„Vos prieš ketverius metus į istorijos kvietimą atsiliepėme Europos žaliuoju kursu. Ir ši vasara – karščiausia kada nors užregistruota Europoje – tai skaudžiai priminė. Graikiją ir Ispaniją iš pradžių nusiaubė miškų gaisrai, o vos po kelių savaičių – pražūtingi potvyniai. Ir matėme ekstremalių oro sąlygų sukeltą chaosą ir žūtis – nuo Slovėnijos iki Bulgarijos, kone visoje mūsų Sąjungoje. Tai kaistančios planetos tikrovė.
Europos žaliasis kursas radosi iš būtinybės apsaugoti mūsų planetą. Tačiau jis buvo parengtas ir kaip šansas apsaugoti mūsų ateities gerovę.
Šios kadencijos pradžioje išsikėlėme ilgalaikę perspektyvą pateikdami Klimato teisės aktą ir 2050 m. tikslą. Klimato darbotvarkę pertvarkėme į ekonomikos darbotvarkę. Taip aiškiai davėme suprasti investicijų ir inovacijų kryptį. Ir jau matome, kad ši augimo strategija per trumpą laiką ėmė duoti vaisių. Europos pramonė kasdien rodo, kad yra pasirengusi įsukti šią pertvarką. Įrodydama, kad modernizavimas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas gali vykti kartu.“
„... nuo šio mėnesio pradėsime dialogus su pramonės atstovais dėl perėjimo prie švarios energijos. Pagrindinis tikslas bus remti kiekvieno sektoriaus pastangas sukurti savo verslo modelį pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro sumažinti. Nes esame įsitikinę, kad ši pertvarka bus itin svarbi mūsų būsimam konkurencingumui Europoje. Bet ji ne mažiau aktuali žmonėms ir jų darbo vietoms šiandien.
Pavyzdžiui, Europos sėkmės istorija yra mūsų vėjo energijos pramonė. Tačiau šiuo metu jai kyla daug įvairių iššūkių. Todėl glaudžiai bendradarbiaudami su pramone ir valstybėmis narėmis pateiksime Europos vėjo energijos dokumentų rinkinį. Dar labiau paspartinsime leidimų išdavimo procesą.
Visoje Sąjungoje patobulinsime aukcionų sistemas. Sutelksime dėmesį į įgūdžius, galimybę gauti finansavimą ir tiekimo grandinių stabilumą.
Tačiau rūpi daugiau nei vienas sektorius. Nuo vėjo iki plieno, nuo baterijų iki elektromobilių – mūsų užmojis visiškai aiškus: mūsų švariųjų technologijų pramonė turi būti kuriama Europoje.“
„Europos Sąjungoje didžiuojamės kultūrų įvairove. Esame regionų Europa, garsėjanti nepaprasta kalbų, muzikos, meno, tradicijų, amatų ir gardumynų įvairove. Unikali ir mūsų Europos biologinė įvairovė. Maždaug 6 500 rūšių aptinkamos tik Europoje.
Europos šiaurėje plyti pasaulio gamtos paveldui priklausanti Vatų jūra – unikali gamtos buveinė, kuri yra retų rūšių gyvūnų ir augalų namai ir gyvybiškai svarbi migruojančių paukščių poilsio vieta.
O Baltijos jūra – didžiausias pasaulyje sūrsvo vandens telkinys.
Į pietus nusidriekusiose europinėse žemumose kaip ir seniau apstu didelių pelkių ir šlapynių.
Šie regionai – svarbūs sąjungininkai kovojant su greitėjančia klimato kaita.
Saugomos pelkės ir šlapynės absorbuoja daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, užtikrina regionų vandens apytaką ir unikalią biologinę įvairovę.
Europoje gausu miškų. Spygliuočių masyvai šiaurėje ir rytuose, paskutinės išlikusios ąžuolų ir bukų sengirės Vidurio Europoje, kamštinių ąžuolų giraitės Pietų Europoje – visi šie miškai teikia mums nepakeičiamų gėrybių ir naudą. Jie absorbuoja anglies dioksidą, tiekia medieną ir kitą produkciją, duoda derlingą dirvožemį, grynina orą ir vandenį.
Biologinė įvairovė ir ekosistemos gyvybiškai svarbios visiems Europos žmonėms. Netekus gamtos griūva gyvenimo pamatai, o žmonės jaučiasi netekę namų. Privalome ją saugoti.
Kartu turime ir toliau gebėti apsirūpinti maistu, neskriausdami gamtos ir naudodamiesi jos teikiamomis galimybėmis.
Šiandien noriu pareikšti pagarbą mūsų ūkininkams ir padėkoti jiems už tai, kad kasdien turime maisto. Europoje žemės ūkio uždavinys tiekti sveikus maisto produktus yra mūsų agrarinės politikos pagrindas.
Mums svarbu ir tai, kad galime savarankiškai apsirūpinti maistu. Tai mūsų ūkininkų nuopelnas.
Tai nėra savaime suprantama, nes ūkininkų darbą vis labiau sunkina ir jų pajamas mažina Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniai, klimato kaitos sukeltos sausros, miškų gaisrai ir potvyniai, taip pat ant jų pečių gulančios naujos pareigos. Privalome į tai atsižvelgti.
Jau šiandien daugelis stengiasi ūkininkauti tvariau. Šiuos naujus iššūkius turime įveikti kartu su ūkininkais ir ūkininkėmis. Tik taip pajėgsime apsirūpinti maistu ir ateityje.
Mums reikia daugiau dialogo ir mažiau poliarizacijos.
Todėl norėtume pradėti strateginį dialogą dėl žemės ūkio ateities Europos Sąjungoje. Kaip ir anksčiau esu įsitikinusi, kad žemės ūkis ir gamtos apsauga yra tarpusavyje suderinami. Jie abu mums reikalingi.“
ES nuotr.