Ėjimas „va bank“

Lėmė ūkininkų neveiklumas

Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius pripažino nesantis pernelyg aktyvus LŪS Utenos skyriaus narys. „Tai, kad vadovavimą skyriui perėmė ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, man iš tiesų buvo staigmena, – pripažino „Ūkininko patarėjui“. – Tik vėliau išaiškėjo, kad jį esą išrinko. Tačiau mano, kaip šio skyriaus nario, pozicija yra kitokia – manau, kad A. Svitojus dirba priešingą darbą nei ūkininkams reikalinga.“

Ūkininkas neslėpė, kad uteniškių ūkininkų bendruomenė nėra aktyvi, jos nariai nesidomi žemės ūkio politika ar sprendimais. Todėl kai į LŪS skyriaus vadovo poziciją kažkas pasiūlė A. Svitojaus kandidatūrą, ypatingų klausimų nekilo.

„Tie, kurie aktyvūs visuomeninėje veikloje, pats priklausau Lietuvos pieno gamintojų asociacijai (LPGA), taip pat daug laiko skiriu kooperatyvui „Pienas LT“, – mums kiekviena minutė suskaičiuota, o mažiau besidomintieji sukasi savo pasaulėlyje, juos lengviau įtikinti – esą šitas vadovas tai jau padarys... Tačiau per pieno krizę akivaizdžiai pamatėme, kad šio žmogaus veikla nukreipta prieš pieno ūkių ateitį. Iš tiesų neatmetu ir pačių ūkininkų pražiūrėjimo – dabar daugelis yra labai pasyvūs, prarado norą domėtis rajono žemės ūkio reikalais, užsidarė į savo pasaulėlius, todėl jais pasinaudoti labai paprasta. Tai yra pačių ūkininkų problema“, – ŪP konstatavo pašnekovas.

A. Kudrevičiaus teigimu, labai daug kas priklauso nuo lyderio, organizacijos vadovo, kurį išrenka žemdirbiai: „Tarkime, LPGA, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, LŪS – šių savivaldos organizacijų balsas yra girdimas, o ir lyderiai yra stiprūs Lietuvos mastu. Žinau, kad Žemaitija gali didžiuotis aktyviais LŪS nariais, lyderiais, o Utenos rajone situacija nėra labai gera.“

O kiek ŽŪR padeda ūkininkams? „Jie tarsi tarpininkai, pasiimantys europines išmokas ir biudžeto pinigus. Jų viskas išlaikoma iš valstybės pinigų – ir patalpos, ir atlyginimai mokami. Mūsų asociacijos išlaikomos iš ūkininkų, patys susirenkame savo biudžetus, o ŽŪR yra vos ne kaip valstybės įstaiga. Tad tokia struktūra, kokia yra dabar, juos daro ne padėjėjais, o vos ne didžiausiais kenkėjais. Tai, ko gero, pats blogiausias variantas Lietuvos ūkininkams, visiškai bestuburė organizacija, kurią gal net reikia naikinti, nes vargu ar ką gero nuveikė“, – piktinosi redakcijos pašnekovas.

Rūmai parankūs politikams

Pasak LŪS vicepirmininko, Kupiškio skyriaus pirmininko Zigmanto Aleksandravičiaus, žinia, kad ŽŪR pirmininkas tapo LŪS Utenos skyriaus vadovu, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. „Tai tas pats, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlytų dalyvauti Ukrainos Aukščiausiosios Rados susirinkimuose, – ironizavo pašnekovas. – Bet juk tai visiškai priešiška organizacija, priešiškas vadovas, kurio priešiški veiksmai kenkia ūkininkams ir visai LŪS. Ir šis žmogus dalyvauja LŪS posėdžiuose. Buvome šokiruoti, neradome būdų, kaip reikėtų elgtis. Atsitokėję pradėjome siūlyti įvairius variantus – net ir pašalinimą, juk tokiam žmogui – ne vieta tarp mūsų. Kaip gali mums prieštaraujančios organizacijos vadovas būti LŪS rajono organizacijos pirmininku?“

Z. Aleksandravičiaus nuomone, ŽŪR rajonuose bando kurti  savas organizacijas ir tai jiems pavyksta, nes gali mokėti pinigus, kuriuos jiems skiria valstybė. „Mūsų organizacijoje yra tik du iš mūsų surenkamų lėšų išlaikomi žmonės, o ŽŪR – kelios dešimtys darbuotojų. Vien pažvelgus į 2022 metų ataskaitą matyti, kad ši organizacija turėjo net 16 automobilių. Mes negalime su jais „kariauti“ ir nėra prasmės. O dabartinę situaciją suprantu kaip norą išdraskyti ūkininkų organizacijas, kad liktų vien ŽŪR“, – ŪP kalbėjo Z. Aleksandravičius. Jis prisimena ŽŪR kūrimo pradžią, konferencijas ir aktyvią veiklą Lietuvoje bei Europoje. „Jau tuomet supratome, kad nereikia dauginti žemdirbiškų organizacijų, kad išsklaidome jėgas. Tačiau atsitiko taip, kaip atsitiko – ŽŪR pasuko kitais keliais – pradėjo visais įmanomais būdais tarnauti esantiems valdžioje, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir pradėjo vykdyti priešišką žemdirbiams žemės ūkio politiką“, – pastebėjo pašnekovas.

Z. Aleksandravičiaus nuomone, panašu, kad ŽŪR yra valdžios „nusipirkta“ organizacija, o politikams tokios neva žemdirbiškos organizacijos labai parankios – jos visuomet palaiko ir propaguoja net ir kvailiausius politinius sprendimus, giria valdžios veiklą.

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis svarstė, kad ŽŪR svarbu parodyti augimą, todėl tokie jų vadovų poelgiai nestebina. „Nori, esant reikalui, parodyti, kad tarp žemdirbių egzistuoja ir kitokia nuomonė – esą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas yra geras, puikios ekoschemos, tačiau tai, kad ūkininkams mažėja išmokos, pakilo žemės mokestis, prarasta daug dirbamos žemės prie griovių, jiems nelabai rūpi“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, ŽŪR išlaikymui yra skiriami valstybės pinigai, didžiulės projektinės veiklos lėšos, tačiau naudos ūkininkams iš to beveik nėra. Todėl ŽŪR vargu ar galima įvardinti socialiniais partneriais, ginančiais ūkininkų interesus. Veikiau – jie yra ŽŪM išlaikytiniai, ginantys jos tvarką. „Pinigai iš valstybės kapsi už posėdžių, mokymų organizavimą, kitus projektus, o žemės ūkio ministras gali visiems aiškinti, kad jie išreiškia žemdirbių nuomonę“, – savo nuomonę redakcijai išdėstė J. Vilionis.

Trūksta iniciatyvos

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius taip pat neslėpė, kad jį šokiravo Utenos skyriaus vadovų pasikeitimas. „Gal tie veiksmai ir teisėti, tačiau ar jie atspindi plačiosios ūkininkų sąjungos nuomonę, man sunku patikėti“, – ŪP tikino R. Juknevičius. Anot jo, priežasčių susidaryti tokiai situacijai galėjo būti daug. Tačiau svarbiausia – Utenos skyriaus lyderiai nebuvo ryškios asmenybės, kurios sugebėtų burti žmones, nepasižymėjo ir aktyvia veikla.

„Daugumos LŪS Utenos skyriaus narių nuomonės renkant A. Svitojų skyriaus pirmininku net nereikėjo atsiklausti, nes jei pirmajame rinkiminiame susirinkime nebūna kvorumo, pagal asociacijų įstatymą šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuriame kvorumas jau nebereikalingas. Sprendimus gali priimti net ir trys žmonės. Kadangi Utenos rajono ūkininkai nebuvo aktyvūs, tai ŽŪR pirmininkas skyrių ir perėmė nenusižengdamas įstatymams“, – pripažino LŪS pirmininkas.

Kalbėdamas apie priešpriešą tarp LŪS ir ŽŪR, R. Juknevičius pavadino ją nesveika konkurencija. „Yra LŪS narių, kurie labai aštriai kritikuoja ŽŪR veiklą, o ŽŪR nori sumenkinti LŪS. Manau, kad ŽŪR norai aiškūs – būti aukščiausio lygio atstovybe, skėtine asociacija, kuri turėtų teisę kalbėti visų Lietuvos ūkininkų vardu. Bet problemos kyla kalbant apie šios organizacijos savarankiškumą dėl pakankamai didelių valdiškų pinigų. Gali būti, kad būtent todėl ŽŪR vadovybė stengiasi įtikti tiems, kas tuos pinigus skiria. Daugiausia dėl to LŪS ir kritikavo žemdirbių savivaldą imituojančią organizaciją“, – aiškino pašnekovas.

Ar iš tiesų Utenos skyriaus ūkininkai panorėjo tapti ŽŪR nariais, R. Juknevičius abejoja: „Manau, ŽŪR tiesiog pasinaudojo pasyviu ūkininkų dalyvavimu savivaldoje, ir dabar jie turės dar vieną skyrių. O mes laikomės tokios pozicijos – centrinė ūkininkų sąjunga nediktuoja savo valios, nedaro savivaldos „iš viršaus“. Laikomės nuomonės, kad kiekvieno rajono ūkininkai patys turi rūpintis savo asociacijos reikalais ir jie laisvi apsispręsti, ar jie save mato centrinės LŪS gretose. Ūkininkai patys turi būti suinteresuoti tuo, kas jiems atstovaus. Jei rajono ūkininkams tokia situacija priimtina, jei mano, kad jiems realios savivaldos nereikia, tai tegul simboline savivalda, atstovavimu jiems užsiima ŽŪR. Laikas parodys, ar ūkininkai bus patenkinti.“

LŪS pirmininkas ŪP teigė, kad vis tik į dabar vykstančius procesus jie reaguoja, nes pastebėjo, jog dalis šalies ūkininkų vis dar nelabai žino, ką daro ir kuo užsiima LŪS, todėl yra labai svarbu juos „pasiekti“. „Ten, kur LŪS nariai aktyvesni, jie puikiai naudojasi savivaldos privalumais, o pasyvūs nelabai supranta, ką kuri organizacija gali jiems duoti, todėl ir pasirenka tokius atstovus. Pastebėjau, kad visur, kur silpnesni ūkiai, kur nenašių žemių rajonai, ten žemdirbių savivalda būna silpnesnė, nes ten ūkininkaujantieji pagrindines pajamas gauna ne iš žemės ūkio. Todėl jie nėra suinteresuoti žemės ūkio politikos niuansais. Būtent tokiuose rajonuose savo veiklą yra stipriai suaktyvinę ŽŪR, jie nori perimti tų rajonų žemdirbių savivaldą“, – pastebėjo LŪS pirmininkas.

Vis dėlto, pasak jo, kritika ŽŪR verčia imtis kai kurių darbų, bet daugiau tik dėl to, kad pasirodytų, kad dar kažką dirba žemdirbių labui, bet kai vyksta kova dėl palankesnio ūkininkams sprendimo, iniciatyvos dažnai nebelieka, jei to nepageidauja ŽŪM.

Bendrauti nepanoro

Norėdamas išklausyti LŪS Utenos skyriaus pirmininko, ŽŪR pirmininko A. Svitojaus nuomonę, ŪP bandė jį pakalbinti telefonu, tačiau pašnekovas, išgirdęs su kuo kalba, telefoną išjungė. Vėliau paskambinęs patvirtino, kad su ŪP nebendraus, ir pasiūlė kitą žmogų, kuris atsakysiąs į klausimus. Tiesa, iki šiol laukiame žadėto žmogaus telefono numerio... A. Svitojus jo korespondentei nepranešė.

Tad gal vertėtų pasiremti Europos regioninės politikos instituto mokslininkų tyrimo išvadomis, kad ŽŪR neatitinka svarbiausių savivaldos organizacijų grupei priskiriamų principų – finansinio nepriklausomumo ir tiesioginio žemdirbių atstovavimo rūmų valdymo organuose – reikalavimų. Lietuvoje ŽŪR daugiausia finansuojami valstybės lėšomis, t. y. patys žemdirbiai finansavimo procese dalyvauja mažai. ŽŪR, pagal šalies įstatymus turinti veikti kaip skėtinė žemdirbių savivaldos organizacija, kol kas neranda savo vienareikšmio vaidmens, atstovaudama žemdirbių interesams tiek šalies, tiek ir tarptautiniu mastu. Tokios situacijos priežastis – nenusistovėjusi žemdirbių savivaldos samprata, daugelio paraleliai veikiančių asociacijų, atstovaujančių siauriems sektoriniams interesams, siekis ginti tik „savus interesus“, dėl to matomas menkas tokių organizacijų nuomonių ir pozicijų reprezentatyvumas ir svoris politiniame dialoge.

Senosiose ES šalyse, kuriose veikia žemės ūkio rūmai, valstybės subsidijų dalis, skiriama valstybės deleguotų funkcijų daliniam finansavimui, kasmet mažinama, ir rūmai yra priversti ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, visų pirma, plėsdami mokamų paslaugų žemdirbiams įvairovę. Todėl ir Lietuvoje ateityje turėtų žymiai mažėti nacionalinio biudžeto lėšos, skiriamos finansuoti žemdirbiams atstovaujančių savivaldos organizacijų veiklą. Anot mokslininkų, tai padėtų lengviau identifikuoti atskiras žemdirbių savivaldos organizacijas ar jų bendrą sąjungą, identifikavus takoskyras ir bendrumus, būtų išvengta nuomonių prieštaringumo ir atskirų organizacijų noro ginti vien tik savo siaurus interesus, susitirpintų visų pripažintos žemdirbių savivaldos organizacijos parengtų pasiūlymų svorį ir reprezentatyvumą tiek nacionalinio, tiek ir ES socialinio dialogo kontekste.

Redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Kažkada šiais laiptais į Žemės ūkio rūmus eidavo virtinės žmonių spręsti svarbiausių šalies žemės ūkio problemų. Dabar šie laiptai veda į niekur.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.