Eglės kankorėžių kenkėjų stebėsena ir rekomenduojami būdai jų žalai mažinti

2022–2023 metais Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai vykdė kankorėžinio stagargraužio (Laspeyresia strobilella L.) ir kankorėžinio ugniuko (Dioryctria abietella Schiff.) populiacijos gausos pokyčių stebėseną. Stebėsenai paprastosios eglės sėklinėse plantacijose buvo parinktos keturios plantacijos, kad būtų derančios ir gana jauno amžiaus. Norint gauti plataus spektro duomenis, sėklines plantacijas stengtasi parinkti kuo labiau išskleidžiant stebėsenos vietų tinklą. Stebėjimai vykdyti VĮ Valstybinių miškų urėdijos eglės sėklinėse plantacijose:

- Kuršėnų regioninio padalinio Gruzdžių girininkijoje,

- Raseinių regioninio padalinio Kražių girininkijoje,

- Jurbarko regioninio padalinio Kalvelių girininkijoje ir

- Trakų regioninio padalinio Pravieniškių girininkijoje.

Kiekvienoje sėklinėje plantacijoje išdėstyta po keturias gaudykles su feromoniniais viliokliais bei lipniais lapeliais. Gaudyklės buvo iškabintos 2-3 metrų aukštyje, 10-12 metrų atstumu viena nuo kitos (1 pav.). Kadangi šių drugelių skraidymo laikotarpiai nepersidengia, jų gaudymui buvo naudotos tos pačios gaudyklės, tačiau įdedant atitinkamą rūšį viliojančius feromonus.

Kankorėžinis stagargraužis – vienas iš žalingiausių eglių kankorėžių kenkėjų, paplitęs visoje Europoje, o taip pat ir Sibire bei Japonijoje. Pažeidžia tik eglių kankorėžius. Randamas visuose medynuose, kuriuose auga eglės, tačiau labiau mėgsta išretėjusius eglynus ir pamiškėse augančias egles.

Skraido gegužės – birželio mėnesiais. Sėkliniais metais stagargraužis apninka 50-70 proc. kankorėžių, o esant mažam derliui – ir iki 100 proc. Vikšrai dažniausiai žiemoja kankorėžio stagare, rečiau – sumedėjusių žvynų pagrinde. Jei vikšrų kankorėžyje prisiveisia daug, žalias, nesubrendęs, nesubrandinęs sėklų, kankorėžis nudžiūva per kelias savaites. Sudžiūvus kankorėžiui žūva ir visi jame esantys vikšrai.

Kankorėžinis ugniukas paplitęs visoje Europoje, Azijoje, JAV, Kanadoje ir Gvatemaloje. Kankorėžinis ugniukas labiausiai pakenkia eglės kankorėžiams, tačiau retesniais atvejais pakenkia ir pušies, maumedžio, kėnio kankorėžiams. Lietuvoje tai pats žalingiausias eglių kankorėžių kenkėjas.

Drugiai skraido vakarais, nuo birželio vidurio iki liepos mėnesio pirmos dekados. Pažeidžia iki 25 proc. kankorėžių (2 pav.). Rudenį pažeisti kankorėžiai ruduoja ir krinta, o vikšrai sulenda žemėn, kur žiemoja plokščiuose šilkiniuose kokonuose.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų atlikti stebėjimai rodo, jog vidutinis sugautų stagargraužių kiekis vienoje gaudyklėje 2023 metais buvo didesnis visose stebėjimo vietose lyginant su 2022 metais. 2023 metais didžiausias viena gaudykle sugautų stagargraužio drugelių prieaugis fiksuotas Kražių plantacijoje, kur vidutiniškai viena gaudykle pagauta beveik du su puse karto daugiau šių kenkėjų nei ankstesniais stebėjimo metais. Taip pat gana nemažas prieaugis stebėtas ir Gruzdžių girininkijoje esančioje eglės sėklinėje plantacijoje, kur populiacija padidėjo pusantro karto. Kenkėjų gausa Kalvelių ir Pravieniškių eglės sėklinėse plantacijose praktiškai nekito (3 pav.).

Kankorėžinių ugniukų 2023 metais sugautas vidutinis kiekis viena gaudykle padidėjo visose stebėjimo vietose lyginant su 2022 metais. Didžiausias viena gaudykle sugautų drugių prieaugis fiksuotas Gruzdžių sėkliniame objekte, kur populiacija didėjo daugiau nei dvigubai. Pusantro karto populiacijos gausa pakilo Kražių bei Pravieniškių eglės sėklinėse plantacijose. Mažiausiai situacija keitėsi Kalvelių eglės sėklinėje plantacijoje (4 pav.).

Ryšys su klimatinėmis sąlygomis

Apskaitų vykdymo metu buvusios klimatinės sąlygos pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus duomenis: 2022 metų gegužės ir birželio mėnesiai buvo artimi vidutinei temperatūrai, beveik dvigubai drėgnesni nei įprastai, saulės spindėjimo laikas buvo kur kas mažesnis nei vidutinis. 2023 metų gegužės ir birželio mėnesiai buvo laipsniu šiltesni nei įprastai, buvo akivaizdus drėgmės deficitas, daugelyje rajonų sausra buvo paskelbta kaip stichinis meteorologinis reiškinys. Tiek gegužė, tiek birželis buvo itin saulėti ir viršijo daugiamečius saulės spindėjimo vidurkius. Galima daryti prielaidą, kad 2023 metais tokiam kenkėjų populiacijos šuoliui tiesioginės įtakos turėjo gegužės ir birželio mėnesių orai, kurie buvo gerokai sausesni ir šiltesni. Saulės spindėjimo laikas buvo didesnis nei vidutinis ir ženkliai didesnis nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Būtent dėl šios priežasties buvo palankesnis kenkėjams skraidymo ir kiaušinių dėjimo laikotarpis.

Dar viena priežastis, dėl kurios analizuojamų kenkėjų populiacija taip smarkiai padidėjo, gali būti eglės derėjimo intensyvumas. Kaip minėta, abu stebėti kenkėjai yra tiesiogiai priklausomi nuo eglių derėjimo, nes vienaip ar kitaip tai lemia jų išgyvenamumą. 2022 metais eglės gana gausiai derėjo Gruzdžių ir Kražių sėklinėse plantacijose, o Kalvelių ir Pravieniškių plantacijos derėjo kur kas mažiau.

Iš atliktos analizės, galima teigti, kad daugiau kankorėžių generavusiose plantacijose ir kenkėjų populiacija išaugo daugiausiai.

Apsauga ir naikinimo būdai

Apsaugą nuo kankorėžinio stagargraužio tikslinga organizuoti sėklinėse plantacijose ir medynuose, kuriuose ketinama rinkti sėklinę medžiagą. Prieš kankorėžių rinkimą reikia atlikti jų analizę. Rudenį ir žiemą, pastebėjus didelį skaičių pažeistų kankorėžių, sekantį ankstyvą pavasarį tikslinga atlikti apskaitas ir nustatyti paskutinio ūgio lervų (galvos plotis apie 1 mm) skaičių kankorėžiuose. Paprastai viename kankorėžyje vystosi 2-3 vikšrai. Esant didesniam nei įprastai paskutinio ūgio lervų ir lėliukių skaičiui, galima naudoti insekticidus. Insekticidus reikia purkšti dukart, esant šiltiems ir saulėtiems orams - prieš išskrendant kenkėjams ir prieš jiems dedant kiaušinius.

Kenkėjų skraidymas sutampa su eglės žydėjimu – gegužės I-II dešimtadienio.

Nuo ugniuko, kaip ir nuo stagargraužio, apsaugos priemones rekomenduojama naudoti tuose objektuose, kur planuojama rinkti kankorėžių derlių. Insekticidus tikslinga naudoti prieš pat kenkėjams ant kankorėžių dedant kiaušinėlius ar dėjimo metu – birželio paskutinį, liepos I-II dešimtadienį. Kontaktiniai insekticidai čia mažai efektyvūs, todėl pirmenybę reikėtų teikti sisteminio veikimo insekticidams.

Abiejų kenkėjų populiacijos reguliavimui veiksmingi insekticidai, kurių veiklioji medžiaga – acetamipridas. Lietuvoje miškų ūkyje, būtent sėkliniuose objektuose nėra registruoto insekticido, skirto kankorėžių kenkėjų naikinimui. Tačiau tinkami naudoti insekticidai galėtų būti „Imprid Skog“ ir „Mospilan 20 SG“. Norint naudoti šiuos insekticidus, reikėtų Valstybinės augalininkystės tarnybos registruotų augalų apsaugos produktų sąraše praplėsti šių insekticidų naudojimo spektrą, kad juos būtų galima naudoti miško sėkliniuose objektuose, siekiant mažinti aptartų kankorėžių kenkėjų daromą žalą. Abiejų insekticidų rekomenduojama naudojimo norma tokia pati - 0,25 kg/ha, vandens kiekis 700-1000 L/ha, priklausomai nuo technikos, kuria bus apdorojami objektai. Derantys medynai gali būti apipurškiami chemikalais panaudojant smulkialašius purkštuvus: aviacinius, traktorinius ventiliatorinius ir nugarinius ventiliatorinius.

Be cheminių priemonių, taip pat galima taikyti nuolatinį kenkėjų gaudymą specialiomis Delta tipo trikampėmis feromoninėmis gaudyklėmis (5 pav.), į kurias priklausomai nuo norimos sugauti kenkėjo rūšies, įmontuojami feromoniniai viliokliai: stagargraužiams - Pherobank Cydia strobilella, ugniukams - Pherobank Dioryctria abietella Taip pat, norint mažinti kenkėjų populiacijas ir pažeistų sėklų kiekį, tais metais, kai eglės gausiai dera, rekomenduojama vykdyti visų kankorėžių surinkimą, kad sėklinėse plantacijose ir medynuose neliktų kankorėžių, kuriuose galėtų kankorėžinis stagargraužis ir kankorėžinis ugniukas sėkmingai peržiemoti.

Šaltinis: VMT

Nuotraukos iš VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus archyvo