Egzotika namuose: smagu ne tik auginti, bet ir gelbėti

Domėjosi nuo vaikystės

Rudenį ir žiemą, kai vieni M. Keniko kolekcijos augalų pasinėrę į tingulį, kiti patiria stresą, verta prisiminti gražiausias jų augimo akimirkas, užfiksuotas nuotraukose. Daugiausia žinių apie juos alytiškis semiasi iš interneto, feisbuko grupių, bet išsamiausios informacijos randa tik anglų kalba.

„Egzotiniais augalais domėjausi nuo vaikystės, nes močiutė vesdavosi padėti į daržus, varčiau knygeles su paveikslėliais ta tematika, tad vėliau mokyklos vadovėliuose ir be užrašo atpažindavau medžius ir augalus, – prisiminė Marius. – Man bet kokį augalą, net ir skurstantį, gaila išmesti. Kai tokį suvargėlį pamatau prekybos centre, kyla noras išgelbėti – taip ne vienas jau buvo pro namų duris „atėjęs“. Atrodytų, vis taupau vietą, bet „netyčia“ vis naujų augalų nusiperku.“

Detalesnė jo pažintis su egzotiniais augalais prasidėjo per socialinius tinklus, kai pamatė, kaip iš sėklos dygsta citrina ar kitoks medelis ir subrandina vaisių. Paskui pamatė, kad draugo mama augina mandarinmedį, vaisius vedantį ne pirmus metus. Kai jį atidavė, Marius neįvertino jam reikalingų sąlygų. Nors augalas numetė lapus, per žiemą tamsiame kambaryje atsilaikė, bet kai jį persodino į didesnį vazoną ir, pašnekovo žodžiais tariant, laistė kaip agurką, darėsi tik blogiau, tad laikui bėgant sunyko.

Dabar vaikinas gailisi, kad šis mandarinmedis neišgyveno, nes būtų buvusi gera „medžiaga“ kitam augalui įskiepyti. Vėliau vis bandydavo iš sėklos sudaiginti ar parduotuvėje pirktus dekoratyvius citrusus auginti, bet dėl klaidų ilgiau nei dvi žiemas jie neišgyvendavo.

Retesnieji būna lepesni

„Beveik kiekvienas namuose augantis augalas yra ne mūsų kraštų (kitaip sakant, egzotinis), – atkreipia dėmesį M. Kenikas. – Tiems, kaip vadinu, įprastiems „kambariniams“ augalams puikiai tinka mūsų namų sąlygos, todėl dažniausiai jų randame prekybos centruose, o retesni „egzotiniai“ paprastai yra lepesni arba tiesiog nebuvo išpopuliarinti.“

Daugiausia laiko atima laistymas ir sodinimas, nes alytiškis gyvena bute ir reikia stengtis nesujaukti, „neapsemti“ namų... Augalų norėtųsi daugiau, bet riboja vieta, tik vasarą kai kuriuos gali išnešti į kiemą. Jei turėtų sodą ar kažką panašaus, matyt, visus augalus gabentų ten lauke vasaroti.

Dažniausios kambarinių augalų augintojų klaidos, Mariaus pastebėjimu, yra būtent perlaistymas, neatsižvelgimas į natūralų konkretaus augalo augimą, norėjimas padaryti kuo geriau, skubėjimas, bet tada išeina atvirkščiai, o tai itin pasijunta žiemą.

„Nekreipiant dėmesio į tai, kokį augalą perki, gali namo parsinešti ir nelauktų svečių: voratinklinių erkučių, skydamarių, tripsų, baltasparnių. Prieš perkant būtina iš abiejų pusių apžiūrėti lapus, patikrinti, ar ant žemės, šakų kas nors neropoja. Jeigu yra galimybė, ne pro šalį atsargiai ištrakti augalą iš vazono ir pažiūrėti, ar šaknys sveikos“, – patarimais dalijasi alytiškis.

Citrusiniai: stebėti svarbiau negu ragauti

„Apelsinmedis yra naujas gyventojas, pirmus metus augo sklandžiai ir gražiai, gausiai ir kvapniai sužydėjo du kartus per sezoną, stebėjausi, kad taip elgiasi balkone, į kurį atsisuka pietvakarinė saulė ir papildomai vakarinę pusę dar užstoja dideli medžiai, – pasakoja alytiškis. – Tik dabar kilo abejonių, ar tai tikrai apelsinas, gal kitoks citrusas, nes vaisiai palyginti maži ir jau keičia spalvą (esu skaitęs, kad apelsinai subręsta maždaug per metus). Nebent tai tik apgaulingas procesas, apie kurį esu girdėjęs – kai vaisius, gaudamas mažiau saulės, vėsesnėje temperatūroje keičia spalvą, o paskui pavasarį vėl pažaliuoja (ne veltui tolimuose tropikuose citrusiniai vaisiai taip ir neįgauna sodrios spalvos). Kad ir kas tai yra, vis tiek džiugina.“

Augina jis ir kitokių, padaugintų citrusinių medelių, bet jų amžius yra apie metus ar kiek daugiau, o ir šie metai jiems buvo problemiški. Vis tik jie sužydėjo, bet vėliau Marius jų vaisius nuskynė, kad augalai pataupytų jėgas ir užaugintų daugiau žaliosios masės.

Tolerantiškoji figa

Su figa Marius nesunkiai susidraugavo. Tai augalas, priskiriamas fikusų genčiai (bendras bruožas – pažeidus lapą, bėga baltas „pienas“). Figa mėgsta saulę, bet, pasak vaikino, ji gerai „elgėsi“ ir pusiau pavėsyje, tik vaisiai tada mažiau saldūs. Medelis auga greitai, mėgsta vandenį, o natūraliai gamtoje nesunkiai pakenčia sausras.

Žiemai figa numeta lapus, užmiega ir ramiai ją galima laikyti vėsioje patalpoje, kur ji kartais būna ir šiek tiek minusinė temperatūra. Veislės ‘Brown Turkey’ figos – vienos atspariausių šalčiui.

Prisijaukino kavamedį ir laukia bananų

„Kavamedį gavau dovanų kartu su puodeliu kavai, bet jie būna susodinti keli, todėl geriau juos atskirti, kad padoriai augtų, – patarė Marius. – Kavamedžiai mėgsta rūgštesnę dirvą, drėgmę, kitaip nei kiti – nepakenčia intensyvios saulės ir dėl to gali nudegti lapai. Natūraliai auga labiau miškingose vietose – medžių šešėlyje. Užtat labai jam patiko rytinėje, vakarinėje lango pusėje, žiemą irgi nekėlė problemų, o pastarąją vasarą gerokai paaugo, kada nors gal ir sužydės.“

Nors daug kur skaitome žodį „bananmedis“, Marius perspėja, kad iš tiesų tai didelis žolinis augalas ir tikrai ne medis. Jis augina žemaūgį bananą ‘Dwarf Cavendish’, bet jo priežiūra panaši kaip ir kitų veislių – mėgsta saulę, toleruoja pusiau pavėsį, greitai auga. Jiems reikia daugiau drėgmės, leidus žemei per daug išdžiūti, lapai apvysta, ypač apatiniai – ties lapo viduriu susiglaudžia abu lapo šonai, nors taip gali vykti ir dėl labai didelės kaitros, temperatūros svyravimų.

Dėl labai sauso oro, kai namai pradedami šildyti, gali džiūti lapų kraštai. Šie augalai nemėgsta ilgai besitęsiančių gana vėsių temperatūrų (pavyzdžiui, žemiau 10 °C): taip gali nustoti augti ar visai nunykti. Žiemos metas jam nelengvas, laistyti ir ypač tręšti tenka atsargiau. Svarbu neversti be reikalo augti, nebent naudojamos auginimo lempos.

Ir vis dėlto bananas, pašnekovo žodžiais tariant, yra atlaidus augalas, tinkamai auginant galima sulaukti ir vaisių, kurie natūraliai gamtoje sunoksta daugmaž per metus.

Įšaknydintas ananasas

Ananasą, priskiriamą bromelijinių augalų šeimai, M. Kenikas įšaknydino nuo vaisiaus likusios galvos: „Augalas niekada nebuvo reiklus – lėtai augo, laistymas panašus į sukulentinių augalų (patariama vandenį pilti iš viršaus). Deja, šiemet kažkodėl jo „karūnos“ viduje atsirado kirmėlių, tad teko nupjauti, bet galbūt atžels.“

Įprastai ananasai mėgsta saulę, o vaisiaus net gamtoje tenka laukti ilgai (apie 2–3 metus), namuose, matyt, užtruks ilgiau.

Pitajos žydi naktimis

Pitaja (drakono vaisius) – naktį žydintis vijoklinis kaktusas. „Jis nėra tipinis kaktusas – labiau tropinis, leidžiantis orines šaknis ir įsitvirtinantis ant paviršių, pavyzdžiui, lipdamas medžių kamienų, – atkreipia dėmesį M. Kenikas. – Irgi mėgsta saulę, bet man dažnai nudega, kai vasarai iš balkono išnešu į lauką po kaitria saule, nors vėliau atsigauna, o šiaip geriau pratinti prie jos iš lėto.“

Šią vasarą alytiškio pitajos, deja, tapo amarų grobiu, tad beliko tik stebėtis, kad tokį „storžievį“ augalą, kaip šis kaktusas, gali pulti tokie kenkėjai. Laimei, pavyko juos išprašyti. Didesnius amarus jis traiškė rankomis, valė šlapiu skudurėliu, purškė žaliojo kalio muilo tirpalu. Vazelinu ištepė vazono kraštus, kad blokuotų kelią skruzdėlėms. Kai kas pitajoms daro atramas, bet Marius leidžia šakotis kaip krūmeliams.

Gardenija primena jazminą

Gardenija M. Keniko namuose atsirado, kai mama nusipirko iš prekybos centro, o jis priglaudė ir rūpinasi. Ji ir žiemoja kuo puikiausiai vėsiame įstiklintame balkone, kartu su citrusais.

Ši gėlė pašnekovui panaši į mūsiškį jazminą, bet lauke tikrai nežiemoja. Mėgsta saulėtą vietą, auga ir pavėsingoje, bet tokiu atveju lėčiau ir žiedų bus mažiau. Reikalauja daugiau drėgmės ir rūgštesnės dirvos, tinka žemė, naudojama rododendrams, azalijoms, galima įmaišyti ir šilauogėms skirtos žemės.

Šiek tiek bėdų augintojui sukėlė kalkingas čiaupo vanduo, todėl jis kartas nuo karto gardenijas gausiai palieja vandeniu, kad bėgtų pro drenažo skyles ir žemė prasiplautų. Tik reikia nepamiršti, kad taip ir dalis trąšų išsiplauna.

Jautrioji mimoza

„Jautrioji mimoza – žolinis augalas, daugiau auga kaip vienmetis, ant kotelio turi spygliukus, žydi smulkiais rausvais žiedais, kurie man panašūs į kepurės bumbulus, – vaizdžiai palygina M. Kenikas. – Įdomus dalykas – mes jas auginame kaip netipinį augalą, o ten, kur ji gamtoje auga natūraliai, vietiniams ūkininkams yra piktžolė.“

Alytiškis mimozos nepriskiria reikliems augalams. Tik dažnokai tenka palaistyti, palietus, papūtus vėjeliui arba naktį lapeliai susikleidžia, o dėl stipresnio streso su visu lapkočiu sukrenta. Lapų sukiojimas jai kainuoja jėgų ir geriau nepiktnaudžiauti, o, tarkim, prie dažno vėjo, gali ir priprasti.

Mariaus KENIKO nuotraukos 

Titulinėje nuotr. – Mimoza.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.