Egzotikos kampelis – tarsi tolimos kelionės tęsinys

Užbūrė figų kvapai

Savo namuose žaliąjį kampelį J. Tertelienė pradėjo kurti nuo kaktusų, vėliau daugumą jų pakeitė žydintys augalai, o paskui susidomėjo egzotiškais augalais, nokinančiais vaisius. Nuo pirmųjų kelionių su šeima į Kroatiją, kurios kartojasi pastaruosius penkerius metus, namuose pirmiausia įkurdinti rozmarinai ir figos.

„Kai gyvenome Kroatijoje, apartamentuose, mus pakerėjo švelniai saldūs figų kvapai, – prisimena Jurgita. – Ilgai nesupratome, iš kur sklinda tas malonus kvapas, kol nepamatėme figų vaisių ir nepriėjome artyn. Kai grįžau namo, iškart įsigijau figą iš Kretingos prekyvietės lauko aikštelės. Ir nuo to laiko, kai kaskart grįžtame iš tolimos kelionės, mūsų figos kvapai tarsi pratęsia ją, tarsi vis dar būtume Kroatijoje. Ir mums su vyru Nerijumi, ir vaikams jie labai patinka.“

Šios šeimos egzotiniai augalai – figa, granatmedis, du alyvmedžiai ir trys rozmarinai – vasaroja lauke. Kai atvėsta oras, figa ir granatmedis keliauja namo į verandą, kartu su jais ir vis dar sunkiame vazone kilnojamas lauramedis. O štai rozmarinai žiemoja nešildomoje vasarinėje patalpoje, kurioje pakankamai šviesu.

Figos, anot J. Tertelienės, – nors greitai augantys, bet įnoringi augalai: jų vaisių paragavome tik vienais metais. Žiemą jas laikome šviesioje, bet nešildomoje patalpoje. Pavasarį jos užmezga vaisius ir pradeda auginti lapus, bet išnešus į balkoną „sustresuoja“ ir vaisus numeta. Vėliau užmezga naujų, bet jau nebespėja sunokinti iki galo. Vis dėlto Jurgitai ne tai svarbiausia: figos šiuose namuose auginamos dėl kvapo. Malonu gerti kavą, kai jų dvelksmas tarsi švelniai svaigina, ramina.

Rozmarinų lapeliais gardžiuojasi ištisus metus

Pirmasis rozmarinas į Tertelių namus atkeliavo iš Kroatijos gėlių parduotuvės, tačiau nei pats augalas, nei jo augimas niekuo nesiskiria nuo pirktųjų Kretingoje. Žydintis augalas puošia ir kvėpina namus, tačiau lapeliai skainiojami ištisus namus. Jurgita daugiausia rozmarinus naudoja marinuodama ir kepdama įvairius patiekalus.

Šis augalas nebijo pirmųjų šalčių, lauke gali ilgokai išsilaikyti specialiuose vazonuose, padedančiuose išlaikyti šilumą. Žemei ima vieną dalį komposto, kitą – juodžemio iš daržo, dar įpila vermikulito bei polistirolio granulių. Pats vazonas didelis, 40–50 cm aukščio, 40 cm pločio. Laistydama tris vazonus, pašnekovė supila 10 litrų vandens, nors Viduržemio jūros augalai  perdžiūti nebijo.

Lauramedis šiuose namuose – taip pat ne vien dėl grožio: namuose žaliuojantys lapeliai daug aromatingesni negu pirktiniai.

Alyvmedžiai ir granatmedžiai – žalia puošmena

Nors alyvmedžiai ir subrandina alyvuoges, jų maistui kretingiškiai nenaudoja, tik grožisi pilkšvai žaliais lapeliais. Jurgita net nežinotų, kaip tuos vaisius apdoroti, o dėl 10–20 alyvuogių to daryti nė neverta. Bet smagu stebėti, kaip auga užmegztos uogos. Vienas augalas skiepytas ir auga ant koto, o kitas auga krūmu.

Granatmedis jau 9 metus šią šeimą džiugina ryškiai oranžiniais žiedais. Sunokę vaisiai nebūna nei saldūs, nei skanūs. Jį taip pat augina dėl grožio, o ne dėl vaisių.

Tokius šilumamėgius augalus namuose turėti ekonomiška, nes jie daugiamečiai, nereikia kasmet pirkti vienmečių gėlių balkonui pasipuošti.

Jurgitos TERTELIENĖS nuotraukos

Titulinėje nuoutr. – Granatmedis džiugina oranžiniais žiedais.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.