erdvėj (kaip matome tarp Bideno ir Trumpo), tačiau prezidentą renka amerikiečiai, o ne tarptautinė bendruomenė, todėl ir apeliuojama į skaudžiausias vietinei visuomenei vietas. Remiantis Trumpo politinės reklamos video klipu matome pagrindines jo rinkiminės kampanijos vertybes – tradicinės pažiūros, šeima, akcentuojama Amerikos didybė ir taip toliau. Taip pat Trumpas daug akcentuoja išaugusią nelegalią migraciją, energetinę nepriklausomybę ir „Bidenekonomikos“ pasekmes – tai yra esminiai dalykai, rūpintys amerikiečiams. Todėl užsienio politikos iniciatyva ir įvairūs pasisakymai nebūtinai yra pagrindinis kampanijos variklis.

Antra, galima pažvelgti į situaciją ir dar kitu kampu. NATO sąjungininkių skatinimas didinti skiriamas pajamas karinei pramonei nuo BVP nebūtinai yra toks blogas dalykas, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti. D. Trumpo retorika aišku, jog gąsdina, tačiau labiausiai bijo šalys, kurios nėra pasiekę 2 proc. nuo BVP gynybai. Todėl tai skatina ginkluotis ir investuoti į nacionalinę gynybą visas NATO nares kolektyviai, kas stiprina bendrą Atlantinį aljansą bei šalis-nares nacionaliniu mastu atskirai. Be to, tai yra naudinga ir JAV ekonomikai. Jungtinės Amerikos Valstijos yra didžiausia pasaulyje ginklų eksportuotoja. Šalies ginklų eksportas nuo 2014–2018 m. padidėjo 17 proc. iki 2019–2023 m. Vien 2023 m. JAV karinės įrangos pardavimas užsienio vyriausybėms išaugo 16 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą – 238 mlrd. Tokios kompanijos kaip „Lockheed Martin“, „Boeing“ ir „Raytheon“ dominuoja JAV gynybos pramonėje. Apskritai, pasaulyje JAV eksportuoja 42 proc. pasaulio karinės pramonės – beveik pusę! Todėl aišku, jog NATO narės padidinę pajamas gynybai daugelį karo pramonės prekių pirks iš JAV. Be to, D. Trumpo kalbos apie NATO šalių įsipareigojimų nesilaikymą nėra naujos – tai jis akcentavo ir pirmojoje kadencijoje. Jis norėjo iš pagrindų pakeisti padėtį dėl šios neteisingos JAV tenkančios naštos. Taip, galima sakyti, jog dabar yra pasikeitusios aplinkybės, Europa kariauja ir nebūtinai JAV pozicija turi būti tokia pati, kokia buvo prieš 5 metus. Tačiau jo nenuoseklumas bei nauji instituciniai patikrinimai verčia manyti, jog prezidentas bus vis labiau varžomas daryti tai, kas jam leidžiama asmeniškai.

Trečia, rytinis Europos flangas nebuvo apleistas prie pirmosios D. Trumpo prezidento kadencijos. Priešingai, jis netgi sustiprėjo. Būtent Prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu padidėjo karinės technikos atsargos iš Amerikos. 2017 m. įvykusi JAV pajėgų perdislokavimo operacija iš Klaipėdos į Generolo Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje. Į Lietuva buvo atgabenta krovinys, kurį sudaro karinė technika iš maždaug 350 vienetų, tarp kurių 14 tankų „Abrams“ M1A1, apie 30 šarvuočių „Bradley“ M2, sunkioji logistinė technika, vadaviečių ir kita įranga.

Reikia pripažinti, Donaldas Trumpas ir nuogąstavimus keliantis jo charakteris, politinio konsensuso nebuvimas, pernelyg didelis verslumas politikoje – nėra patys naudingiausi bruožai Lietuvai, kaip mažai ekonomikai. Tačiau nėra taip, kad Trumpas galėtų atsikėlęs vieną rytą ir nusprendęs, kad NATO yra jam nenaudinga, paimti ir užtrenkti durimis. Dar praeitais metais JAV Kongreso inicijuotas ir priimtas įstatymas, kuris reiškia, jog nei vienas JAV prezidentas negalėtų išstoti iš NATO be Senato pritarimo arba Kongreso politinio akto. Apibendrinus galima teigti, jog D. Trumpo retorikai įtakos turi rinkiminė kampanija prieš 2024m. JAV prezidento rinkimus, kurioje geriausiai veikia griežta anti-Bideno politikos retorika, o saugumas Europoje jo pirmosios kadencijos metu nebuvo apleistas, priešingai Baltijos šalyse ir Lenkijoje jis stipriai padidėjo, beje, skatinimas didinti investicijas į gynybą yra tiesiogiai ekonomiškai naudinga JAV.

Tol, kol Lietuva laikysis derybinės pozicijos ir laikysis savo įsipareigojimų gynybai (ką ji sėkmingai ir daro 2024 m. perkopusi 2,5 proc. nuo BVP gynybai ribą) nėra preteksto besąlygiškai bijoti D. Trumpo atėjimo į valdžią 2024 m. Taip pat svarbu turėti profesionalius diplomatus ir ambasadorius JAV bei kitose svarbiose strateginėse partnerių ambasadose, kurie turėtų prieigą į politinius kuluarus ir galėtų stebėti besikeičiančią aplinką ir turėti efektyviausią ginklą bet kurios krizės metu – aiškią komunikaciją bei prieinamumą prie tiesioginių jos kanalų.

Šaltinis: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių politikos mokslų institutas (VU TSPMI)

Emilija VENSKŪNAITĖ yra VU TSPMI trečio kurso studentė