G. Šimkus. Kaip palaikyti kainų stabilumą nestabiliame pasaulyje?

Infliacija 2022–2023 m.

Paskutinį kartą ECB pinigų politikos strategija buvo atnaujinta 2021 m. Nuo to laiko patyrėme reikšmingų sukrėtimų ir pokyčių. Vienas iš jų  – staigiai ir itin reikšmingai padidėjusi infliacija euro zonoje 2022–2023 m. Ją lėmė keli svarbūs veiksniai. Pirmiausia, energijos kainų šuolis dėl rusijos karo prieš Ukrainą. Pandemijos laikotarpiu sutrikusios tiekimo grandinės apsunkino prekių ir žaliavų prieinamumą ilgesnį laiką, nei anksčiau manyta, ir paskatino bendrą kainų kilimą. Vartojimo atsigavimas po COVID-19 apribojimų taip pat padidino spaudimą kainoms. Dar vienas svarbus veiksnys buvo į istorines žemumas nusiritęs nedarbo lygis, kuris lėmė spartesnį atlyginimų augimą, taip pat ir jo lūkesčius. Visos šios aplinkybės sukūrė precedento neturintį kainų šuolį ir privertė ECB valdančiąją tarybą imtis ryžtingų pinigų politikos veiksmų sugrąžinant kainų stabilumą.

Įsipareigojimas siekti 2 proc. infliacijos tikslo

ECB valdančioji taryba patvirtino, kad ir toliau sieks 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslo. Peržiūrėtoje strategijoje pabrėžiama, jog tikslas yra simetriškas, o tai reiškia, kad tiek pernelyg didelė, tiek pernelyg maža infliacija yra vienodai nepriimtina. Nors trumpalaikiai infliacijos nukrypimai nuo šio tikslo yra neišvengiami, svarbu, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į pageidaujamą lygį, o tam būtina ilgalaikius infliacijos lūkesčius išlaikyti ties tikslu.

Naujoje strategijoje pripažįstama, kad infliacinė aplinka pastaraisiais metais tapo nepastovesnė, o ją lemiantys veiksniai veikia į abi puses. Senėjanti visuomenė, deglobalizacija, besikeičianti geopolitinė aplinka, skaitmenizacija, netikėti tiekimo sutrikimai ar klimato kaita gali sukelti ar padidinti infliacijos nukrypimus nuo tikslo. Todėl reikalinga lanksti, prisitaikanti pinigų politika, kad šis kintamumas nepaveiktų ilgalaikių infliacijos lūkesčių. Pavyzdžiui, po 2022–2023 m. infliacijos šuolio ECB valdančioji taryba atsakė griežtu ir nuosekliu palūkanų normų didinimu: jos per šiek tiek daugiau nei metus buvo padidintos 4,5 proc. punkto – tai istoriškai vienas staigiausių palūkanų pakėlimų.

Pagrindinė ECB priemonė ir toliau yra palūkanų normos  

ECB valdančioji taryba toliau pabrėžia, kad ECB palūkanų normos tebėra pagrindinė pinigų politikos priemonė. Prireikus gali būti taikomos ir papildomos priemonės, pavyzdžiui, turto supirkimo programos, ilgalaikės paskolos bankams, neigiamos palūkanos ar ateities gairės (angl. forward guidance). Papildomos priemonės padeda užtikrinti veiksmingą pinigų politikos poveikį esant mažoms palūkanų normoms ar padidėjus įtampai finansų rinkose. Svarbu ir tai, kad ECB įsipareigoja iš anksto atidžiai įvertinti šių nestandartinių sprendimų adekvatumą, poveikį ir galimas šalutines pasekmes.

Atsakas į neapibrėžtumą ir rizikas

Pastaraisiais metais reikšmingai išaugęs ekonominis, geopolitinis ir klimato neapibrėžtumas rodo, kad vien tik standartinių makroekonominių prognozių nebepakanka. Todėl alternatyvūs scenarijai ir jautrumo analizė tampa ypač svarbi. ECB valdančioji taryba siekia remtis įvairius rizikos veiksnius apimančia analize, kuri padeda geriau numatyti ir suprasti galimas infliacijos trajektorijas, tinkamai reaguoti į netikėtumus.

Jei kiltų rizika kainų stabilumui, ECB valdančioji taryba, reaguodama į reikšmingą infliacijos nuokrypį nuo tikslo į bet kurią pusę, imtųsi ryžtingų pinigų politikos veiksmų, kad infliacijos nuokrypis neužsitęstų ar nevirstų ilgalaikiu, o ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai nenukryptų nuo tikslo.

ECB valdančioji taryba sieks užtikrinti pinigų politikos tvarumą ir išvengti šalutinių pasekmių ECB finansiniams rezultatams.

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

Nors ECB būstinė – Frankfurte, Valdančiosios tarybos sprendimai priimami euro zonos mastu bendru sutarimu, o Lietuvos bankas yra visateisis Eurosistemos narys. ECB valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai paveikia lietuvių vartojimo išlaidas, paskolų sąlygas, būsto kainas ir bendrą ekonomikos būklę. Kuo veiksmingesni ir lankstesni ECB sprendimai visai euro zonai – tuo geresnės sąlygos verslui ir gyventojams Lietuvoje.

2025 m. ECB strategijos peržiūra nėra revoliucija, bet tai yra aiškus ženklas, kad ECB mokosi iš praeities, stebi dabartį ir ruošiasi ateičiai. Tikslas ir toliau yra tas pats – 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu ir tvirta ekonominė aplinka. Kainų stabilumas yra svarbus žmonėms, kurie planuoja, taupo, investuoja ar ima paskolas – vadinasi, kiekvienam iš mūsų. Kitas strategijos vertinimas numatomas 2030 m.

Lietuvos banko informacija