Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024
Ashburn +24,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Lie 2024

EK reaguoja į ūkininkų nepasitenkinimą: pasiūlė tikslinę BŽŪP peržiūrą

2024/03/17


Vykdydama įsipareigojimą palengvinti ES ūkininkams tenkančią administracinę naštą, Europos Komisija siūlo peržiūrėti tam tikras Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas, siekdama jas supaprastinti ir išlaikant stiprią, tvarią ir konkurencingą ES žemės ūkio ir maisto politiką.

Kovo 15-ąją pateiktais pasiūlymais siekiama ES ūkininkams sumažinti su kontrole susijusią naštą ir suteikti jiems daugiau lankstumo laikantis tam tikrų aplinkosaugos reikalavimų. Nacionalinėms administracijoms taip pat bus naudingas didesnis lankstumas taikant tam tikrus standartus.

Tai yra tiesioginis atsakas į šimtus ūkininkams atstovaujančių organizacijų ir valstybių narių prašymų bei papildo jau vykdomus trumpalaikius Komisijos veiksmus, kuriais siekiama padėti sumažinti administracinę naštą ūkininkams.

Pasiūlyme užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp būtinybės išlaikyti BŽŪP vaidmenį remiant Europos žemės ūkio perėjimą prie tvaresnio ūkininkavimo, ūkininkų ir valstybių narių lūkesčių ir tikslo greitai pasiekti Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą.

Komisija taip pat siunčia Tarybai ir Europos Parlamentui apsvarstyti dokumentą, kuriame pateikiamos kelios priemonės, skirtos pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje. Šis galimų veiksmų sąrašas bus aptartas su žemės ūkio ministrais kitame Tarybos posėdyje.

Sąlygų pritaikymas prie naujų realijų

Pirmaisiais dabartinės BŽŪP įgyvendinimo metais (2023–2027 m.) ES ūkininkai susidūrė su iššūkiais griežtai laikytis kai kurių aplinkai ir klimatui naudingų standartų, vadinamų „gera agrarine ir aplinkosaugos būkle“ (GAAB). Kadangi dauguma BŽŪP išmokų, kurias gauna ūkininkai, yra susietos su šiuo devynių standartų rinkiniu, jos dar vadinamos sąlygomis.

Komisija siūlo tikslingai peržiūrėti tam tikras Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų sąlygas. Peržiūra susijusi su šiomis sąlygomis:

  • GAAB 8 dėl negamybinių plotų: ES ūkininkai turės išlaikyti savo žemėje esamus kraštovaizdžio savybes, bet jau nebus įpareigoti skirti minimalios ariamosios žemės dalies neproduktyvioms vietovėms, pvz., pūdymui. Jie gali savanoriškai nuspręsti dalį savo ariamos žemės palikti nenaudojamą gamybai arba sukurti naujų kraštovaizdžio elementų (pvz., gyvatvorių ar medžių) ir taip gauti papildomos finansinės paramos pagal ekologinę schemą, kurią visi nariai valstybės turės pasiūlyti savo BŽŪP strateginiuose planuose. Visi ES ūkininkai bus skatinami išlaikyti biologinei įvairovei naudingus neproduktyvius plotus, nebijant prarasti pajamų.
  • GAAB 7 dėl sėjomainos: ES ūkininkai galės įvykdyti šį reikalavimą pasirinkdami sėjomainą arba įvairinti savo pasėlius, atsižvelgdami esamas į sąlygas ir jei jų šalis nuspręs į savo BŽŪP strateginį planą įtraukti pasėlių įvairinimo galimybę. Lankstumas įvairinti pasėlius, o ne tik sėjomainą, leis ūkininkams, kenčiantiems nuo reguliarių sausrų ar gausių kritulių, lengviau laikytis šio reikalavimo.
  • GAAB 6 dėl dirvožemio dangos jautriais laikotarpiais: valstybės narės turės daug daugiau lankstumo nustatyti, ką jos apibrėžia kaip jautrius laikotarpius, ir praktiką, leidžiančią įvykdyti šį reikalavimą, atsižvelgiant į nacionalines ir regionines sąlygas bei didėjančius orų pokyčius.

Taip pat Komisija siūlo, kad valstybės narės tam tikriems pasėliams, dirvožemio rūšims ar ūkininkavimo sistemoms galėtų netaikyti reikalavimo dėl žemės dirbimo, dirvožemio dangos ir sėjomainos/įvairinimo (GAAB 5, 6 ir 7). Gali būti numatomos tikslinės išimtys leisti arti, siekiant atkurti daugiametes pievas „Natura 2000“ teritorijose, jei jos būtų pažeistos dėl plėšrūnų ar invazinių rūšių (GAAB 9). Šios išimtys BŽŪP strateginiuose planuose gali būti nustatytos visam BŽŪP laikotarpiui. Jos turėtų galioti ribotame plote ir nustatomos tik esant būtinybei spręsti konkrečias problemas. Europos Komisija peržiūrės būtinus pakeitimus, kad patvirtintų išimtis ir išlaikytų nuoseklumą su planų bendrais aplinkosaugos tikslais.

Ypatingais nepalankių oro sąlygų atvejais, dėl kurių ūkininkai negali tinkamai dirbti ir laikytis GAAB reikalavimų, valstybės narės taip pat gali nustatyti laikinas leidžiančias nukrypti nuostatas. Šios leidžiančios nukrypti nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laiką ir taikomos tik tiems naudos gavėjams, kuriems tai taikoma.

Siekdama užtikrinti, kad ES šalys galėtų nacionalinius BŽŪP strateginius planus pritaikyti prie besikeičiančių sąlygų, Komisija siūlo padvigubinti kasmet leidžiamų pakeitimų skaičių. Visi sėkmingi supaprastinimo veiksmai turi būti atliekami glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis administracijomis.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – Komisija siūlo atleisti mažus iki 10 hektarų ūkius nuo kontrolės ir nuobaudų, susijusių su sąlygų reikalavimų laikymusi. Tai žymiai sumažins administracinę naštą, susijusią su smulkiųjų ūkininkų, kurie sudaro 65 proc. BŽŪP naudos gavėjų, kontrolę.

BŽŪP strateginiuose planuose 32 proc. viso BŽŪP biudžeto (apie 98 mlrd. EUR) skiriama savanoriškiems veiksmams, kuriais siekiama aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės tikslų. Šie siūlomi pakeitimai išlaiko šį precedento neturintį biudžetą ir suteikia daugiau lankstumo siekiant BŽŪP aplinkosaugos tikslų.

Be to, valstybės narės iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės peržiūrėti savo BŽŪP strateginius planus, jei ES lygmeniu bus atnaujinti konkretūs aplinkos ir klimato aktai (pavyzdžiui, dėl laukinių paukščių ir natūralių laukinės faunos bei floros buveinių apsaugos ir vandenų apsaugos).

Atlygio ūkininkams už darbą ir padėties maisto tiekimo grandinėje gerinimas

Ūkininkų padėties maisto tiekimo grandinėje stiprinimas yra vienas iš pagrindinių BŽŪP tikslų. ES lygmeniu jau taikomos kelios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį teisingumą ir apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Nors grandinės dalyvių pasitikėjimo ir bendradarbiavimo laipsnis didėja, visapusiškas turimų politikos priemonių įgyvendinimas ir vykdymas užtrunka, todėl reikia nuveikti daugiau.

Siekdama prisidėti prie vykstančių diskusijų su žemės ūkio ministrais ir Europos Parlamentu, Komisija siūlo keletą veiksmų, kurių būtų galima imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pirma, kaip neatidėliotinų rezultatų dalį, Komisija įsteigs gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinėje stebėjimo centrą. Ši observatorija, sudaryta iš visų maisto tiekimo grandinės sektorių ir valstybių narių bei Komisijos atstovų, padidins grandinės sąnaudų ir maržų skaidrumą, nes viešai skelbs duomenis ir keisis informacija, kad būtų stiprinamas pasitikėjimas tarp suinteresuotų šalių ir nustatoma bendra situacijos diagnozė. Pirmąjį posėdį planuojama surengti šią vasarą.

Antra, Komisija siūlo tikslingai patobulinti dabartinę teisinę sistemą, nustatytą reglamente, nustatančiame bendrą žemės ūkio produktų rinkos organizavimą. Sugriežtinus taisykles sutartims, kurias ūkininkai sudaro su maisto pramonės ar mažmeninės prekybos pirkėjais, ir sustiprinus gamintojų organizacijas, ūkininkai galėtų veiksmingiau bendradarbiauti ir įgyti didesnę derybinę galią maisto tiekimo grandinėje. Tikslas – padėti ištaisyti grandinės disbalansą išsaugant pagrindinį orientacijos į rinką principą. Taip pat Komisija siūlo galimybę nustatyti naujas tarpvalstybinio veikimo taisykles kovojant su nesąžininga prekybos praktika. Šiuo metu ne mažiau kaip 20 proc. vienoje valstybėje narėje suvartojamų žemės ūkio ir maisto produktų yra iš kitos valstybės narės. Reikia stiprinti nacionalinių institucijų bendradarbiavimą, visų pirma gerinant keitimąsi informacija ir sankcijų taikymą.

Trečia, Komisija atliks išsamų direktyvos dėl nesąžiningos prekybos maisto tiekimo grandinėje, galiojančios nuo 2021 m., įvertinimą. Pirmoji ataskaita bus pateikta 2024 m. pavasarį, joje bus pateikta konsoliduota šios direktyvos įgyvendinimo padėtis valstybėse narėse. Po to ši ataskaita bus įtraukta į išsamesnį vertinimą, kurį Komisija pateiks 2025 m. ir, jei reikės, kartu bus pateikti teisės aktų pasiūlymai.

Diskusijos su valstybėmis narėmis dėl šių galimų priemonių vyks įvairiais formatais, visų pirma kovo 26 d. vyksiančiame Žemės ūkio tarybos posėdyje.

 

Europos ūkininkų organizacija: pritariame pasiūlytoms supaprastinimo priemonėms

Europos ūkininkų, miškininkų bei kooperatyvų organizacijas vienijanti „Copa ir Cogeca“ netruko paskelbti, kad pritaria EK operatyviai situacijos analizei ir palaiko pasiūlytas supaprastinimo priemones.

Vasarį pristatytas neoficialus EK dokumentas buvo atsakas į ekstremalias situacijas, o dabar Komisija pristatė antrą BŽŪP supaprastinimo rinkinį, skirtą vidutinės trukmės laikotarpio problemoms spręsti.

Chaotiška naujos, labai sudėtingos BŽŪP pradžia 2023 m. sausio mėn. susidūrė su klimato, geopolitiniais ir ekonominiais įvykiais. Ūkininkavimas yra veikla po atviru dangumi, kuri nemėgsta pernelyg griežtų administracinių grafikų. Komisija pripažino, kad „(...) būtinos korekcijos siekiant užtikrinti veiksmingą planų įgyvendinimą ir sumažinti biurokratiją“. Komisija taip pat pripažino, kad šie elementai yra viena iš priežasčių, dėl kurių valstybėse narėse plačiai protestuoja ūkininkai.

Pasak organizacijos pranešimo, Komisija aiškiai suformulavo tikslą peržiūrėti pernelyg griežtus, sudėtingus ir pernelyg administracinius elementus, nekeliant abejonių dėl BŽŪP numatytų žemės ūkio pokyčių krypties. Todėl šių patikslinimų poveikio tyrimas nebuvo planuotas ir, deja, dar iki reglamento pasiūlymo pateikimo atsirado atotrūkis tarp teksto tikrojo turinio ir jo pateikimo viešosiose diskusijose. Todėl „Copa ir Cogeca“ pažymi, jog svarbu suprasti, ką iš tikrųjų pasiūlė Komisija:

• 5, 6 ir 7 GAAB pakeitimai nepanaikina prievolės laikytis šių standartų, tačiau suteikia valstybėms narėms ir ūkininkams lankstumo juos pasiekti, atsižvelgiant į vietos ekstremalias oro sąlygas ir dirvožemio sąlygas. Kalbant apie GAAB 7, manome, kad šis lankstumas nėra pakankamai didelis.

• Pasiūlymai dėl GAAB 8 dabar leidžia pasiekti šiuos tikslus savanoriškomis 1 ramsčio priemonėmis (ekologinės schemos). Tačiau Europos Komisija turėtų leisti naudoti agrarinės aplinkosaugos klimato įsipareigojimus tuo pačiu tikslu.

• Manome, kad pasiūlymas atleisti ūkininkus iki 10 hektarų nuo BŽŪP sąlygų kontrolės ir sankcijų labai sumažins jiems tenkančią administracinę naštą.

• Kalbant apie pasiūlymus, turinčius įtakos maisto tiekimo grandinės veikimui, remiame priemones, skirtas ūkininkų pozicijai grandinėje gerinti ir stiprinti, ypač per gamintojų organizacijas, siekiant užtikrinti teisingą atlygį. Tačiau jie turi būti papildyti didesniu maisto grandinės veikimo skaidrumu ir su ja susijusios administracinės naštos mažinimu. Tikimės, kad ir Taryba, ir Europos Parlamentas galės greitai pradėti šios srities pasiūlymų analizę.

 

ŪP portalo informacija

123rf nuotr.

Dalintis