Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024
Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024

Eko, zero carbon ar kažkas per vidurį?

2023/01/09


Anglies sekvestracija, zero carbon, anglies dioksido kreditai ir t. t. – nauji terminai, kuriuos teks ne tik išmokti gerai ištarti, bet ir suvokti, kaip tai keičia visuomenės sąmonę, vartotojų lūkesčius, kartu ir žemės ūkį bei produktų gamybą. Pokyčiai vyksta audros greičiu, tad ne vienam teks ieškoti, ko tvirčiau įsitverti, kad žalioji lavina nenušluotų nuo kelio.

Ateitis – nulinė  anglies emisija

Galima būtų manyti, kad sėkmingiausiai į žaliąją kryptį įsilies ir į laiko taktą labiausiai pataikys aplinką tausojanti ekologinė žemės ūkio gamyba – ją numatyta sparčiai plėsti ir skatinti. Tačiau Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas visai kitokios nuomonės – per ateinančius 2–3 metus ekologinio ūkininkavimo schema Europoje patirs didelį sukrėtimą. „Tai įvyks dėl keleto priežasčių. Pirma – tai pasenusi, XX a. pradžios technologija, reikalaujanti didesnių žemės plotų, sąnaudų, daugiau iškastinio kuro tam pačiam derliaus kiekiui gauti. Antra – ūkininkaujant ekologiškai sunku pasiekti nulinę anglies emisiją. Ir tai yra svarbiausia“, – tikino jis.

A. Macijauskas pabrėžė, kad anglies dvideginis – pagrindinis teršalas, todėl vartotojai rinksis ne „eko“, o „zero carbon“ (nulinė anglies dvideginio emisija) ženkleliu pažymėtus produktus. Būtent šis ženklas ant maisto pakuočių, ūkininko įsitikinimu, bus svarbesnis už visus kitus. „Jeigu tavo produktas nebus pažymėtas „zero carbon“, jo nebus lentynoje, niekas juo neprekiaus, jei negalėsi įrodyti, kad gamini į atmosferą neišmesdamas teršalų – anglies dvideginio ar jo pakaitalų, nes žemės ūkis dar išmeta ir amoniaką, ir azoto suboksidą. Nesakau, kad nebus ekologinės gamybos ir produktų, bet juos gaminant bus sunkiau pasiekti „zero carbon“, o vartotojai labiau žiūrės būtent į tokį ženklą. Be jo nei sūrio, nei vyno, net ir labai gero ir ekologiško, nei Europoje, nei pasaulyje nepirks“, – tvirtino grūdininkas.

Javų augintojų organizacijos vadovas prognozavo, kad „zero carbon“ pažymėti produktai bus gaminami precizinės žemdirbystės ūkiuose, taikančiuose skaitmenines technologijas ir išmaniąją techniką. Ir, aišku, pažangiausius mokslo pasiekimus, tarp jų – ir biochemijos bei genų inžinerijos. Dirbtinis intelektas taps ūkininko pagalbininku priimant sprendimus pagal iš palydovų gautą informaciją.

„Manau, neužilgo atsiras sertifikavimo įstaigų, kurios sertifikuos „zero carbon“ produktus, dalins sertifikatus ir didelė dalis ūkių pasuks būtent šia kryptimi. Iš tikrųjų jau dabar tai vyksta. Tai vystosi stebėtinais tempais – prieš metus tik viena ausimi buvome nugirdę, o dabar realiai ūkiai jau gauna sertifikatus už anglies užrakinimą“, – pastebėjo A. Macijauskas.

Galime save sunaikinti

Pasak LGAA vadovo, pagrindinė Lietuvos problema ta, kad neiname koja kojon su pasauline pažanga. „Galime beviltiškai atsilikti ir save sunaikinti, jeigu nesieksime tos pažangos. Tikiuosi, kad atsikvošėsime. Jeigu ne, tuomet valgysime „zero carbon“ kiniškus produktus, kaip visa kita dabar kinišką perkame...“, – prognozavo pašnekovas.

Dar jis užsiminė, kad reikia nustoti svaigti, jog Europa – pasaulio bamba. „Jau seniai taip nėra. Neturime galvoti, kad mūsų kaimukas, kurio pavadinimas Europa, ką nors pasaulyje pamokys, kaip gyventi. Reikia suprasti, kad Europa – nedidelė pasaulio dalis, kuri nediktuos madų ateityje. Šios pasaulio dalies politikai neturės įtakos, nes Europa nebesprendžia tų reikalų, ir tai reikia suprasti“, – įdomiomis įžvalgomis dalijosi A. Macijauskas.

„Išpūstas“ maistas

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis dabar į padanges keliamą zero carbon pavadino tam tikru nesusipratimu. „Pasaulyje nėra nė vieno produkto, kuris būtų pagamintas neišmetant anglies dvideginio. Tad ką tada reiškia nulinė anglies emisija? Chemizuoti ūkiai turi įvertinti, kiek išmetama teršalų į orą gaminant, pavyzdžiui, glifosatus, azotines trąšas iš dujų ir kt. O kur dar jų transportavimas iš vieno pasaulio krašto į kitą? Mes siūlome skaičiuoti teršalus visoje grandinėje ir neištraukti vieno žirnelio iš mišrainės. Kažkas pasakoma, o kažkas – nutylima“, – tikino jis.

Ūkininkas akcentavo, kad visa Europa gręžiasi į ekologinį ūkininkavimą, maistą, pagamintą be chemijos pramonės produktų. „Problema ta, kad gaminame „tuščią“ maistą, nuo praėjusio amžiaus jis tapo 30 proc. lengvesnis, nes yra „išpūstas“, neturi tokios vertės, kokia buvo anksčiau. Todėl visa Europa nori natūralių produktų, o mes, lietuviai, norime kurti kažkokias savo strategijas. Štai Danija, kur sukuriama didžiausia pridėtinė vertė iš hektaro, lyderė pagal tai, kiek ekologiško maisto patenka į viešąjį sektorių“, – samprotavo S. Daniulis, pridūręs, kad ekologinis ūkininkavimas gyvavo nuo žmonijos atsiradimo, o dabar tradiciniu vadinamas chemizuotas ūkis atsirado, kai po Antrojo pasaulinio karo suklestėjo chemijos pramonė.

Teršėjas moka – valytojas gauna

Ekologinio ūkio savininkas pasuko kalbą kita linkme ir priminė dabar dažnai kartojamą frazę „teršėjas moka“. „Ypač tai mėgsta kartoti aplinkos ministras. Viskas gerai, tik reikia pabaigti frazę priduriant, kad ir valytojas turi gauti. Žemės ūkis nėra teršėjas, nebūtų CO2 – nebūtų augalų, nes tai pagrindinis augalų mitybos produktas. Juk yra daugianariai pasėliai, sėjomaina, pagal tai esi valytojas. Aišku, galima tai daryti tvarkingai arba tik imituoti. Jeigu deramai valai pagal ūkininkavimo sistemą, tada teršėjas turėtų sumokėti, tai būtų adekvatu. Bet jei liks tik „teršėjas moka“, kaip yra šiandien, ir net nežinome, kur nueina taršos mokesčiai, nebus sisteminio požiūrio“, – dėstė S. Daniulis.

Jis užsiminė, kad Lietuvoje juokingi dalykai vyksta dėl daugiamečių pievų, kurios efektyviai sugeria ir užrakina anglies junginius. „Užsienietis kalba apie Alpių laukus, kur yra per 100–200 metų susiformavusios pievos, o lietuvis turi iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pasiėmęs duomenis apie 5 metų dirvonus, kurie tapo esą daugiametėmis pievomis, kur nėra jokios biologinės įvairovės. Kalbame apie anglies surišimo idėjas, bet negalime išsiaiškinti, kur dirvonas, o kur – daugiametė pieva“, – stebėjosi LEŪA vadovas.

Pavadino muilo burbulais

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 3, 2023 m. sausio 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/13

Vizijas ir realybę skiria praraja

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), užsakiusi veislininkystės vystymosi ir skatinimo priemonių iki 2050 m. studiją, tikina siekianti proveržio šioje srityje, o veisimo organizacijos šaukia SOS dėl gyvulininkystės sektoriaus nykimo ir akcen...
2024/04/13

„Rokiškio sūris“ dividendams vėl siūlo skirti 5,25 mln. eurų

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai.
2024/04/13

Apklausa paneigė stereotipus apie skirtingų kartų darbuotojus

Jauni darbuotojai drąsiau išsako lūkesčius dėl darbo sąlygų, jie labiau suinteresuoti karjera ir dažniau domisi darbo sąlygomis. Vyresni – lojalesni darbdaviui, labiau paiso vidaus tvarkos taisyklių, atidesni, lengviau susidoroja su s...
2024/04/13

NMA konferencijoje – su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įvyko tradicinė konferencija „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos“.
2024/04/13

VMVT griežčiau tikrins, ar neprekiaujama baltarusiškomis ir rusiškomis daržovėmis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada stiprinti vaisių ir daržovių prekybos kontrolę reaguodama į pranešimus dėl nelegalios prekybos rusiška ir baltarusiška produkcija.
2024/04/13

Atraskime kitokį vištienos skonį

Prekybininkai sako, kad pastaraisiais metais dažniausias pirkėjų mėsos pasirinkimas – vištiena, mat ji pigesnė. Mes sakome – vištieną verta rinktis dėl to, kad ji puikiai tinka ir įmantriems patiekalams. Vienas kitas įdom...
2024/04/13

Žemės ūkio technikai neįveikiamos pėsčiųjų saugumo salelės jau nebus įrenginėjamos

Penktadienį Kelmės rajono savivaldybėje „Via Lietuva“ atstovai ūkininkams pristatė naujus inžinerinius sprendimus, leisiančius išvengti pėsčiųjų eismo saugumo salelių, kurios neįveikiamos platesnei žemės ūkio technikai.
2024/04/13

Šilalės rajone iš XX a. pr. koplytstulpio dingo vertingos skulptūrėlės

Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, vykdydamas kultūros paveldo objektų stebėseną, šių metų kovo 27 dieną nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis Degučių II kaime (Laukuvos sen.),...
2024/04/12

Suoš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos 100-mečio ąžuolynas

Ąžuolas – kilmingas, stiprus, tvirtai šaknimis į žemę įsikibęs medis. Jis simbolizuoja vienybę, tvirtybę, ilgaamžiškumą. Šių savybių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) linkėta jos 100-meči...