Eimantas Eigirdas: „Ilgiau kentėti nebegalime“

Vieta kaip pelių – po šluota?

„Numaniau, kad yra negerai, bet kad taip blogai, nesinorėjo tikėti. Bet yra“, – pokalbio pradžioje „Ūkininko patarėjui“ pripažino E. Eigirdas. Šių metų pradžia – sudėtinga, bet ir pernai sausį, ūkininko nuomone, buvo ne ką geriau. Pavyzdžių – kiek tik nori. Vienas iš jų – laužų kūrenimo akcija. Ūkininkai kūreno laužus, kurie, pasak jauno vyro, pirmiausia praneša apie mūsų valstybę ištikusį pavojų. Akcijos organizatoriai ne sykį išsamiai aiškino, kodėl tokia akcija organizuojama, ko siekiama, tiesiai šviesiai ir juodu ant balto buvo surašyta, paskleista informacija įvairiais kanalais. „Bet dauguma žiniasklaidos priemonių, televizijos, internetinių kanalų iš laužų kūrenimo akcijos sugebėjo išsityčioti. Girdėjosi teiginių, kad tais kūrenimais ūkininkai tik gamtą šildo brangiomis malkomis, verčiau jau būtų paaukoję kažkam. Susidaro įspūdis, kad ūkininkai turi būti ramūs, neišsišokti ir apskritai džiaugtis tuo, ką turi. Mums vieta kaip pelėms – po šluota?“ – piktinosi ūkininkas.

Pasak E. Eigirdo, ūkininkams vis prikaišiojami europiniai pinigai. Neva, ūkininkai ir taip gerai gyvena, o trokšta gyventi dar geriau. Tačiau jaunam vyrui neaišku, kodėl tie blogai gyvenantys dejuotojai patys neūkininkauja. „Būti prie žemės ūkio yra lengviau negu būti jame. Tokios kalbos, toks požiūris tik dar labiau skatina visuomenės susiskaldymą“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Ūkininkas paminėjo ir Vokietijos pavyzdį. Ten ūkininkai rinko parašus po peticijomis. Ir jų surinko kur kas daugiau, negu šalyje yra ūkininkų. Vadinasi, Vokietijoje ūkininkus visuomenė palaiko. „O kas palaiko Lietuvos ūkininkus? Niekas, išskyrus žmones, gyvenančius kaime ir savo akimis matančius tikrovę. Didžioji dauguma kaimo gyvenimo nemato, nesupranta. Tiems žmonėms ūkiška produkcija net smirdi. Parduotuvė – kitas reikalas. Todėl tikrai ne vienam ūkininkai yra nei daugiau, nei mažiau – tautos priešai. Jau darosi gėda pasisakyti, kokia tavo profesija, kuo užsiimi...“ – su liūdesio gaidele kalbėjo E. Eigirdas.

Laužų kūrenimo akcija, pasak pryšmantiškio, parodė pirmiausia pačių ūkininkų vienybę, tvirtą nusistatymą. Vėlesni įvykiai Šilutėje, Šilalėje – tarsi laužų kūrenimo tęsinys, ir – visu gražumu pasirodę skauduliai.

„Sausio 8-osios laužai sudegė, bet ugnis ūkininkų širdyse neužgeso. Atvirkščiai – ūkininkų bendruomenėje atsirado dar daugiau vieningumo, tvirtumo, ryžto ir pykčio. Mūsų protestai tik įsibėgėja, ateities planai – tikrai ne trumparegiški. Vienbalsiai nuspręsta traktoriais vykti į Vilnių. Bet aš nė neabejoju, kad dėl šitokio sprendimo vėl sulauksime daugybės priekaištų. Taip ir girdžiu, kad mus kaltins pasirodymu, technikos paroda ir panašiai. Bet mes ilgiau kentėti nebegalime“, – pripažino ūkininkas.

Demokratijos išsaugojimo kaina

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.